Aidas Gedvilas: Vietoje stovėjimo spūstyse - laikas su artimaisiais

Transporto tinklas mieste, o tuo labiau sostinėje – neišvengiama būtinybė. Nuolat didėjantis ir preliminariais Statistikos departamento duomenimis, šiais metais viršysiantis 550 tūkst. gyventojų skaičius Vilniuje dinamiškai vysto ir transporto priemonių skaičių, formuoja kamščius, dėl kurių susidaro eilė problemų, o juk sklandžiai judantis miestas yra daug patrauklesnis. Išvystyta ir sklandžiai veikianti viešojo transporto sistema miesto gyventojams leistų sutaupyti ir laiko, ir pinigų, mažėtų gyventojų priklausomybė nuo asmeninio transporto. Tad kviečiu Jus skaityti apie tai, kaip stovėjimą spūstyse galime pakeisti į laiką su artimaisiais švaresniame ore. 

Ar žinojai, kad:

-        136 valandų per metus vidutiniškai vilniečiai praleidžia spūstyse;

-         Vilniuje vienas iš šešių miesto gyventojų gyvena padidinto triukšmo zonoje;

-         Kas trečia mokykla įrengta ten, kur aplinkos garso lygis – per aukštas;

-         Pagrindiniu triukšmo šaltiniu įvardijamas automobilių transportas, sudarantis 93 proc. visų šaltinių;

-         Vienas iš pagrindinių Baltosios knygos tikslų yra iki 2030 m. dvigubai sumažinti įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimą miestuose, o iki 2050 m. pasiekti, kad miestuose jų nebeliktų.

Esu tikras, kad kiekvienas Vilniuje gyvenantis ir nuolat spūstyse gaištantis laiką sutiks, kad spūsčių ir dėl to kylančių oro taršos, triukšmo ir kitų problemų nutiesdamas naujas gatves ir pristatydamas aikštelių nepanaikinsi – tam būtini ne tik kompleksiniai sprendimai bet ir strateginiai. Kadangi esu dirbęs Susisiekimo viceministru, leidau sau pasigilinti į transporto situaciją mūsų sostinėje. Asmenų skaičius,  valdančių sostinės transporto tinklą stebina: 

- už eismo organizavimą mūsų sostinėje atsakingas Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyrius. Struktūros dalimi yra: eismo valdymo poskyris (7 darbuotojai), saugaus eismo poskyris (3 darbuotojai), SĮ “Susisiekimo paslaugos” (165 darbuotojai), UAB “Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai”, UAB “Vilniaus viešasis transportas” (2039 darbuotojai ), SĮ “Vilniaus planas” (117 darbuotojų), Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), Susisiekimo ministerija taip pat dalyvauja bendruose projektuose su Sostinės valdžia. 

Susidaro apie 2500 darbuotojų. Ar toks skaičius neatrodo pakankamai didelis, kad greičiau spręstųsi transporto judumo klausimai? Žinoma, dalis jų - vairuotojai, buhalteriai, kontrolieriai ir jų darbas nėra susijęs su spūsčių mažinimu, tačiau jie yra atsakingi, kad eismas Vilniuje vyktų kuo organizuočiau. Tad užduosiu tik retorinį klausimą – ar eismo valdymo situacija Sostinėje Jus, kaip vilnietį, tenkina? 

Turime strateginiuss labiausiai apkrautus ruožus (Konstitucijos pr., Ukmergės, T. Narbuto, Geležinio Vilko gatvės, Senamiesčio gatvės ir kt.), kuriuos reikia tvarkyti nedelsiant, ir kuriems ši savivaldybės taryba neskyrė pakankamai dėmesio. Taip pat išskirčiau Projektus, apie kuriuos tik kalbama:

- Žirnių-Liepkalnio sankryža, pro kurią važiuoja visi sunkvežimiai iš Minsko į Klaipėdą ir iš 24 mln. Eurų 5 mln. planuoja skirti vyriausybė, tačiau konkursas dar nepaskelbtas; 

- Antakalnio–Šilo gatvių sankryžą kasdien kerta daugiau nei 50 tūkstančių transporto priemonių. Iki šiol dėl nereguliuojamo kairiojo posūkio iš Šilo gatvės link Antakalnio gatvės kildavo eismo įvykiai, susidarydavo spūstys. Ir tik dabar, po daugelio metų pavyko rasti 32 tūkst. eurų tam, kad toks srautas vairuotojų kasdien judėtų greičiau? 

- T. Kosciuškos gatvės dalies nuo sankryžos su Olandų gatve iki sankryžos su Sluškų gatve rekonstrukcija – tik planuose.

- Ukmergės gatvės rekonstrukcija (Šiaurinės gatvės klausimas) – taip pat tik planuose ir vizijose.

Susitikimuose su vilniečiais klausiu - „jei visi minėti 2500 asmenų būtų įdarbinti asmeniškai Jūsų, ar nepaprašytumėte jų palikti pareigas ir užleisti vietą tokiam darbuotojui, kuris norėtų gerinti judumo situaciją sostinėje?

