„Visur vyksta rekonstrukcijos, renovacijos, statybos. Prienų rajone pokyčių ir vykdomų projektų – tikra gausybė“, - taip apie besikeičiantį Prienų rajoną atsiliepia šios savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja darbietė Rima Zablackienė, kuri interviu metu papasakojo apie nuveiktus, vykdomus ir ateityje planuojamus įgyvendinti projektus. Pasak jos, šiame mieste gyventi labai gera, aplinka intensyviai tvarkoma, o inicijuojami projektai – skirti žmonių būčiai gerinti.
Tad su R. Zablackiene kalbamės apie jos gyvenimo etapą, kuomet ji dirbo mokytoja, šios profesijos prestižą, nuveiktus svarbiausius darbus dirbant savivaldybėje bei intensyviai besikeičiančius Prienus.
Lietuvos edukologijos universitete įgijote informatikos ir matematikos mokytojos specialybę. Ar kuriuo nors gyvenimo etapu teko mokytojauti?Taip, keletą metų teko ir mokytojauti. Tuometiniame Lietuvos pedagoginiame universitete studijavau informatiką ir matematiką, o Mykolo Romerio universitete baigiau magistrantūros studijas – savivaldos institucijų administravimo programą, kur man buvo suteiktas viešojo administravimo magistro kvalifikacinis laipsnis.
Mokytojauti man teko penkerius metus ir savo žiniomis dalinausi su Pakuonio pagrindinės mokyklos moksleiviais. Tai iš tiesų buvo labai smagi, įdomi ir maloni patirtis. Ne tik aš mokiau vaikus, suteikiau jiems savo srities žinių, tačiau daug ko išmokau ir iš jų. Jie tokie nuoširdūs, atviri, kupini teigiamų emocijų. Tikrai įsimintina patirtis. Nors šia veikla neužsiimu jau seniai, tačiau moksleiviai mane prisimena iki šiol. Visuomet pasisveikina, o sutikę gatvėje dar ir savo draugams pristato ir sako: „Čia mano buvusi informatikos mokytoja“.
Galiu pasakyti, kad buvau tikrai mylima mokytoja. Kuomet dėsčiau informatiką – tai buvo dar ganėtinai naujas ir vaikams įdomus dalykas. Mano dėstymo metodai taip pat buvo kitokie, netradiciniai. Nesistengiau vaikams įsiūlyti vadovėlių. Mokiau juos praktinių dalykų, tų, kurių jiems prireiks gyvenime, pavyzdžiui, kaip naudotis elektroniniu paštu, „Office“ paketo programomis, kaip suinstaliuoti programas, parengti dokumentą, maketuoti, bendro informacinio raštingumo. Žodžiu to, ko jiems gali prireikti palikus mokyklos suolą.
Ilgitės šios veiklos?Ši veikla man tikrai patiko. Bet šiuo metu taip pat darau tai, kas man įdomu ir teikia džiaugsmą.
Kadangi vienu iš savo gyvenimo etapų mokytojavote, pasidalinkite savo nuomone apie mokytojų padėtį Lietuvoje. Ką manote apie jų darbo užmokestį, apie tai, kad mokytojo profesiją užsibrėžta padaryti prestižine ir pan.? Mokytojas privalo gauti orų atlyginimą. Lygiai taip pat, kaip ir kitų profesijų atstovai, kad ir ką jie dirbtų. Juk kiekvienas darbas yra savaip reikalingas.
O kalbant apie mokytoją, kaip prestižinės profesijos atstovą – to tikrai reikia siekti, to labai reikia mūsų visuomenei, tik nuogąstauju, kad tam prireiks labai daug laiko. Mat šiai profesijai padaryta daug blogio. Ko gero, turi užaugti nauja karta, turinti kitokį požiūrį į mokytoją ir jo darbą. Taip pat esu tikra, kad viskas prasideda nuo tėvų, šeimoje. Jie turi gerbti mokytoją, nes jei tėvai nerodo pagarbos, nerodys ir vaikas. Suvokimą, kad reikia pasakyti „ačiū“, „prašau“, „atsiprašau“, kad reikia vieniems kitus gerbti - visas šias nuostatas vaikas turi atsinešti iš namų.
