Darbo partijoje – daug ambicingų ir savo gyvenimo tikslų siekiančių žmonių. Ne išimtis ir Panevėžio miesto skyriaus narys Vidmantas Vilutis. V. Vilutis turi net du aukštuosius išsilavinimus - Vytauto Didžiojo universitete įgijo teologijos bakalauro laipsnį, Šiaulių universitete – socialinio darbo bakalauro laipsnį. Savo gyvenimą paskyrė mokytojavimui ir pasitaikius progai tapti progimnazijos direktoriumi – jos nepraleido.
Su darbiečiu Vidmantu Vilučiu kalbamės apie kasdienį mokytojo darbą, iššūkius ir sėkmę konkurse „Žemynos“ progimnazijos direktoriaus pareigoms užimti.
Laimėjote konkursą į Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos direktoriaus vietą. Pirmiausia, kodėl nusprendėte dalyvauti šiame konkurse? Gal matėte, kad šiai mokyklai reikia kokių konkrečių pokyčių? O gal tiesiog turėjote savo viziją, ką būtų dar galima patobulinti?Panevėžio „Žemynos“ progimnazijoje dirbu jau 4 metus. Tad tikrai matau ką galima pakeisti, patobulinti. Maža to, dalyvauti konkurse direktoriaus pareigoms užimti mane skatino kolektyvas, sulaukiau palaikymo ir iš profsąjungų bei mokyklos tarybos. Visa tai ir padėjo apsispręsti kandidatuoti.
Mano tikslas - „Žemynos“ progimnaziją padaryti judria, sportiška, demokratiška mokykla. Ši ugdymo įstaiga yra vienintelė tokia visame mieste, unikali. Joje veikia baseinas ir atnaujintas futbolo stadionas. Panevėžyje šiuo metu veikia sporto gimnazija ir mūsų mokykla galėtų ruošti mokinius, kurie tęstų mokslus joje. Tokia štai mano vizija.
Kokie Jūsų, kaip direktoriaus prioritetai? Galbūt jau esate numatęs kokių darbų imsitės?Konkursą direktoriaus pareigoms užimti laimėjau dar visai neseniai. Nemažai laiko praeis, kol galėsiu pradėti darbus. Dabartinis direktorius dirbs iki lapkričio 30 dienos, o aš šias pareigas perimsiu tik nuo gruodžio 3 dienos.
Bet vis tiek jau dabar galiu pasakyti, kad pirmiausia reiks suformuoti naują vadybinę komandą, reikia peržiūrėti visas pareigybes, prisiskirti darbuotojams sritis. O paskui, kartu su metų pabaiga, ateis ir termino strateginio plano sukūrimui pabaiga. Šis planas – tai nauja strateginė kryptis mokyklai 3 metams. Taigi, vos pradėjus eiti naujas pareigas, laukia tikrai atsakingi ir svarbūs darbai.
Mūsų mokytojai sensta, pedagogines studijas renkasi menka dalis abiturientų, o jas baigusieji neretai vengia mokyklų. Kokia padėtis Jūsų vadovaujamoje mokykloje? O gal amžius kaip tik gerai – juk patirtis, sukauptos ir daug metų tobulintos žinios?
Panevėžyje šiuo klausimu problemų nėra. Maža to, kaip ir sakiau, „Žemyna“ - pakankamai gera mokykla, tikrai viena iš geriausių Panevėžio progimnazijų. Tad norinčių dirbti netrūksta. Paskelbus, kad ieškome mokytojo - visuomet atsiranda bent keletas kandidatų į tą vietą.
Iki šiol „Žemynos“ progimnazijoje dirbote etikos mokytoju. Papasakokite apie darbą su vaikais? Ar patiko? Ar tai - vienas malonumas? O gal vienas didelis iššūkis? Juk vaikus sudominti darosi vis sunkiau.Dirbant progimnazijoje tenka susidurti su nemažai iššūkių. Klasė – pakankamai didelė, daug mokinių renkasi etikos pamokas. Žinoma, džiugu, kad vaikai tokie žingeidūs. Tad tai ne tik iššūkis, bet ir vienas malonumas matyti susidomėjimą, mokinių rezultatus, tai, kad vaikai išmoksta etikos taisyklių ir yra linksmi. Bėgant laikui pastebėjau, kad mažėja tvarkos taisyklių pažeidimų, daugėja šypsenų. Ko daugiau reikia pedagogui?
Kokie Jūsų dėstymo metodai? Labiau mėgstate vadovėlius, o gal turite kokių netradicinių metodų?
Pamokose temas išlaikau pagal vadovėlį, kadangi jame yra tikrai daug naudingų dalykų. Tačiau stengiuosi rinktis netradicinius pamokų vedimo būdus. Tarkim, jeigu lauke šilta – mokomės parke, stadione, lauke. Taip pat stengiuosi kiekvienam dalykui atrasti praktinių užduočių.
Esate dirbęs ir suaugusiųjų mokymo centre. Kokia tai buvo patirtis? Taip, šiuo metu aš taip pat dar dirbu ir „Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre“, einu direktoriaus pavaduotojo pareigas. Konkrečiau - dirbu su jaunimo klasėmis. Tikrai daug tenka dirbti su socialinių problemų turinčiais vaikais. Kiekviena diena yra nenuspėjama. Vieną dieną vaikas linksmas, žingeidus, noriai mokosi, kitą – piktas, abejingas, trečią – išvis nepasirodo mokykloje, nes tiesiog nenorėjo. Jie yra iš socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, tad vaikai turi rimtų problemų. Dėka savo išgyvenimų jie yra tarsi maži suaugusieji. Patirtis šiame mokymo centre - tikra ir gyvenimiška.
Skyriai