Artimiausiame Vilniaus miesto tarybos posėdyje bus balsuojama dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo pakeitimo projekto, kuriuo siūloma ženkliai didinti rinkliavą už atliekų surinkimą. Darbo partijos frakcijos nariai susipažinę su teikiamu projektu vieningai sutarė – nepalaikyti pakeitimų ir siūlyti alternatyvų sprendimo projektą, stabdantį didžiulį rinkliavos kilimą vilniečiams.
Frakcijos seniūno Aido Gedvilo teigimu, parengtas sprendimo projektas stokoja pagrįstumo, skaidrumo ir aiškumo. Tai itin svarbu, kai siekiama ženkliai padidinti tarifą. Susidaro įspūdis, kad dėl taikyto neteisingo skaičiavimo, per pusantrų metų susidarė maždaug 6 milijonų Eur skola, kurią norima perkelti ant vartotojų pečių. Preliminariais skaičiavimais, jei nevertintume susidariusios skolos, kaina galėtų mažėti. Todėl Darbo partijos frakcija nepalaiko ir nepalaikys tokių projektų, kai anksčiau neatsakingai priimtų politinių sprendimų pasekmės gula ant vartotojų pečių. Susidaro įspūdis, kad vežėjai diktuoja sąlygas savivaldybei, o pastaroji – negeba suvaldyti susidariusios situacijos.
„Pateiktame projekte rinkliavos mokestis už komunalinių atliekų surinkimą vilniečiams vidutiniškai didėtų 37%. Manyčiau neteisinga, kad Vilniaus miesto gyventojai turi mokėti drastiškai didesnes sąskaitas už šiukšlių surinkimą ir taip užglaistyti neefektyviai ir nuostolingai dirbančių įmonių, atsakingų už atliekų administravimą, veiklą, todėl siūlome keisti tarybos sprendimo projektą“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Paslaugų ir miesto ūkio komiteto pirmininkė, Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Išanalizavus dedamąsias, kurios sudaro atliekų išvežimo kainą, akivaizdu, kad kai kurios dalys negali būti įtrauktos. Projekte numatyta, kad mažinamas apmokestinamas plotas, atsisakant kai kurių teritorijų, taip pat apmokestinamas stambiagabaričių atliekų išvežimas. Anot Darbo partijos frakcijos, šios dalys turi būti atidžiai peržiūrėtos, o už didelių gabaritų atliekų išvežimą turi mokėti teršėjas, o ne visi tvarkingai mokesčius mokantys gyventojai.
Anot I. Kačinskaitės-Urbonienės, savivaldybė turėtų ieškoti būdų, kaip užtikrinti efektyvesnį rinkliavos surinkimą, glaudžiau bendradarbiauti su Registru centru, siekiant tiksliau nustatyti duomenis apie turtą, pagal kuriuos vėliau formuojamos sąskaitos.
A. Gedvilas atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant efektyvaus paslaugos teikimo užtikrinimo, reikia svarstyti savivaldybei priklausančių įmonių integravimą į procesą. Pastaruoju metu net baiminamasi taikyti vežėjams baudas už sutarties punktų nevykdymą, nes jie bet kuriuo metu gali nutraukti sutarties vykdymą. Jei taip nutiktų, savivaldybė neturi pasirengusi jokios alternatyvos. Įtraukus savivaldybei priklausančią įmonę, būtų galima sužinoti realią atliekų vežimo esamą situaciją, atlikti kaštų-naudos analizę, argumentuotai įpareigoti paslaugų teikėjus vykdyti sutartį. Atliekų vežėjai naudojasi teisės aktų spragomis, kurios ir toliau nešalinamos.
Dar 2018 metų vasarą buvo akivaizdu, kad prie atliekų tvarkymo klausimų grįšime netrukus. Tai aiškiai rodė atliekų vežėjų bendravimo kultūra su savivaldybe, kai praėjus vos keliems mėnesiams po paslaugų teikimo sutarties pasirašymo ir atliekamo darbo, pagal sutartyje numatytas sąlygas, atliekų vežėjai buvo nusprendę nutraukti paslaugų teikimo sutartį su savivaldybe.
Darbo partijos frakcijos nuomone, savivaldybė turi susigrąžinti padėties šeimininko statusą. Frakcijos nariai pasirengę sėsti prie konsultacijų stalo, sudaryti veiksmų planą ir keisti sprendimą iš esmės. Darbo partija savo programoje savivaldos rinkimuose pasisakė už komunalinių paslaugų kainų mažinimą, todėl frakcija nepalaikys sprendimų, nepagrįstai didinančių kainas vilniečiams.
Skyriai