Mantas Stulgaitis. Darbo partijos Vilniaus m. skyriaus tarybos narys.
Niekaip kitaip, kaip kova prieš automobilių vairuotojus nepavadinsi, to kas šiuo metu vyksta Vilniuje.
Mieste tampa pavojinga važiuoti ne tik automobiliu, bet ir bet kuria kita transporto priemone. To priežastis? Masiškai siaurinamos gatvės. Štai Naujamiesčio rajone, Naugarduko gatvėje, po pertvarkos užfiksuoti 7 eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo 8 žmonės, iš jų - 2 vaikai. Dėl sustatytų mašinų nesimato pėsčiųjų, norint išvažiuoti iš kiemo, reikia gana plačiai išvažiuoti į važiuojamą dalį, kur čia pat gali gauti „per nosį“. Nesaugu ir tam pačiam dviratininkui, nes vairuotojai išvažinėdami iš kiemų gali tiesiog jo nepamatyti.
Gyventojai taip pat nesupranta, kokia paskirtis toje pačioje gatvėje, ant važiuojamosios kelio dalies pastatytų medinių „barikadų“? Tarsi tai turėtų būti poilsio zonos vilniečiams, bet miestiečiai tuo visiškai nesinaudoja, nes statinio paskirtis neaiški, nebent tai viešbutis lauke skirtas benamiams nakvoti... Beje „barikados“ jau apipuvo, gal reikia bent tas lentas nudažyti?
Pernai vasarą Senamiestyje startavo kilpinis eismas, o vairuotojai net ir po metų vis dar blaškosi dėl nesuprantamo eismo reguliavimo, arba pagrįstai piktinasi, nes anksčiau vykdavę įprastais maršrutais, dabar dėl senamiesčio „kilpų“ sugaištantys daug daugiau laiko norėdami nuvažiuoti iš taško A į tašką B.
Gatvių remontas vyksta vangiai, parkavimo kainos nuolat auga, parkavimo vietų palikti automobilį mažėja, grižus namo po darbo, dažnam vilniečiui reikia sukti galvą kur pastatyti automobilį. Gyventojai paklaiko išgirdę savivaldybės siūlymus apmokestinti automobilių stovėjimą miegamuosiuose rajonuose. Meras pranešė, kad gyventojams būtų nemokamas parkavimas, o svečiams arba n-tojo automobilio turėtojams – mokamas. Kilus didžiulei pasipiktinimo bangai, išsigandusi miesto valdžia sprendimą laikinai atidėjo.
Be to mieste juntamas didžiulis trūkumas, patogių aikštelių statyti automobiliams.
Gyvenimiškas pavyzdys iš Žemųjų Panerių.
Ten neseniai atsidarė prekybos centras. Parduotuvei vietos parkavimui mažai, tad buvo atiduota dalis žmonėms priklausiusios automobilių stovėjimo aikštelės. Prekybos centras savo dalį atsitvėrė, liko gyvenamasis namas be aikštelės ir netgi be privažiavimo prie namo (tiksliau, liko izoliuota aikštelė be išvažiavimo). Parduotuvės savininkai aikštelę apsitvėrė, pastatė užkardą, matyt, išsigando, kad namo gyventojai, likę be aikštelės, ten mašinas statys... Tuose pačiuose Ž. Paneriuose kone metus laiko rekonstruotas įvažiavimas į Vaduvos gatvę. Iš dviejų juostų liko viena. Kam reikėjo naikinti antrą juostą? Blogai, kad eismo įvykių ten nebuvo? Kam daryti taip, kad būtų? Dirbtinai sukurta problema ir kamštis.
O kaip kituose mikrorajonuose? Kalbamės su gyventojais ir jie nurodo konkrečius pavyzdžius.
