Sandra Jakštienė - Panevėžio miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotoja, Darbo partijos Tarybos narė, kuri ne tik žino savo krašto problemas, tačiau ir jas sprendžia. Kaip pati sako, gerai atlikti darbus jai padeda tinkamai suformuotos vertybės, asmeninės savybės ir dėmesys žmogui. Su S. Jakštiene kalbamės apie jos atsidavimą Panevėžio miestui, jo žmonėms ir darbus, kuriuos jau pavyko nuveikti krašto labui ir ateityje laukiančius iššūkius.
Sandra, kokiomis vertybėmis vadovaujatės darbe ir kaip jos Jums padeda susidoroti su iškilusiais uždaviniais? Geriausius rezultatus man padeda pasiekti atsakingumas, pagarba ir dėmesys žmogui, konstruktyvus ir pozityvus požiūris į problemas. Užimdama Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas žinojau, kad ateinu nuoširdžiai ir sąžiningai dirbti Panevėžiui ir panevėžiečiams.
Jūs nuolat stengiatės tobulėti. Ar galėtumėte plačiau papasakoti, kokiuose mokymuose ar seminaruose dalyvaujate ir kodėl Jums tai svarbu?Siekiant įsiklausyti, suprasti ir spręsti problemas, neužtenka vien tik žinių ir patirties, kurias jau turi. Todėl nuolat stengiuosi aktyviai dalyvauti mokslinėse konferencijose, seminaruose ir kvalifikacijos tobulinimo mokymuose, diskusijoje, išgirsti gerąsias patirtis, ir tokiu būdu plėsti savo žinias. Su džiaugsmu dalinuosi savo įgyta patirtimi ir kompetencijomis konsultuojant bendruomenes dėl projektų vykdymo, taip pat Panevėžio miesto jaunimo garantijų iniciatyvos (JGI) koordinatorius dėl Jaunimo garantijų iniciatyvų įgyvendinimo ir savanorystės mūsų mieste.
Per paskutinius dvejus metus, siekdama kelti savo asmeninę ir profesinę kompetenciją, dalyvavau daugiau nei dešimtyje įvairių renginių. Šiais metais Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje skaityta vieša paskaita „Karjeros istorija: nuo mokslininko iki valstybės tarnautojo“, 2017 m. gegužės 3 d. skaitytas pranešimas „Pokyčiai Panevėžio miesto ikimokyklinio ugdymo mokyklose: tendencijos ir perspektyvos augančių iššūkių kontekste“ .
Manau, kad nuolatinis mokymasis, tobulėjimas, naujų iniciatyvų įgyvendinimas žmogui suteikia ne tik naujų kompetencijų, bet ir leidžia jas kompetentingai pritaikyti profesinėje veikloje, aukgti kaip asmenybei, gauti nuolatinį pasitenkinimą iš savo veiklos. Todėl vadovaujuosi moto „dirbk su džiaugsmu ir džiaukis tai padaręs“.
Kokia yra Jūsų Panevėžio miesto vizija? Siekiu, kad Panevėžys būtų darnus miestas, kuriame būtų sudarytos visos sąlygos siekti visuomenės gerovės dabarties ir būsimoms kartoms, kad Panevėžyje būtų gera kurti savo gyvenimus - čia auginti savo vaikus, mokytis, dirbti, kurti šeimas, tobulėti, linksmintis, įgyvendinti iniciatyvas.
Džiugu, kad miesto bendruomenės auga ir stiprėja, siekia bendrauti ir bendradarbiauti su savivalda, jungiasi į bendrus bendruomeninius projektus. Ateityje reikėtų dar labiau palaikyti bendruomenių iniciatyvas, joms padėti augti drauge.
Kokius teigiamus pokyčius matote bendruomenėje ir mieste? Džiugu stebėti ir kartu daryti pokyčius, nes Panevėžys atsinaujina visose srityse – nuo ekonomikos iki socialinės plėtros.
O kurioms sritims, Jūsų nuomone, skiriama per mažai dėmesio ir kaip šią situaciją stengiamasi keisti į gerąją pusę?Dėmesio tikrai trūko socialinių problemų klausimams. Tačiau kryptingas darbas ir įsiklausymas į miesto gyventojams aktualias problemas davė teigiamų rezultatų - vyresniems nei 21 metų asmenims buvo įsteigtos sutrikusio intelekto suaugusiųjų dienos socialinės globos grupės.
