Vigilijus Jukna. Ar gyvensime geriau sužlugdę savo žemės ūkį?

Kitų metų biudžete įvairių institucijų siūlymais numatyta ūkininkams gerokai padidinti mokesčius. Kai kurių ūkininkų skaičiavimais, pritarus visiems siūlomiems pakeitimams, mokesčių našta padidėtų daugiau nei šimtu procentų.

Ar išgyvens žemdirbiai taip drastiškai pakėlus mokesčius vos per metus? Ar išgyventų bet kuris verslas, jei jo mokesčiai staiga padvigubėtų? Toks biudžeto projektas visiškai sužlugdys žemės ūkį.

Apie mokestinį verslo stabilumą buvo kalbama dar šio Seimo darbo pradžioje. Nuostatos siekti mokesčių sistemos suderinamumo ir stabilumo, nedidinti bendros mokestinės naštos verslui ir vadovautis principu, kad vieni mokesčiai būtų didinami mažinant kitus užtvirtintos ir prieš porą metų pasirašytame Nacionaliniame susitarime. Bet…

Konkurentai yra išorėje ne valstybės viduje


Seime pasipylė įvairių siūlymų, kaip papildyti biudžetą, atsisakant kai kurių lengvatų, padidinant akcizus, ar įvedant naujus mokesčius. Viskas būtų gerai, jeigu visos šios priemonės neliestų vieno ir to pačio sektoriaus – žemės ūkio. Visas kompleksas priemonių ūkininkams iškelia mokesčių naštą dvigubai.

Dėliojant pinigus iš vienos eilutės į kitą, problemos nesprendžiamos. Jos tik perkeliamos ant naujų pečių, taip supriešinant žemdirbius su pensininkais, pedagogais, gydytojais ir kt.

Žemės ūkis neturi konkuruoti su kitomis verslo šakomis, pedagogais, gydytojais. Žemės ūkis turi kitus konkurentus už valstybės ribų, kurie gali savo produkciją pasiūlyti daug pigiau. Žemės ūkis remiamas ne tik Europoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių. Lietuvos ūkininkai gauna mažiausias išmokas tarp visų ES valstybių, tad bendroje rinkoje savo produkcijos negali pasiūlyti pigiau už kaimynus.

Pastaruosius trejus metus asignavimai žemės ūkiui iš biudžeto nuolat mažėja: 2018 m. – 1,054 mlrd. Eur, 2019 m. -  956 mln. eurų asignavimų, o 2020 m.  numatoma 950 mln. Eur. Rezultatas – žemės ūkio produkcijos gamybos ir paslaugų nuosmukis Lietuvoje pernai buvo vienas didžiausių ES.

EUROSTAT duomenimis, žemės ūkio apimtys šalyje 2018m. siekė 2,9 mlrd. eurų – 7,4 proc. mažiau nei 2017m. Labiausiai sumenko žemės ūkio paslaugų apimtys – 14,7 proc. Gyvulininkystės produkcijos gamyba smuko 2,9 proc., antrinės veiklos apimtys sumažėjo 11,4 proc., augalininkystės – 9 procentais, nors visoje ES žemės ūkio produkcijos apimtys per metus ūgtelėjo 0,6 proc. iki 434,3 mlrd. eurų.

Mokestinės naštos pasikeitimams jautriausi smulkiausi ūkiai

Negalutiniu Seimo sprendimu, akcizas dyzelinui ūkininkams nedidės taip drastiškai, kaip buvo svarstoma iš pradžių (nuo 56 Eur/t iki 146 Eur/t),  bet ir toliau planuojama padidinti žemės, pelno mokesčius, keičiamos pensijų skaičiavimo sąlygos valstybinio socialinio draudimo fonde (SoDra), įvedamas naujas mokestis mobiliems taršos šaltiniams ir kt.

Svarstant įvairius biudžeto variantus, lyg ir atsisakoma vieno ar kito mokesčio, bet tuoj vietoje atmestojo stoja naujas mokestis ar būdas, gerokai palengvinantis ūkininkų kišenes. Susidaro įspūdis, kad šiais metais bet kokiomis priemonėmis norima vis tiek ūkininkus sužlugdyti.

Ketinimai apkarpyti didžiųjų ūkių lengvatas, atsimuša į smulkiųjų ūkininkų vartus. Numatyti mokesčių didinimai ir lengvatų atsisakymas palies ne tik didžiausius ūkius, bet skausmingiausiai nuguls ant vidutinių ir smulkių ūkių savininkų pečių. O, jie turi būti pagrindas, norint, kad nebūtų visiškai sunaikintas Lietuvos kaimas.