Pašilaičiuose padaryta „ramybės gatvė.“ Drastiškai susiaurinta gatvė prie Vilniaus rajono poliklinikos. Eismas itin intensyvus, gyventojai ir miesto svečiai veždami savo sunkiai judėti galinčius artimuosius į gydymo įstaigą dūsta spūstyse ir nelabai gražiais epitetais „apdovanoja“ miesto valdžios sprendimus. Štai, Naujininkuose, Šaltkalvių gatvė tokia siaura, kad automobiliams prasilenkti beveik neįmanoma. Vairuotojai nuolat skundžiasi apsunkintu eismu, dėl eismą sunkinančių salelių važiuojamojoje dalyje. Susiaurintas ir dideliu eismo srautu pasižymintis Žirmūnų žiedas. Sunkiai įsivaizduojama, kaip piko metu ten reikėtų pravažiuoti gaisrinei ar greitajai pagalbai, kur turėtų trauktis kamštyje stovintys vilniečiai? Dar vienas „perliukas“ Narbuto gatvėje. Šaligatvis, važiuojamojoje dalyje dviračių takas, šalia juosta parkavimuisi, šalia jos juosta eismui. Automobiliams sunku prasilenkti. Dviratininkai laviruoja tarp šaligatvio borto ir priparkuotų mašinų.
Gyventojai pastebėjo ir dideles bėdas Didlaukio g., Fabijoniškėse. Gatvė tiek susiaurinta, kad joje stovintys automobiliai išsikiša gatvėje, ten vos prasilenkia du autobusai, taip keldami pavojų ir transporto priemonėms, ir keleiviams. Karoliniškių gyventojai beda pirštu į Šimulionio gatvę. Gatvėje tapo neįmanoma prasilenkti dviem sunkvežimiams.
Nesklandumai ypač paaštrėja kai gausiau pasninga. Kelininkai nustumia sniegą į šalikėlę ir prasilenkti tampa neįmanoma ne tik sunkvežimiams bet ir lengviesiems automobiliams. Per metus po sutvarkymo šioje gatvėje jau įvyko daugiau nei 10 eismo įvykių, tiek jų nebuvo per 30 metų kol gatvė nebuvo pertvarkyta.
Priminimas merui ir jo komandai: Lietuvoje vis dar turime keturis metų laikus ir darganoto rudens bei šaltos žiemos dar niekas „nesusiaurino.“ Bet siauros gatvelės taps dar didesne problema žiemą, ne tik dėl nuolatinių spūsčių gatvėse, bet ir didesnio nei įprasta oro užterštumo. Oro užterštumą didiną ne tik kūrenamos krosnys, bet ir vietos kuriose pilna automobilių. Žiemos metu automobiliai dažnai važiuoja šaltais varikliais. Kol šie įkaista, automobilių skleidžiama tarša būna iki penkių kartų didesnė nei šiltuoju sezonu, važiuojant neįšalusiais varikliais. Atviras klausimas, kokiu oru mes kvėpuojame?
Apskritai daroma viskas, kad Vilnius taptų nepatogus - pradedant gatvių siaurinimu, ar baigiant kelio darbais, kurie vykdomi rugsėjį - per patį piką. Dar šią savaitę žiniasklaida rašė, kad rugsėjo 28-osios rytą, jau po 9 valandos vairuotojai socialiniuose tinkluose atakavo pranešimais apie spūstis Geležinio vilko ir Ukmergės gatvėse, kaip paaiškėjo dėl prie Vingio parko vykdomų remonto darbų, kurie paralyžiavo viso miesto judėjimą.
Suprantama, gatvių siaurinimais, ribojimais siekiama, kad žmonės persėstų į viešąjį transportą, dažniau naudotųsi dviračiais ir paspirtukais. Ar žmonės masiškai persės į viešąjį transportą? Problema, ta, jog pradedama vėl gi ne iš to galo, pirmiausia viešąjį transportą reikia padaryti patogų, o po to - ieškoti patrauklių būdų išsodinti vilniečius iš automobilių.
Vieną rytą teko vykti autobusu link Santariškių. Kai į mokyklas grįžo vaikai, visi keleiviai vyksta kaip silkės skardinėje ir taip kiekvieną rytą. Ne gi tėvai, turintys vaikų, esant šioms sąlygom sės į autobusus ir vežios savo atžalas į darželius ir mokyklas? Kol nesutvarkyta viešojo transporto infrastruktūra galima drąsiai teigti, kad vykdoma kenkėjiška politika miestiečių atžvilgiu, sudarant pačias blogiausias sąlygas automobilių vairuotojams, kurie vyksta į darbą arba šeimos nariams, kurie veža vaikus į darželius, mokyklas ar popamokinės veiklos būrelius.
Skyriai