Nuaidėjo saliutai ir garsios kalbos prisimenant Sausio 13-ąją. Atėjo Vasario 16-oji, tad ir vėl prisiminėme tuos, kurie, nebijodami brutalios okupanto jėgos, darė viską, kad lietuviai gyventų kitaip. Tai yra ir svarbu, ir reikalinga, nes kovotojai to nusipelnė.
Bet mažai kas prisimename, kad jau 1993 metais prasidėjo žiaurios „akcijos”. Ir visi tie, kurie bandė kokiu nors būdu įsitvirtinti versle, kurti naują Lietuvą, tapo tautos priešais. Prasidėjo priešų paieškos ne tik versle, bet ir visuomenėje. Pensininkai kalti, kad jie pensininkai. Jaunimas kaltas, kad jam reikia darbo, būsto, paslaugų. Socialdemokratai kalti dėl to, kad jie buvę komunistai. O konservatoriai esą dėl nieko nekalti, nes jie „kuria” naują Lietuvą. Naują Lietuvą kūrė ir prieš tai buvusi partija. Bet valdžios monopolis iš vidaus sugraužė santykius, ir sugriuvo didžiulė valstybė. Taigi monopolis – ar versle, ar politikoje – iš esmės yra pavojingas ir net pražūtingas.
Vėl artėja nauji rinkimai. Sako, kad savivaldybių rūpestis – tai tik šiukšlės ir gatvių remontas, kartais dar ir žvyrkelių pažvyravimas... Tačiau jeigu norime sukurti modernią Lietuvą, tai visa kūryba prasideda nuo savivaldos, bendruomenių, ir tik išklausius jų nuomonių galima sukurti bendrą valstybės politiką. Ši sudarytų sąlygas vystytis šaliai atsižvelgiant į visumą aplinkybių – tai ir geopolitika, ir atitinkamų verslo šakų vystymo nustatymas, regioninės politikos kūrimas ir t.t. Taigi nuo to, kokią suformuosime komandą, kuri ir atstovaus mūsų lūkesčiams, daug priklausys ne tik Marijampolės, bet ir Lietuvos progreso perspektyvos.
Prieš 15 metų Lietuvos verslininkai savo asociacijos pagrindu priėjo prie išvados, kad, siekiant daryti įtaką palankesnėms verslo sąlygoms sukurti, kartu ir šalies pažangai siekti, reikia sukurti partiją. Tokią, kuri valdžios organuose atstovautų Lietuvos žmonėms, siekiantiems pažangesnės valstybės. Taip susikūrė Darbo partija. Jos pirmojoje programoje buvo surašyti pagrindiniai postulatai, be kurių pažanga neįmanoma. Tačiau po to buvo padaryta viskas, kad Darbo partija negalėtų įgyvendinti savo programos.
Praėjo 28-eri metai, kai Lietuva tvarkosi „savarankiškai”. Ar teisingai pasitvarkėme? Paskolinta dvejų metų biudžeto suma, dalį dar gavome iš Europos Sąjungos. Elitas pasitvarkė ir gyvena. Skolinamės ir įsisaviname, puošiamės. Na, dar pravalgome. Dar ir eksportuojame dykai... gydytojus, mokytojus, jaunus, gabius, energingus žmones. Išvažiavo trečdalis Lietuvos, išvažiavo ir trečdalis marijampoliečių. Ką daryti, kad jie grįžtų? Į šį klausimą galėtų (ir turėtų) duoti atsakymą tie politikai, kurie iš tikrųjų myli Lietuvą ir dirba Lietuvos žmonių gerovei.
Įsisiūbavo priešrinkiminė agitacija. Minios kandidatų, miestuose ir kaimuose – daug gražių žmonių paveiksliukų. O kur idėjos, kaip mes kursime Marijampolę? Kartu – ir Lietuvą. Idėjų nėra – yra tik pažadai. Ir jau tų pažadų, pažadų...
O idėja paprasta – kaip sukurti tokias sąlygas mūsų savivaldybėje, kad žmonės galėtų dirbti, užsidirbti, išlaikyti savo šeimą, savo senus tėvus, išleisti į mokslus vaikus, kurie galėtų kurti ateitį sau ir Lietuvai.