Mums nereikia „išradinėti dviračio“ spūsčių mažinimo srityje, nes kitos, labiau išsivysčiusios šalys yra atlikusios begalę studijų, diegusios praktiškai vieną ar kitą modelį, vertinę jį, koregavę. Todėl ir man eilę metų vis garsiau norisi kalbėti apie tas galimybes, kurios yra efektyvios kitose šalyse ir būtų nesudėtingai pritaikomos pas mus. Svarbiausia jų – viešojo transporto didesnis naudojimas, nes šiuo metu lengvieji automobiliai sudaro daugiau nei  80 % visos Vilniaus miesto transporto struktūros. Automobilių įsigijimas auga. Pagal tenencijas prognozuojama, kad jau 2021 metais lengvųjų automobilių kiekis, tenkantis vienam 18-60 metų gyventojui gal būti lygus 1. 

Tokie skaičiai įrodo neteisingą gyventojų įpročių formavimosi tendenciją. Ar iš tiesų kiekvienam gyventojui reikalingas automobilis ir ar tinkamai valdomas viešasis transportas negali būti tinkama alternatyva? Plėtojant viešojo transporto infrastruktūrą galima smarkiai sumažinti transporto spūstis miesto centre. Statistiškai Vilniuje vienu automobiliu važiuoja 1,2 gyventojo. Stovėdami spūstyse teršiame miesto orą. Vėliau nuodus įkvepiame į plaučius. 

Labai veiksmingas sprendimas trumpinantis maršruto trukmę, mažinantis nukrypimus nuo tvarkaraščio ir pritraukiantis daugiau miesto gyventojų naudotis viešuoju transportu yra prioritetinių eismo juostų išskyrimas ir šviesoforų tinklo pritaikymas teikiant pirmenybę viešajam transportui. Vos per penkis metus galima pritaikyti miesto viešojo transporto sistemą žmonėms su negalia, taip pagerinant šių žmonių judrumą mieste.

Pakeisti žmonių įpročius yra bene sunkiausia užduotis – norint, kad žmonės iš savo komfortiškų automobilių persėstų į autobusus ar ant dviračių, darnus judėjimas turi būti ne tik patogus, patrauklus, saugus, bet ir išmanus. Ypač tai aktualu jauniausiajai, prie technologijų pripratusiai kartai. Pavyzdžiui, tokios integruotos išmaniosios programėlės, kuriose būtų autobusų, traukinių bilietai, informacija apie dviračius, spūstis, ėjimo atstumą, mokėjimai už nuomą, parkavimą, elektrinių dviračių ar paspirtukų įkrovimą, manau, tikrai paspartintų procesą. 

Jeigu žmonės pradėtų darbą skirtingu laiku – pavyzdžiui, dalis 7 valandą, dalis – 8, dalis – 9, o dalis – 10, spūsčių akivaizdžiai sumažėtų. Tokį modelį galėtų kur kas efektyviau išnaudoti universitetai bei kitos mokymo įstaigos, turinčios didesnę laisvę varijuoti pamokų ar paskaitų laiku. Galima tartis su daugiausiai gyventojų įdarbinančiomis bendrovėmis, kad dalis jų taip pat pakoreguotų darbo grafiką. 

Kita alternatyva – dviračiai, elektriniai dviračiai, tik ar tinkama infrastruktūra? Vienas vilnietis teigia, kad iš Lazdynų negali nuvažiuoti į Vingio parką dviračiu,  nes eismas pritaikytas tik automobiliams.

Dar vertos dėmesio dalijimosi automobiliais ir dviračiais funkcijos, nes paslauga leidžia žmonėms atsisakyti asmeninio automobilio ir taip atlaisvinti miesto gatves. Dalijimosi viešaisiais miesto dviračiais funkcija yra populiarus ir sveikas būdas judėti mieste, taip prisidedant prie eismo spūsčių ir užterštumo mažinimo. Todėl prie kiekvieno naujo statomo ar rekonstruojamo statinio turi būti įrengtos dviračių stovėjimo vietos, aikštelės. Dalijimosi automobiliai, pirmenybė kirsti sankryžas viešajam transportui, jo parko atnaujinimas – tai tik keletas būdų, kurie padėtų sumažinti nuolatines automobilių spūstis ir leistų įkvėpti gryno oro mieste, o ne už kelių dešimčių kilometrų nuo jo. 

Įgijus Jūsų pasitikėjimą bei įpareigojimą, galima pasiekti transporto srautų sureguliavimą miestiečių laiko taupymui, įrengti išmaniąją spūsčių reguliavimo sistemą ir plėtoti tvarų judumą, skatinti elektromobilių ir kitų ekologiškų lengvųjų, skirtų naudotis trumpam atstumui, transporto priemonių įsigijimą ir naudojimą, kad laiką naudotume ne stovėjimui spūstyse, o buvimui su artimaisiais švaresniame ore.