Žiema Vilniui ir vėl smogė netikėtai... Iš tiesų, kas galėjo pagalvoti, kad sausį Lietuvos sostinėje gali snigti?
Per praėjusį savaitgalį sniegas sukaustė Vilnių taip, kad ir ketvirtadienį į šonus mėtomi automobiliai miesto gatvėmis vos rieda, avarijos skaičiuojamos šimtais, ligoninių traumatologiniai skyriai pilni susižalojusių pėsčiųjų, mamos su vaikų vežimėliais ir senjorai praktiškai įkalinti namuose, nes pro pusnis prabristi retam tepavyksta.
Stichija, ne kitaip...
Tiesa, ta pati stichija savaitgalį drėbė ir Kaune. Tik ten gatvės, kažkodėl, atrodo kaip Vokietijoje, kur viskas tvarkinga ir švaru.
Galvoju, kuo gi taip skiriasi Vilnius ir Kaunas? Na taip, Vilnius – ryčiau. Bet, mieli vilniečiai, juk ne tiek, kad sniege skendėti turėtume!
Gal, sakau, Kaune technika geresnė? Bet ne, vos aną savaitę skaičiau piarinį pranešimą, kad Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Grinda“ už 1,672 mln. eurų įsigijo 12 naujų, galingų sunkvežimių-savivarčių su valymo ir barstymo įranga. Kur jie, klausia vilniečiai? Nežinau. Norėčiau tikėti, kad gatvėse, bet ką gali žinoti – gal garaže dar vis kokiame stovi ar reklaminiuose klipuose filmuojasi...
Žinote, kuo šiandien Kaunas skiriasi nuo Vilniaus? Nes Kaune yra šeimininkas. O Vilniuje jo nėra.
Čia, Vilniuje, mes daug girdime apie kosminius planus ir aukščiausias technologijas, startuolius ir vienaragius, blockchainus ir išmanųjį miestą. O paprasčiausios pūgos įveikti negalime...
Nesakau, kad meras turėtų pats eiti su kastuvu į gatvę vos pasnigus. Ne, nereikia – naudos bus nedaug, kaip ir iš to viešo pamosavimo grandininiu pjūklu prieš tują. Bet meras turėtų ir privalėtų išsireikalauti, kad savivaldybės įmonės, kurios atsakingos už tvarką mieste, dirbtų.
Nes jos išlaikomos iš miestiečių pinigų ir turi dirbti miestui.
Deja, tų paprastų ūkiškų sugebėjimų ir įgūdžių Vilniaus miesto merams trūko visais laikais. Jie gali svaigti apie tramvajus ir metro, išmanius apšvietimus ir dar išmanesnius šviesoforus. Jie gali išlaidauti ir skandinti miestą skolose arba, atvirkščiai, taupyti taip, kad druska keliams barstyti baigsis dar sausį. Bet paimti ir paprasčiausiai laiku ir gerai padaryti darbą – na nesiseka, nors tu ką.
Vilniaus gatvės remonto epopėja buvo pirmasis skambutis. Po to sekė pusmečius vėluojančios baseinų statybos su kosminėmis kainomis lankytojams, po to – moduliniai darželiai, kurie turėjo būti, bet jų nėra... Dabar – sniegas...
Be abejo, visada galima rasti kaltus – kažkas kreivai plyteles sudėjo, kažkas kažko nepaskaičiavo, kažkas pastato priduoti nesugebėjo, o dar kažkas – pamatų darželiams netvirtino. O ir čia – STICHIJA. Gamta. Pūga. Prieš vėją nepapūsi...
Bet pabandykite akimirkai įsivaizduoti, kad meras yra ne miesto (visų miestiečių, o visi – tai, kaip žinia, niekas) vadovas, o samdomas įmonės direktorius.
Įmonės, kur cechas vėlavo pradėti darbą, nes plytas kreivai sudėjo arba pastato nepridavė, kur darbuotojams valgyklos nepastatė, nes pamatus į sąmatą įtraukti pamiršo, kur darbuotojai žiemą darbo vietos nepasiekia, nes per sniego kalnus prieiti negalima.
Kaip manote, kiek ilgai tokį direktorių akcininkai kentėtų? Kaip
Viktoras Uspaskich sako: „iki antros nesąmonės“.
Vilniečiai, Jūs esate savo miesto akcininkai ir Jūs vieninteliai galite pareikalauti atsakomybės iš savo per praeitus rinkimus pasamdytų direktorių.
Paprašykite, kad jie valytų gatves, o ne „Facebook“ paskyras. Suprantu, kad gatvėse dirbti kiek sudėtingiau, bet juk važinėjame ir vaikštome mes dar vis jomis, o ne interneto platybių greitkeliais.
O jei matote, kad žmogui, na, niekaip nesiseka paprastus ūkiškus darbus dirbti, pagalvokite, gal jam ten ne vieta? Svaigti kaip „kosminiai laivai raižo Visatos erdves“ juk galima ir nebūnant meru.
O šį darbą patikėkite verčiau tam, kas moka dirbti, išsireikalauti ir atsako už savo žodžius.
Nes šiandien, pažiūrėjus į gatves Vilniuje ir Kaune, akivaizdu, kad ne geografija ar kelių valymo technika lemia jų vaizdelį, o paprasčiausi įgūdžiai ne kalbėti, o dirbti.
Darbo partijos kandidatė į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą Ieva Kačinskaitė-Urbonienė
Skyriai