„Savo darbe daug reikalauju iš kitų, bet pirmiausia sau pačiai ir savo darbų kokybei keliu itin aukštus reikalavimus“, – pasakoja ilgametė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narė, aktyvi visuomenės veikėja Danguolė Martinkienė. Atviras interviu su Danguole apie politinę karjerą, nuolatinį tobulėjimą, siekiant kuo aukštesnės darbo kokybės.
Trumpai pristatykite save tiems, kurie jūsų dar nežino.Esu Danguolė Martinkienė. Gimiau 1965 m. spalio 10 d. Ringuvėnų kaime, Šiaulių rajone. Studijuojant Lietuvos veterinarijos akademijoje išryškėjo mano, kaip lyderės, savybės. Jau tuomet prisiimdavau atsakomybę už studentų studijų kokybę, neformalią veiklą. Grįžusi į Šiaulius, ištekėjau, susilaukiau sūnaus Armino ir dukters Gretos. Įkūriau savo individualią įmonę, ji teikė finansinio konsultavimo paslaugas. Dirbau direktoriaus pavaduotoja ir finansininke maitinimo įstaigoje „Senoji smuklė“, taip pat aktyviai dalyvavau Šiaulių miesto visuomeniniame gyvenime. Beje, su Aurelija Čižauskaite – Butkaliuk esame įsteigusios VšĮ Pojūčių akademija ir užsiimame projektine veikla.
Koks buvo reikšmingiausias jūsų gyvenimo sprendimas?Vienas reikšmingiausių sprendimų mano gyvenime – politinio kelio pasirinkimas. 2003 m. įstojusi į Darbo partiją, jau 2007 m. dalyvavau rinkimuose į Šiaulių miesto tarybą ir juos laimėjau.
Kas jums padėjo laimėti rinkimus ir pasirinkti politikės kelią?Manau, kad mano savybės: atsakomybė, racionalumas, objektyvumas, atvirumas, nuoširdumas, gebėjimas išklausyti ir padėti. Tai tos savybės, kurias kasdien atsinešdavau į darbą, jas įvertino ir rinkėjai.
Jūsų politinė karjera trunka jau ilgiau nei dešimtmetį. Kokias reikšmingiausias pozicijas jau teko užimti?2007–2019 m. laikotarpiu buvau ne tik Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nare. Dirbau Kultūros ministro patarėja; Šiaulių miesto savivaldybės mero patarėja, atsakinga už viešuosius ryšius, nevyriausybinių organizacijų veiklą ir miesto įvaizdį. Tuo laikotarpiu išmokau telkti bendruomenes, valdyti konfliktines situacijas. 2011 m. rinkimai į Šiaulių miesto savivaldybės tarybą taip pat buvo sėkmingi, nes ne tik tapau Tarybos nare, bet ir užėmiau Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojos pareigas socialinėje, sporto, sveikatos, švietimo srityse. Taip pat 2015-2017 m. laikotarpiu ėjau LR kultūros ministro patarėjo pareigas.
Kokią įsivaizduojate tobulą darbo aplinką? Ką labiausiai vertinate dirbdama komandoje?Darbe vertinu sąžiningumą, kompetencijas, žmogiškąsias savybes, bendrų tikslų siekimą. Jaučiuosi savimi, kai aplink yra darni darbo aplinka, kai kolektyve kiekvienas turi galimybę išreikšti savo nuomonę, į ją atsižvelgiama, kai dirbame komandoje, gebame susitelkti esant sunkumams. Savo darbe daug reikalauju iš kitų, bet pirmiausia sau pačiai ir savo darbų kokybei keliu itin aukštus reikalavimus. Tai lėmė, kad nusprendžiau nepasitenkinti turimu aukštojo mokslo diplomu ir Šiaulių universitete 2015 m., aukodama savaitgalius ir atostogas, pasiekiau savo tikslą – apsigyniau viešojo valdymo ir socialinio darbo magistro laipsnio diplomus. Esu įsitikinusi, kad vadovas privalo pats nuolat mokytis ir būti autoritetas savo komandai ir bendruomenei.
