Ugdymo programose yra laikomasi nuostatos, kad mokslas yra
vertybė, kad tik išsilavinusi tauta yra konkurencinga rinkoje. 2016 lapkričio 23 d. patvirtinta
Pedagoginių profesijų prestižo kėlimo programa. Programos tikslas – sukurti sąlygas, kurios padės parengti ir švietimo sistemoje išlaikyti profesionalius pedagogus, turinčius aukštą prestižą visuomenėje. Programą buvo planuojama įgyvendinti etapais, nuo 2017 iki 2022 metų. Tarp pagrindinių uždavinių buvo pedagoginių darbuotojų materialinės gerovės ir darbo sąlygų pagerinimas.
2018 m. pradžioje, viena iš trijų išrinktų ir paskelbtų idėjų Lietuvai buvo
„Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“. Trumpame ministerijos pristatyme buvo skelbiama, kad įgyvendinant idėją bus laikomasi nuostatos jog „Mokytojas – savo srities žinovas, profesionalas, aprūpintas šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis, gaunantis tinkamą atlygį už darbą“. O kaip yra realybėje? Šiandien streikuojantys mokytojai teigia, kad darbai – toli gražu skiriasi nuo žodžių ir idėjų ar programų įgyvendinamo. Streikuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos duomenimis, šiandien Lietuvoje streikuoja apie 100 mokyklų ir 3 tūkst. mokytojų. Kelios dešimtys mokytojų jau beveik savaitę nakvoja ministerijoje. Prie streikuojančių žada jungtis ir kitos profesinės sąjungos – nepasitenkinimo banga auga. Kyla vis daugiau klausimų, į kuriuos neberandama atsakymų. Atrodo, kad jei atrasime kaltininką, tai visos problemos išsispręs savaime. Pradedame girdėti grasinimus, pastebėti pinkles, kiršinimo planus. Iš vyriausybės pasigirsta idėjos jungti mokyklas, streikuojančius mokytojus pakeisti nestreikuojančiais ir pan. Atrodo, kad vyriausybė kurčia arba jai nėra žinoma apie susidariusią realią situaciją švietime – apie pedagogų trūkumą, gan didelį jų amžiaus vidurkį, nepilnus darbo krūvius ir t.t.
Šiandien, stebint pedagogų drąsą ir pasiryžimą, susidaro vaizdas, kad būtent taip mokytojai „augina“ pedagogo profesijos prestižą. Išsilavinę, rizikuojantys netekti ir taip nedidelių pajamų, nebijantis grasinimų ir „pakeliantys“ vyriausybės pažeminimą, jie stoja į kovą už save, už tuos, kuriuos nori ugdyti demokratinėje šalyje. Kai žmogus ima gerbti save – jį pradeda gerbti ir kiti. Tik gaila, kad iki tokios paprastos filosofijos „profesionalų“ vyriausybei dar toloka.
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė
Angelė Kavaliauskienė
Skyriai