2007-2011 metais buvote mero patarėja. Papasakokite apie šią savo patirtį. Kokios buvo jūsų pagrindinės užduotys? Kokie didžiausi iššūkiai? Mero patarėjos darbas – pirma mano darbinė patirtis savivaldoje. Būtent nuo šitų pareigų ir prasidėjo mano, kaip politikės, karjera. Darbas buvo įdomus ir, manau, kad man tikrai pavyko gerai su šiomis pareigomis susitvarkyti. Dėl iššūkių – jų nebuvo labai daug, nes prieš tai 15 metų dirbau administracinį darbą kitoje įstaigoje. Dirbdama mero patarėja turėjau nagrinėti merui skirtus prašymus, organizuoti interesantų priėmimą, kontroliuoti pavedimų vykdymą ir t.t. Visi šie ir dar daugelis kitų dalykų buvo mano kompetencijoje.
Šiuo metu Jūs esate Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Už kokias sritis esate atsakinga ir kokius svarbiausius darbus pavyko nuveikti?Administracijos direktoriaus pavaduotoja dirbu jau antrą kadenciją. Kuruoju socialinę sritį, švietimą bei seniūnijų darbą. Gyventojų skundai bei prašymai, kuriems reikalingas tyrimas – taip pat priklauso mano kompetencijai. Tai reiškia, kad mano pavedimu yra sudaromos komisijos, dažniausiai aš joms ir vadovauju. Tiriame sudėtingesnes situacijas, kurių jau negali išspręsti vienas darbuotojas.
Svarbių darbų, kuriuos reikia atlikti yra kasdien. Džiaugiuosi, kad sklandžiai vykdome perėjimą nuo institucinės prie vaikų globos bendruomeniniuose šeimos namuose. Vienus tokio tipo bendruomeninius namus jau įsteigėme. Pati asmeniškai kuravau visą šio namo įrengimo procesą. Ketiname pirkti dar keletą tokių namų. Inicijavau, kad be globos likusius vaikus įkurdintume ne butuose, o sodybose. Labai noriu, kad vaikai turėtų savo kiemą, sodą, erdvę žaidimams, suprastų ir patys užsiaugintų savo uogų, daržovių, kad jaustųsi kaip namuose. Juk bute glaustis aštuoniems vaikams ne tik per ankšta, bet ir pati investicija prarastų auklėjamąją prasmę.
Kitas šiuo metu vykdomas socialinis projektas, kurį noriu paminėti, tai - kompleksinių paslaugų šeimai projektas. Pati dalyvavau šio projekto rengime, jam skyriau labai daug dėmesio ir pastangų, o jį administruoja mūsų įstaiga „Socialinių paslaugų centras“. Šis projektas ypatingas tuo, kad kompleksinės paslaugos skirtos ne tik socialinės rizikos ar socialinę atskirtį patiriančioms šeimoms, kaip kad buvo įprasta iki šiol, bet kiekvienai eilinei šeimai, kuri susiduria su sunkumais - neteko artimo žmogaus, patyrė netektį, išgyvena skyrybas, ar susilaukė pirmo vaikelio ir tai, galbūt, tapo jiems dideliu iššūkiu. Šiuo projektu pirmą kartą atsisukta į kiekvieną mūsų savivaldybės šeimą. Todėl daug laiko skyrėm tam, kad numatytume visas kompleksines paslaugas šeimoms – ko gali reikėti mūsų rajono žmonėms, kokios paslaugos būtų naudingos. Akcentavau, kad labai atsakingai būtų žiūrima į tikslingą lėšų panaudojimą – paslaugos turi būti teikiamos ne dėl kiekybės, o dėl kokybės.
