Vakar keletas draugų paklausė, kodėl nusprendžiau kandidatuoti į Alytaus miesto Tarybą kartu su Alytaus miesto Darbo partijos skyriumi. Kadangi man visada labiau sekėsi dėlioti mintis raštu negu įnirtingai kalbėti žodžiu, nusprendžiau viską surašyti ant lapo – gal bus įdomu ne tik keliems mano draugams. Taigi, kodėl Alytaus miesto Darbo partijos skyrius?
Pirma - reali jaunimo politika. Kalbu ne tik apie tokius projektus, kaip pirmo būsto jaunoms šeimoms kompensavimas, bet ir jaunimo įtraukimas į pačią politiką. Tai, kad Kęstučio Ąžuolo vedamas Alytaus miesto Darbo partijos skyrius man – jaunam žmogui - patikėjo aukštą 6 numerį sąraše, kuris suteikia realias galimybes patekti į Tarybą, rodo didelį skyriaus norą įtraukti jaunus žmones į politiką. O jei manot, kad jaunuomenės aktyvumas menka problema, užtenka žvilgtelėti į statistiką, kuri privers persigalvoti: praėjusiuose 2015 m. Savivaldos rinkimuose balsavo tik 31 % jaunuomenės.
Antra - socialiai jautri ir į politinę kairę orientuotą programa: sumanymas Savivaldybės lėšomis kompensuoti 20 % pirmojo būsto kainos Alytaus mieste, turint omeny, kad jau dabar egzistuoja 20% valstybinė kompensacija; Alytaus, kaip sporto turizmo ir aktyvaus laisvalaikio miesto vizija; infrastruktūros plėtojimas pagal „universalaus dizaino“ principus bei kita. Tai realūs darbai, kurie neužkraus didelės naštos miesto biudžetui, bet juos įgyvendinus smarkai pagerėtų alytiškių gyvenimo kokybė. Programoje pilna ne abstrakčių lozungų, o konkrečių idėjų. Antai, Pirmojo Alytaus bendruomenė turi atitolusį daugiabučių rajonėlį, kuris yra labai neekonomiškai tvarkomas. Mes siūlome šį kvartalą „atjungti“ nuo bendro daugiabučių šilumos tiekimo ir paskirstymo vamzdyno tinklo bei įvesti jam atskirą geoterminio šildymo sistemą, toks sprendimas leistų sutaupyti biudžeto lėšų visam miestui. Tai vienas iš daugelio žingsnių, kuriuos siūlo Kęstučio Ąžuolo komanda siekianti tikrų pokyčių.
Ir svarbiausia priežastis yra ta, kad dabartiniai miesto administratoriai įsikalė sau į galvą mantrą – „Mes - ne politikai“. Antai, „Alytaus piliečių“ lyderis Vytautas Grigaravičius neseniai dar gyrėsi, kad jo komiteto nariai ne tik nėra politikai, bet ir “atsparūs korupcijai ir turi pranašumą, nes savo veiksmų jiems nereikia derinti su partijų funkcionieriais Vilniuje.” Tačiau tai, kad Alytui nereikia partijų ir normalios ideologinės kovos, o užtenka ūkiškais save vadinančių kandidatų - yra miestui kenkiantis mitas. Pavyzdžiu galėtų būti ir praūžęs prekybos centrų bumas, parodęs komitetų vertybinį deficitą.
Meras su „Maxima“ atstovais, apie statybas buvusios autobusų stoties teritorijoje kalbėjosi akis į akį, parduotuvei „LIDL“ leido užimti erdvę, kurioje galėjo iškilti vaikų žaidimų aikštelės, o kai per „Norfos“ statybas buvo apdaužytas XIX a. geležinkelis nereagavo – tokie ir panašūs įvykiai parodo, kad komiteto išrinkimas tolygus katės pirkimui maiše, nes tokios politinės jėgos yra atsakingos pačios sau bei neturi aiškaus vertybinio kompaso.
Aūūūū, ūkiškieji merai, nejaugi Alytaus miestą laikote per mažai subrendusiu miestu ilgalaikiam įsipareigojimui, kuris atsakytų į klausimus: Ar miestas vystysis kairiąja kryptimi ar neoliberalia? Ar teiks pirmenybę visuomenės interesams, ar laisvosios rinkos principams? Mūsų skyrius jau seniai atsakė sau į šiuos klausimus ir alytiškius galime užtikrinti, jog socialiai jautri politika bei visuomenės interesai mums svarbiausia.
Tačiau komitetai į tokius klausimus neatsakinėja. Jis – komitetas, todėl žiūrės, iš kur smarkesnis vėjas papūs.
Toks partijų menkinimas tik rodo ilgalaikių įsipareigojimų ir aiškios ideologijos deklaravimo baimę. Tai trečioji priežastis privertusi mane apsispręsti.
Darbo partijos kandidatas į Alytaus miesto savivaldybės tarybą Rokas Markauskas
Skyriai