Gazolio lengvatų šildymui naikinimas – jautriausi šiam pasikeitimui yra smulkieji ūkininkai. Būtent jie dažnai neturi viso technikos komplekto savo kieme, o sezono metu techniką nuomojasi iš kaimynų ir tik tuomet, kai technikos savininkams jos nereikia. Dažniausiai, derlių tenka nuimti ne pačiomis geriausiomis oro sąlygomis. Tuomet gazolis būtinas grūdų džiovinimui. Deja, bet kaimo vietovėse nėra gamtinių dujų, o suskystintų dujų talpyklas įsirengti išgali tik stambieji ūkiai.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nurodymu parengtas naujas Sveikatos draudimo įstatymo projektas taip pat nusitaikęs į pačius smulkiausius žemės ūkio dalyvius. „Ligonių kasos siūlo naikinti ūkininkaujantiems asmenims taikomą privalomojo sveikatos draudimo mokestinę lengvatą. Į šią lengvatą dabar pretenduoja asmenys, kurių ūkiai neviršija dviejų vadinamųjų ekonominio dydžio vienetų. Paprastai kalbant, mokestinės lengvatos netektų labai mažus ūkius valdantys asmenys, pavyzdžiui, turintys 10 hektarų dydžio pievą, vieną melžiamą karvę ar deklaravę 2 hektarų kviečių plotą.

Svarbu sureguliuoti vidaus rinkos produktų judėjimus


Pagal šiuo metu svarstomą biudžeto projektą, asignavimai ministerijų valdymo sritims mažės tik trims ministerijoms: Aplinkos (-8,4 proc. arba 33,3 mln. Eur), Kultūros (-0,7 proc. arba 1,4 mln. Eur) ir Žemės ūkio (-0,6 proc. arba 5,5 mln. Eur). Asignavimai didės Seimo kanceliarijai – daugiau kaip  4 mln. Eur, Vyriausybės kanceliarijai – 1,7 mln. Eur ir Prezidento kanceliarijai – 1,4 mln. Eur.

Toks eilučių perskirstymas tikrai nepanašus į teisingą biudžeto sandarą – tai tik piniginių srautų tarp eilučių perstumdymas. Toks įplaukų planavimas neužtikrina pačių lėšų surinkimo nei iš žemės ūkio dalyvių, nei iš kitų mokesčių mokėtojų.

Lietuvoje jau kurį laiką žemės ūkis susiduria su problemomis dėl neaiškių ir nuolat besikeičiančių finansavimo sąlygų. Taip pat pastaruosius trejus metus žemdirbių nedžiugino ir gamtos sąlygos (lietus/ sausra/ sausra). 
Kaip išeitis iš susidariusios situacijos galėtų būti – sutarimas tarp partijų nekeisti prioritetų žemės ūkyje bent dešimčiai metų.

Tiesiogiai gaminamos produkcijos kainų, esant laisvai rinkai nustatyti neįmanoma, bet yra daug netiesioginių būdų, kaip valstybė gali atstovauti silpniausią derybiniu požiūriu grandį – ūkininką. Svarbu, kad strategiškai ir nuosekliai eitume viena linkme. Galima skirti finansavimą įvairioms rinkos reguliavimo priemonėms, bet eigoje negalima nuo jų nusisukti ar pasigriebti visiškai priešingą idėją.

Svarbu labiau skatinti ekologinių ir nacionalinės kokybės produktų vartojimą bei sureguliuoti vidaus rinkos produktų judėjimus. Pavyzdžiui, sudaryti sąlygas ūkininkams lengviau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose tiekiant maistą kariuomenei, ligoninėms, darželiams, mokykloms ir pan. Per esamas agentūras galima sukoncentruoti didesnius gaminamos produkcijos kiekius iš ūkininkų, ypač smulkių ir vidutinių. O  viešuosiuose pirkimuose galėtų dalyvauti pati agentūra.

Žemės ūkis yra svarbi BVP dalis


Šiuo metu žemės ūkyje sukuriama apie 3 proc. BVP, su apdirbamąją pramonę  - beveik 20 proc. BVP.
Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiu laikotarpiu, teigiamam BVP pokyčiui didžiausią įtaką darė, pirmiausiai, žemės ūkio išaugusi sukurta pridėtinė vertė. Vėliau rikiavosi miškininkystė ir žuvininkystė, didmeninė ir mažmeninė prekyba ir kt. Neigiamą įtaką darė profesinės, mokslinės ir techninės, administracinės ir aptarnavimo veiklų įmonių pridėtinės vertės pokyčiai.
Tad klausimas išlieka aktualus: ar tikrai visi gyvensime geriau sužlugdę Lietuvos žemės ūkį?
Noriu tikėti, jog žemdirbių protesto akcija bei žali kryžiai laukuose biudžetą formuojantiems valdininkams atvers akis – šiuo metu mokesčių didinimas Lietuvos žemdirbiams yra nepakeliama našta.
Biudžetas neturi būti planuojamas pagal principą, kaip iš vienų atimti ir kitiems atiduoti. Toks biudžeto eilučių perstumdymas neskatina nei patrauklios verslo aplinkos, nei esminių pokyčių, kad būtų galima uždirbti ir surinkti daugiau pinigų, o tik skaldo visuomenę.