Vitalijus Šeršniovas - vicemeras, griaunantis stereotipus

Ne paslaptis, kad visuomenėje susiformavęs politiko įvaizdis yra nuobodus: su kostiumu suaugęs, neretai viršsvorio turintis, vyresnio amžiaus  pilkas ir nykus valdžios žmogus. Tokį stereotipą griauna Vitalijus Šeršniovas – energingas Utenos rajono vicemeras, įveikiantis maratonus ir kalnų viršūnes.

Aistra bėgti

Vitalijus neslepia savo aistros sportui ir stengiasi dalyvauti įvairiuose bėgimo renginiuose visoje Lietuvoje. Jį visuomet palaiko šeima – žmona Renata, dukra Dominyka ir sūnus Dovydas. Abu paaugliai taip pat sportuoja, „juk augant su tokiu vietoj nenusėdinčiu tėvu kitaip ir neįmanoma“, juokauja Vitalijus. Visą savo laisvalaikį jis skiria šeimai – kartu mėgsta stovyklauti gamtoje, plaukti Lietuvos upėmis baidarėmis, žaisti tenisą, važinėtis dviračiais, akivaizdu, kad ramus, tingus poilsis nėra jų mėgstamas užsiėmimas. „Prisigulėsime senatvėje“, teigia Vitalijus, kelis sykius per savaitę nubėgantis po 11-21 km.

Savo šeimos pavyzdžiu vicemeras nori užkrėsti ir kitus Utenos rajono gyventojus.

„Šiemet Utenos miesto šventės metu organizavau bėgimą, susirinko didžiausias kada nors Utenoje buvęs bėgikų skaičius – daugiau kaip 300 žmonių iš 30 miestų ir miestelių. Esu įsitikinęs, kad aktyvus laisvalaikio leidimo būdas ne tik pakelia nuotaiką, bet ir trumpina eiles vaistinėse bei poliklinikose, todėl daug dėmesio skiriu savo rajono gyventojų skatinimui rinktis aktyvesnį, judresnį gyvenimo būdą“, - teigia vicemeras.

Šiemet jis įveikė ir pirmąjį savo maratoną – nubėgo net 42,2 km, o žiemą jo laukia Karpatų kalnai – nėra nieko neįveikiamo, kai turi tiek ryžto ir noro.

Badaujantis vicemeras

V. Šeršniovas įsitikinęs, kad posakis – sveikame kūne – sveika siela, nėra iš piršto laužtas, todėl ne tik aktyviai sportuoja, stebi, ką deda į burną, bet ir kartą per metus... badauja.

„Vieną sykį per metus savaitę nieko nevalgau, badauju. Po tokios savaitės jaučiuosi labai gerai, „pasikraunu“ visiems metams“, - pasakoja Vitalijus, neretai susiduriantis su aplinkinių nuostaba, išgirdus, kad pietų metu kompanijos nepalaikys. Pasak jo, kai žinai, jog visa tai darai dėl savęs, kai gerbi savo kūną – viskas tampa gan paprasta, juk svarbiausia yra tiksliai žinoti, ko sieki.

Bendraujant su Vitalijumi neapleidžia jausmas, kad prieš save regi labai laimingą, paprastą žmogų, kuris džiaugiasi kiekviena gyvenimo akimirka ir brangina tai, ką turi.

Vicemeras, tarnaujantis žmonėms


Nenuostabu, kad iššūkius ir sunkumus mėgstantis Vitalijus pasuko politikos keliu. „Žinoma, galima ramiai prasėdėti visą kadenciją prie stalo ir sakyti, kad padarei viską, ką galėjai. Tačiau mes jau „atsikandome“ tokių politikų, atėjo metas naujiems vėjams, o ir rinkėjai tapo reiklesni, jie supranta, kad politikas turi tarnauti žmonėms“, - teigia Vitalijus.

Dirbdamas Utenai jis siekia, kad šis miestas taptų ne tik konkurencingas, bet ir patrauklus paprastam žmogui, kad čia būtų gera dirbti, auginti vaikus, leisti laisvalaikį.

„Gaila, kad ne visus sumanymus lengva įgyvendinti, daug kur „surištos rankos“, nes esame labai priklausomi nuo ministerijų, Vyriausybės... Tad ne viską galima keisti taip, kaip norėtųsi. Tačiau pamažu judame į priekį – siekiame sudaryti sąlygas investuotojams statyti mieste daugiabučius – juk vienas iš miesto raidos trikdžių yra gyvenamojo būsto trūkumas. Taip pat ruošiame projektą, pagal kurį skatinsime žmones keltis iš miesto į artimiausias gyvenvietes. Pavyzdžiui, jei keturių asmenų šeima, kurios narių amžius iki 40 metų, persikels gyventi į rajone esančią sodybą, tai kiekvienas šeimos narys turės galimybę gauti 40 eurų kompensaciją. Tad per mėnesį šeimos biudžetas pasipildys   160 eurų”, - apie idėją gaivinti regionus, pritraukti į miestą naujakurius, kurie galėtų papildyti darbo rinką ir mokėtų miestui mokesčius, kalba Vitalijus. Juk, anot jo, didesnės savivaldybės biudžeto pajamos reikš didesnes galimybes uteniškiams – kokybiškesnį jų vaikų ugdymą, geresnę infrastruktūrą ir gyvenimo kokybę.

Paklaustas apie ateities planusVitalijus neslepia ir toliau sieksiantis įkvėpti žmones rinktis kitokį gyvenimo būdą ir jiems toliau tarnauti. Nežada sustoti tobulėti ir pats – juk pasaulis toks platus, dar ne visi maratonai nubėgti, ne visos kalnų viršūnės įveiktos.