Miesto valdžia. Kokia jūsų vizija? Ko reikia reikalauti iš miesto politikų?Savivaldybės valdžia turi būti arti žmonių ir gebėti susikalbėti su visais, nepriklausomai nuo to, kokiai partijai, organizacijai priklauso ar kokiems interesams atstovauja. Miestui, kuris turi prasmingą istoriją ir daug potencialo, trūksta sprendimų. Kalbų ir pažadų metas jau praėjo, žmonėms jau seniai reikia realių veiksmų, kurie pakeistų gyvenimą į geresnę pusę. Taip pat itin svarbi drąsa. Drąsa priimti ryžtingus sprendimus. Drąsa veikti ir daryti, o ne sėdėti ir tik planuoti. Žinoma, kantrybė užbaigti pradėtus darbus ir įgyvendinti iškeltus tikslus. Dažnai miesto Tarybai ir jos vadovams pritrūksta racionalios išminties ir politinės brandos tam, kad sugebėtų išlaukti ir kantriai įgyvendintų tai, kas suplanuota. Darbo efektyvumas matuojamas pagal pasiektus rezultatus ir nuveiktus darbus bei laiką, per kurį visa tai įgyvendinta. Nebūtina statyti naujų sparnuotų pilių, šiauliečiams iš pradžių reikėtų stabiliai dirbančios miesto valdžios, pritrauktų investicijų, naujų darbo vietų, sutvarkytų gatvių ir kiemų, suremontuotų mokyklų, darželių, įrengtų vaikų žaidimo aikštelių ir pan.
Kokiomis kryptimis dirbtumėte ir vėl tapusi Tarybos nare?Apsisprendusi kandidatuoti į Tarybą, ilgai galvojau, kaip ilgą, keliolika puslapių užimančią veiklos viziją ir kiek konkretesnį planą pateikti patraukliai ir glaustai. Tai – trys punktai, jie taps kertiniais toliau dėliojant konkrečius darbus ir priemones bei kviečiant Šiaulių bendruomenės atstovus tartis dėl realaus įgyvendinimo:
1. Bendradarbiavimo skatinimas. Darniam miesto vystymuisi ir tolesnei sėkmingai socialiai atsakingai miesto plėtrai reikalingos sutelktos pastangos. Tam, kad gyvenimas taptų kokybiškesnis, reikalingos ir mokslo įstaigų, medikų bei pedagogų žinios, ir kultūros veikėjų bei menininkų kūrybiškumas, ir įvairių sričių profesionalų rekomendacijos, ir verslo iniciatyvos, ir išmintimi paremta senjorų patirtis.
2. Užimtumo didinimas. Miesto plėtrai ir augimui reikalingos ne tik darbo vietos, bet ir naujos galimybės tinkamai realizuoti save kultūrinėje, edukacinėje, sportinėje, sveikatinimo, sveikos gyvensenos veikloje. Kuo daugiau žmonių bus įtraukti į visuomeninę veiklą, aktyviai darbuosis nevyriausybinėse organizacijose, tuo daugiau vaikų ir jaunimo nebebus gatvėse, o vyresnio amžiaus gyventojams bus suteikta prasmingo laisvalaikio galimybių. Didinant užimtumą pavyktų bent iš dalies spręsti ir socialiai jautrių gyventojų grupių, ypač neįgaliųjų integracijos klausimus. 3. Mokslo, sporto ir kultūros plėtra. Miestas, kuriame yra gyvena daug kultūros, sporto ir mokslo srities profesionalų, turėtų orientuotis tiek į kiekybinius, tiek į kokybinius pokyčius: svarbu plėtoti infrastruktūrą, tarptautiškumą, integraciją, tinklaveiką ir kelti bendrą gyvenimo kokybės lygį.
Įvardykite konkrečius savo siekius tęsiant darbą Taryboje.Šiaulių miestas turi suklestėti. Aš sieksiu, kad kasmet Šiaulių pramoniniame parke ir Laisvojoje ekonominėje zonoje būtų sukurta 1 000 naujų darbo vietų. Svarbu, kad šiauliečiai ne tik turėtų darbą, bet ir uždirbtų. Asmeniškai rūpinsiuosi, kad dar labiau sumažėtų šilumos kaina, o šiauliečiai ir toliau mokėtų mažiausiai Lietuvoje. Būtina ir toliau rekonstruoti miesto gatves, tvarkyti daugiabučių namų kiemus, vietinės reikšmės kelius, asfaltuoti žvyrkelius. Labai tikiuosi, kad pavyks įrengti Gardino-Lyros g., Serbentų-Dubijos g. Žemaitės–Grafo Zubovo–Dvaro g. žiedines sankryžas, plėtoti dviračių takų tinklą ir modernizuoti viešojo transporto infrastruktūrą, įrengti ekonomišką apšvietimą. Tikiuosi, kad mano pastangos nenueis veltui ir pagaliau mieste visuomenės laisvalaikiui ir sveikatinimui bus pastatytas 50 metrų ilgio baseinas, bus sutvarkytos Talkšos ežero prieigos, atnaujintos irklavimo, buriavimo bazės apšviestas Salduvės parkas ir pritaikytas laisvalaikiui bei sveikatinimui, bus išvystytos Rėkyvos ežero pakrantės, įrengtas elingas ir poilsio zona. Nenuleisiu rankų, kol miesto kultūros įstaigų pastatai netaps moderniais. Galiu drąsiai pasidžiaugti, kad mano praėjusių rinkimų pažadai: senelių namų atidarymas, dviračio tako rekonstrukcija nuo Gegužių gatvės iki Ragainės (apie 3,2 km), Dvaro gatvės rekonstrukcija nuo Vytauto gatvės iki Aušros alėjos, sporto komplekso futbolui, žolės rieduliui ir regbiui žaisti įrengimas, Gardino g. futbolo stadiono pastatymas, kultūros centro renovacija, viešojo transporto atnaujinimas, gatvių rekonstrukcija, modernaus ekonomiško apšvietimo įrengimas ir kt. jau yra įgyvendinti. Liko tik 50 metrų ilgio baseino ir koncertų salės SAULĖ klausimai, kurie buvo politizuoti ir padėti į stalčių...
