„Dažnai turime svajonių bei tikslų, kuriuos norime įgyvendinti, tačiau vis atidėliojame juos. Tai dėl laiko trūkumo, tai dėl motyvacijos stokos, tačiau nėra tinkamesnės dienos pokyčiams ir naujai pradžiai nei šiandien“, – įsitikinęs Darbo partijos Prezidiumo narys Vidmantas Krikštaponis, niekada neapsimetinėjantis viską išmanąs, nebijantis klysti ir atviras sau bei kitiems.Šiuo metu Vidmantas dirba Ukmergės rajono Taujėnų gimnazijoje, Švietimo pagalbos tarnyboje bei Kultūros centre, o kur dar veikla rajono savivaldybės taryboje... Visa tai, žinoma, atima begalę laiko ir pastangų, tačiau ir teikia jam daug džiaugsmo, tad, anot Vidmanto, net žodis „darbas“ šiuo atveju nėra tinkamas.
Tarsi to būtų negana, Vidmantas atsakingai rengiasi artėjantiems Seimo rinkimams. Tokiam veikliam ir aktyviam žmogui, matančiam keistinus dalykus ir, svarbiausia, žinančiam, kokiu keliu eiti siekiant pokyčių, tai puiki galimybė prisidėti prie šalies klestėjimo.
„Visuomet domėjausi tuo, kas vyksta politinėje ir socialinėje erdvėje. Man nuoširdžiai rūpi, kaip gyvena kiekvienas iš mūsų ir kaip tą kasdienybę paversti bent truputį geresne. Labiausiai norėčiau prisidėti prie tų sričių, kurios man yra artimos ir pažįstamos, kuriose sukauptos žinios būtų naudingos: švietimo, mokslo, kultūros, jaunimo užimtumo, regioninės ir socialinės politikos, orientuotos į žmogų. Žinoma, mokytis ir tobulėti niekada nevėlu, tad ir kitos sritims ir probleminiams klausimams nelikčiau aklas“, – pasakoja Vidmantas.
Didžiausia vertybė – šeimaŠeima Vidmantui visada buvo ir yra svarbiausia vertybė, tad visas laisvalaikis, kurio nėra daug, apgalvotai skiriamas jai ir draugams.
„Vedžiau nuostabią moterį, su kuria susipažinome dar mokyklos suole. Žmona man padovanojo dvi dukras – stiprias, veiklias ir savarankiškas merginas. Jos labai skirtingos, bet tuo pačiu ir panašios – domisi menais, kultūra, yra atviros pasauliui. Esame tradicinė lietuviška šeima, kurios nariai stipriai myli bei palaiko vienas kitą“, – atvirauja politikas. Džiaugiesi, kai tavo vadovaujamos komandos daug sykių lipo ant nugalėtojų pakylos kaip Lietuvos moksleivių žaidynių prizininkai ir čempionai, kai daug kartų tampi mėgėjų teatrų festivalių laureatu ir pripažįstamas geriausiu aktoriumi. Tačiau laimingiausiu tapau, kai gimė mūsų dukros.
Vaikų gimimas Vidmantui atvėrė visiškai kitą pasaulį, tarsi vėl grąžino į vaikystę ir leido pasijusti vaiku. Su mažylėmis jis kartu žaisdavo įvairius žaidimus: tiek aktyvius, tiek strateginius.
„Net jei ir dirbdavome kartu kokius nors namų ruošos darbus, atsimenu, visada juos palydėdavo arba daina, arba koks nors žodinis žaidimas, lavinantis kūrybiškumą ir žinias“, – pasakoja Vidmantas, kuris, susitikęs su užaugusiomis dukromis, mielai prisimena visus senus žaidimus ir dainas.
Nesibaigė ne tik dainos, ne tik muzikavimas styginiais bei klavišiniais instrumentais, bet ir laikas, leidžiamas kartu. Šiandien šeima taip pat mėgsta keliauti, tik kelionės tapo tolimesnės. Kartu tebešvenčiamos ir svarbiausios metų šventės, o Kūčios, anot Vidmanto, yra šventas reikalas, suburiantis prie stalo visą šeimą.
„Kūčias visada sutinkame namuose ir laikomės nusistovėjusių tradicijų. Žavesys yra detalėse. Dėl to nenustebčiau, jei gražiausia Kūčių tradicija mano mergaitės pavadintų virtinių gaminimą, kuriame būtinai dalyvaujame visi keturi“, – teigia vyras, kuris, kaip ir jo mylimiausios moterys mėgsta sukiotis virtuvėje. Jo specializacija – sriubos ir mėsos patiekalai. Likusias laisvas akimirkas Vidmantas skiria visuomeninei veiklai, savo vadovaujamai bendruomenei ir, be abejo, teatrui, kurio aktoriai jau seniai tapę tarsi antrąja šeima.
Paklaustas, kokį patarimą duotų žmogui, šiandien nežinančiam kuriuo keliu žengti, abejojančiam dėl savo pasirinkimų, Vidmantas pataria klausytis ir kalbėti širdimi. Tai, anot jo, geriausias gyvenimo receptas, o gyventi reikia be saiko, priduria Vidmantas ir pasidalija Janinos Degutytės eilėraščiu, kuris geriausiai atspindi jo pasaulėjautą.
Tu sakai - aš be saiko?.. Tegu.
Jau vis tiek niekad jo neturėsiu.
Jeigu verksiu - bus ašaros metų ilgų,
Jeigu juoksiuos - tave užkerėsiu...
Tu sakai - aš be saiko?.. Tegu.
Te kas moka - matuoja, sveria.
Dovanų jeigu turi smulkių,
Tegul duoda... kaip tikra, gera...
Negaliu tankumynuose dust, -
Tegul saulė verčiau apakins.
Kas yra - gal išbėgs per kraštus,
Ko nėra - ugnimi neišdegins.
...Tvinksta kovo putotas vanduo.-
Taip. Besaikiui man teko gimti.
Atmatuoto - nemoku duot.
Atmatuoto - nemoku imti.
Skyriai