Darbo partijos Telšių skyrius vyko į Lvovą

Šių metų rugpjūčio mėnesį LR Seimo narys, Darbo partijos Telšių skyriaus pirmininkas Valentinas Bukauskas ir jo padėjėja Audrutė Jurkonienė suorganizavo ekskursiją į Lvovą. Į kelionę išsiruošė aktyviausi skyriaus nariai su draugais ir šeimos nariais.

Kelionė prasidėjo aplankant vieną seniausių miestų, kurį pastatė Lenkijos karalius Kazimieras Didysis – Liubliną. Pasivaikščioję po Liublino senamiestį darbiečiai užsuko į Bernardinų bažnyčią, kurioje 1569 m. buvo pasirašyta garsioji Liublino unija bei įkurta Lietuvos ir Lenkijos Abiejų Tautų Respublika. Telšiškiai sako, kad labai įdomu buvo pamatyti paminklą Liublino unijai Lietuvos aikštėje, pasiklausyti gidės pasakojimų apie Liublino pilį, kuri karo metais buvo paversta kalėjimu. Apžiūrėję Karališkojo tribunolo rūmus ir pagrindinę miesto aikštę darbiečiai iškeliavo į Ukrainą.

Didingame Ukrainos mieste Lvove Darbo partijos Telšių skyriaus nariai praleido 2 dienas. Pirmąją dieną vaikščiojo po senąjį Lvovą, susipažino su XIV – XX a. Lvovo architektūra, aplankė šv. Petro ir Povilo jėzuitų bažnyčią, gėrėjosi turgaus aikštę supančiais pastatais. Didžiausią įspūdį kelionės dalyviams padarė seniausia Lvove armėnų bažnyčia. Šios šventovės dvasininkas supažindino su bažnyčios interjeru, kurį puošia paminklai Ukrainos karaliui Danilai bei poetui Adomui Mickevičiui. Visus sužavėjo ypatinga bažnyčios akustika (dvasininkas giedojo giesmes ir palaimino darbiečių grupę). Gidei pasiūlius aplankyti Ličiakovskių kapines daugelis buvo nustebę, kad įėjimas į šias kapines mokamas. Tačiau pamatę unikalius ir prabangius XVIII – XX a. paminklus, skirtus dvasiniams lyderiams ir politikams, visi liko priblokšti kapinių originalumo.

Antrąją viešnagės Lvove dieną Darbo partijos Telšių skyriaus keliautojai keliavo po „auksine pasaga‘‘ vadinamus miestus, kuriuos valdė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jonas Sobieskis. Pasigrožėję karališkąja Sobieskių pilimi, jie užsuko į gražiausią Pidgircų pilį, savo laiku vadintą „Podolės Versaliu‘‘. Po ekskursijos vyko nacionalinių patiekalų degustacija kavinėse.  Įsimintiniausias liko „Kryivkos‘ restoranas‘‘, kurio interjeras išsiskiria  šokiruojančiais puošybos elementais: viduramžių kankinimo įrankiais, tokiais  kaip giljotina, narvai, kirviai. Kai kurie ekskursijos dalyviai mėgavosi maistu „Mėsos ir Teisybės restorane‘‘, „Alaus teatre‘‘ ir t.t. Grįždami jie užsuko į seniausią Ukrainos miestą Lucką, pabuvojo Gedimino sūnaus Liubarto pilyje, kurioje buvo priimtas sprendimas dėl Vytauto karūnavimo. Darbiečiai grįžo pasisėmę istorinių žinių, pasimėgavę nuostabiais senamiesčių vaizdais, pasilepinę skaniais ukrainietiškais patiekalais.  Kupini gerų įspūdžių, visi nusprendė, kad Lvovas – tai miestas, į kurį norisi grįžti vėl ir vėl...

Visi vykę ekskursijon nusprendė, kad reikėtų ir ateityje organizuoti panašių išvykų, nes kelionės suartina žmones, plečia akiratį, padeda atitrūkti nuo kasdienybės, pamiršti įvairias problemas. Kelionėje patirti įspūdžiai išlieka visam gyvenimui, jais norisi pasidalinti ir su pažįstamais. Norėtųsi, kad Darbo partijos nariai vėl turėtų galimybę pakeliauti kartu.