Taip pat daug dėmesio skiriu tam, kad mūsų rajono keliai seniūnijose būtų tvarkomi laiku ir kokybiškai – atsakomybės reikalauju ne tik iš rangovų, bet ir gyventojus prašau būti atsakingais ir principingais savo teritorijos šeimininkais. Be to, rūpinuosi, kad savivaldybės biudžeto lėšos darbams ir investicijoms būtų išleistos labai tikslingai, kad viešieji pinigai būtų panaudoti tik pagal paskirtį, o rangovai darbą atliktų maksimaliai gerai ir kokybiškai, kad už išleistas lėšas žmonės gautų geriausią įmanomą produktą ar paslaugą.
Prienų rajone gyvenate bene visą gyvenimą. Kaip šiuo metu atrodo Prienai? Kaip jie keičiasi?
Prienų rajone vyksta intensyvūs darbai. Šiuo metu čia - viena didelė statybų aikštelė. Visur vyksta rekonstrukcijos, renovacijos, statybos. Tad pokyčių ir vykdomų projektų - gausybė. Dar keletas jų bus pradėti vykdyti ir sekančiais, 2019 metais. Galiu pasidžiaugti, kad neseniai miestelėnams ir miesto svečiams buvo įrengtas fontanas. Šis sumanymas buvo aršiai kritikuojamas opozicijos, tačiau padarytas žingsnis buvo tikrai tinkamas, nes visi gyventojai yra labai laimingi ir patenkinti. Ypač juo džiaugiasi vaikai, centrinė miesto aikštė tapo gyva vakarais.
Mes gyvename ant Nemuno kranto, Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, tačiau visai jo nematome, neatsigręžiame į vandenį. Visada sau kėliau užduotį, jog turiu padaryti viską, kad butų sutvarkyta ir atnaujinta Prienų estrada bei atgaivinta tradicija joje švęsti didžiąsias vasaros šventes. Mano svajonė išsipildė – parengtas projektas ir 2019 metais bus įrengtas vasaros amfiteatras, poilsiui ir rekreacijai pritaikytos estrados prieigos, įrengti dviračių takai bei jų aptarnavimo stotelė.
Noriu paminėti, kad jau pradėtas įgyvendinti daugiau nei 2,0 mln. Eur vertės projektas – Stadiono mikrorajono viešųjų erdvių atnaujinimas. Ten bus ir sporto aikštynai, ir poilsio erdvės, ir dviračių bei pasivaikščiojimo takai. Taip pat išvalytas ir sutvarkytas tvenkinys. Prie jo atsiras ir paplūdimys. Taip pat bus sutvarkytos ir prieigos prie Nemuno.
Dabar renovuojama stotis, atnaujinamos gatvės. Tiesa, vienai pagrindinių gatvių vykdomas kapitalinis remontas, tad neišvengiame automobilių spūsčių. Oponentai dėl to bandė sukelti ažiotažą, esą mes nesusitvarkom, mieste spūstys. Tačiau natūralu, kad vykstant gatvės remontui mašinų pralaidumas yra sudėtingesnis. Tačiau verta galvoti į priekį, kad šią gatvę sutvarkius ne tik automobiliams bus daug patogiau ja važiuoti, bet ir gyventojai bus išvaduoti nuo daugelį metų juos kamavusio sunkiasvorių keliamo triukšmo dėl blogos kelio dangos, užliejamų kiemų dėl probleminio lietaus vandens nutekėjimo, dėl nesaugių šaligatvių. Ir tai įvyks tikrai gana greitai.
Akivaizdu, kad Prienų rajonas tikrai tvarkosi. Tačiau ar buvo kada nors apėmusi mintis pabandyti įsikurti didmiestyje?Tokia mintis tikrai nebuvo atėjusi. Studijuodama penkerius metus praleidau Vilniuje. Tačiau po mokslų iš karto grįžau į savo gimtąjį Pakuonio miestelį. Didmiestyje įsikurti pasiūlymų tikrai turėjau, tačiau man Prienuose labai patinka. Čia puikus oras, nuoširdūs žmonės, o didmiestyje – užterštumas, spūstys, susvetimėjimas. Myliu savo kraštą ir jo žmones. Čia su kiekvienu gali pasisveikinti, daug pažįstamų, čia aš gerai jaučiuosi.
Skyriai