Kaip tai padaryti? Svajonių valstybės vien tik Marijampolei mes nesukursime. Todėl pagrindinis merų ir savivaldybių uždavinys turėtų būti – kaip susivienyti ir daryti poveikį bendros Lietuvos politikos formavimui.
Pagal dabartinę tvarką savivaldybės nėra suinteresuotos kurti naujų darbo vietų, nes būtiniausioms išlaidoms skiriamos dotacijos iš valstybės biudžeto. Ir taip centrinė valdžia valdo savivaldybes pagal savo interesus, atsižvelgdama, kokia partija, kokia interesų grupė nori dominuoti. Taip sudaroma konkurencija dėl investicijų į regionus. Ir tas, kuris geresnis, tas jų gauna, o kitiems – kas liko arba išvis neliko. Tai matyti pagal regionų išsivystymą. Vilnius jau gyvena kaip Europoje, o likusieji, jeigu nori gyventi kaip Europoje, turi emigruoti. Vietoj to, kad lietuvaitis užaugintų braškes gimtinėje ir galėtų jas eksportuoti, dabar turi pats „eksportuotis“ į tas šalis, kurios augina braškes...
Naujų tvarkų nesukursime per metus, todėl rinkdamiesi turime pirmiausia užduoti klausimą: ar komanda, kuri bus išrinkta, bus pajėgi pasiekti, kad mūsų savivaldybė būtų ta, kurioje sparčiausiai artėsime prie europinio gyvenimo standartų?
Darbo partija savo veiklos programoje aiškiai sako Lietuvos žmonėms, kad visų jų bėdos yra svarbios, absoliuti pagarba visiems, ir tik susivieniję galime siekti efektyvios pažangos. Labai gerai, kad daug “susivienijusiųjų” lanko miesto ir kaimo gyventojus ir žada... Kodėl jie vaikšto, beldžiasi? Ar kad kurtų Lietuvą, ar dėl kitų priežasčių? Žmonės šneka, esą jie vaikšto tik dėl to, jog patektų į valdžią, o ten galėtų vogti... O kiti esą vaikšto, kad patektų į valdžią dėl garbės, treti – dėl to, kad vaikšto jų draugai... Ir tuomet visi vaikšto...
Netruks ateiti kovo 3-ioji, ir tada Lietuvos pilietis, likęs su tokiomis mintimis, galų gale turės kažką pasirinkti.
Vaikštau pas gyventojus ir aš kartu su tais, kurie yra mūsų komandoje. Nes nepabendravus su žmogumi nėra ko tikėtis jo palaikymo. O palaikymas labai reikalingas – tam, kad įgytum žmonių mandatą ir galėtum veikti jų pasitikėjimo pagrindu.
Ne vienas pasakys, kad „Darbo partija jau prisivadovavo“. Tačiau toks gausus naujų komitetų dalyvavimas rinkimuose rodo, kad prisivadovavusios jau visos partijos. Kodėl atsirado komitetai? Todėl, kad absoliučiai neliktų atsakomybės už politikų sprendimus. Mat jeigu partijas už blogą darbą rinkėjai per rinkimus gali nubausti, tai komitetai yra tik vienkartiniai dariniai ir jų nubausti neišeina.
Darbo partiją rinkėjai jau nubaudė. Padarytos tam tikros išvados, o idėja liko ta pati – siekti ir daryti, kad Lietuva taptų konkurencinga, klestinčia valstybe. Man šios mintys yra artimos ir šventos. Todėl ir aš vaikštau pas gyventojus, stengiuosi įsiklausyti į jų lūkesčius, ir jeigu žmonės pasirinks mane ir mano komandos atstovus, padarysiu viską, ką galiu, kad Marijampolės savivaldybės ir visos Lietuvos žmonės tik neliktų nuvilti. Kitaip būti negali, nes aš labai myliu Lietuvą!
Darbo partijos Marijampolės skyriaus pirmininkė
Kandidatė į Marijampolės savivaldybės tarybos narius Vaida Giraitytė
Skyriai