Taip pat šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai yra parengtas projektinis pasiūlymas dėl dalyvavimo projekte „Bendruomeniniai šeimos namai“. Kartu su atrinktu partneriu savivaldybė įgyvendins bendruomeninių šeimos namų projektą Panevėžyje. Bendruomeniniams šeimos namams kurti pagal valstybės planavimo priemonę Savivaldybei planuojama skirti apie 619 tūkst. Eur ES investicijų. Be to, gautas Europos socialinio fondo finansavimas Integralios pagalbos paslaugos asmens namuose projektui, kurio vertė daugiau nei 200 tūkst. Eur.
Daug dėmesio skiriama ir labai jautriam klausimui - perėjimui nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams. Nuo liepos 1 d. pradėsime teikti budinčio globėjo paslaugas, o artimiausiu metu planuojame įkurti Bendruomeninius vaikų globos namus.
2016 m. rugsėjo 1 d. startavo elektroninė prašymų priėmimo į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes eilių sudarymo sistema. Drąsiai galima sakyti, kad gerėja ikimokyklinio ugdymo mokyklų vaikų registracija ir eilių sudarymas mieste. Ateityje planuojama pereiti prie vieningos sistemos, kuri sietųsi su e-dienyno integracija. 2017 metais e-dienyną planuoja diegti 11 ikimokyklinio ugdymo mokyklų, 2018 metais e-dienyną liks diegti likusioms 8 ikimokyklinio ugdymo mokykloms.
Taip pat sudarytos palankesnės galimybės vaikams ugdytis ikimokyklinio ugdymo mokyklose visus kalendorinius metus, nes 2017 metų vasarą mieste dirbs visos ugdymo įstaigos.
Per 2016 m. buvo įgyvendinta nemažai projektų ir iniciatyvų miesto bendruomenei. Kokius darbus išskirtumėte kaip svarbiausius?Nuo 2015 m. inicijuoti renginiai miesto bendruomenei, skirti Tarptautinei tolerancijos dienai paminėti. Reaguojant į dabartinę situaciją dėmesys skirtas pabėgėlių klausimui ir geresniam problemos suvokimui, todėl 2015 m. buvo inicijuota diskusija miesto bendruomenei „Pabėgėliai: mitai, fobijos ir realybė“ . 2016 m. inicijuotas atviras pokalbis jaunimui „Tolerancija mano mieste. Aš ir tu“ .
Siekiant stiprinti šeimos kultūrą, nuo 2015 m. inicijuotos Šeimos dienos šventės "Cido" arenoje, skirtos Tarptautinei šeimos dienai paminėti.
2016 m. įgyvendinta idėja "Cido" arenoje surengti miesto bendrojo ugdymo mokyklų moksleiviams baigiamą renginį „Rūkyti nemadinga“, apjungiantį visus metus vykusius socialinių veiksnių prevencijai skirtus renginius.
Kokie darbai ir projektai laukia ateityje?Pirmiausia imsimės darbų švietimo, socialinėje ir jaunimo politikos srityje – bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo tobulinimas, socialinės vaikų globos sistemos pertvarka. Vasaros pradžioje inicijuosiu tyrimą, kuriuo bus siekiama ištirti jaunų žmonių laisvalaikio ir užimtumo tendencijas ir plėtros galimybes Panevėžio mieste.
Minėjote, kad bendradarbiaujate su Lietuvos Caritas Panevėžio miesto skyriaus darbuotojomis. Kokius projektus jau kartu įgyvendinote, kokius planuojate ateityje?
Glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos Caritas Panevėžio miesto skyriaus darbuotojomis, 2016 m. miesto savivaldybėje sudaryta Prekybos žmonėmis pagalbos ir koordinavimo grupė, kurios pirmininkė esu iki šiol.
2017 m. bus inicijuojama nemažai darbų šių problemų prevencijai ir miesto bendruomenės dėmesio atkreipimui. Minint Tarptautinę prekybos žmonėmis dieną planuojama surengti konferenciją miesto jaunimui ir soc. pedagogams, kurioje bus siekiama atkreipti dėmesį į prekybos žmonėmis formas, paaiškinti, kaip tokiais atvejais reaguoti ir kur įtariant tokius atvejus kreiptis. Taip pat su prevencine programa planuojama lankytis miesto bendrojo ugdymo mokyklose, institucinėje globoje ir skleisti ne tik statistinę informaciją apie prekybos žmonėmis aukas, bet ir parodyti, kokios yra formos ir pan.
Taip pat bendradarbiaujama, aptariant konkrečius atvejus ir ieškant pagalbos būdų vaikams, kurie galimai gali būti prekybos žmonėmis aukos.
Manau, kad bendradarbiavimas su nevyriausybinių organizacijų sektoriumi padeda spręsti ne tik problemas, stiprina partnerystę, bet ir parodo dėmesį į NVO darbų reikšmingumą.
Skyriai