Kaip galvojate, ar dabartinė valdžia per savo valdymo laikotarpį atliko kažką ne taip, kaip turėjo? Kasdien atsikeliu su mintimis kaip galėčiau prisidėti prie dar darnesnio, socialiai atsakingesnio miesto plėtros. Būtent socialinei atsakomybei skiriu savo vykdomos politikos prioritetą. Ir tai vyksta dėl kelių svarbių priežasčių: visuomenė sensta, gyventojų mažėja, su įvairiomis rizikomis susijusių žmonių integracijai reikalingas vis didesnis dėmesys. Nemažiau svarbus ir nuolat augantis socialinių paslaugų poreikis labiausiai pažeidžiamoms grupėms.
Esu tikra, kad socialinių paslaugų sistemos analizavimas ir optimalus bei kokybiškas vystymas – vienas svarbiausių darbų rytoj Šiauliuose. Sukurta sistema turi realiai padėti likusiam be tėvų vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai, senjorui. Natūraliai kyla klausimai dėl nepanaudotų lėšų socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms. Juk Šiaulių miesto savivaldybės administracija socialinei paramai 2018 m. nepanaudojo 72 proc. skirtų valstybės lėšų. Tai yra didžiausia nepanaudotų lėšų dalis tarp visų Lietuvos savivaldybių. Tai reiškia, kad savivaldybė tik 30 proc. realiai investavo į socialinių paslaugų plėtrą, taip pat skurdo ir atskirties mažinimą.
Įstatymas įpareigoja piniginei socialinei paramai sutaupytas lėšas skirti kitoms socialinėms reikmėms: socialinę riziką patiriančių žmonių reabilitacijai, pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus žmonėms, smurto, savižudybių, priklausomybių prevencijai, užimtumo didinimui, socialinių paslaugų plėtrai ar socialinių darbuotojų atlyginimo didinimui ir panašiai. Man, kaip Šiaulių tarybos narei darosi neramu dėl tokių skaičių. Todėl manau, kad būtina peržiūrėti šių lėšų paskirstymą, pavyzdžiui, kiek iš nepanaudotų lėšų buvo skirta onkologinėmis ligomis sergantiems ligoniams, neįgaliųjų programoms, vaikų dienos centrams, pagalbai namuose, senjorams ir t.t.
Nemažiau svarbu, kad visi šių paramos lėšų srautai, paskyrimai būtų laisvai prieinama informacija kiekvienam miestiečiui, nes teko girdėti besipiktinančius šiauliečius, įvairių asociacijų atstovus, kad yra ribotas prieinamumas prie lėšų paskirstymo informacijos. Tokiu atveju susidaro galimybė manipuliuoti informacija. Būtent viešumas įvestų aiškumą apie situaciją ir mažėtų atskirų socialinių grupių susipriešinimas. Gyventojai turi žinoti kam paskirstytas finansavimas: langų keitimui (kas ir taip yra savivaldybės kompetencija), socialinių darbuotojų darbo užmokesčio, darbuotojų skaičiaus didinimui ar reikalingai paslaugai suteikti. Skaidrumas yra itin svarbus skirstant lėšas tokioms jautrioms sritims. Ir, žinoma, žmogaus įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus darosi vis svarbesnis, siekiant gero valdymo. Norisi užtikrinti pilnavertį visų šiauliečių dalyvavimą savivaldoje, didinti jų pasitikėjimą savo pasirinktais politikais. Stengiuosi elgtis taip, kaip norėčiau, kad būtų elgiamasi su manimi.
Skyriai