Vigilijus Jukna: Kodėl Vyriausybė slepia, kaip nori išleisti 2,2 mlrd. eurų, ar pinigai tik saviems?

Atvira ir skaidri Vyriausybė, nauja politinė kultūra – toks buvo valdančiųjų pažadas. Tik deja pažadas ir liko pažadu, o realybėje viskas veikia pagal seną standartą. Panašiai, kaip su naktine mokesčių reforma. Kai iš vakaro dar nieko nežinojo, ryte žmonės jau išgirdo apie mokesčių pakeitimus. Ne išimtis ir Naujos kartos Lietuvos planas. Dabar planas taip pat ištraukiamas prieš pat pateikimą ir nei socialiniai partneriai nei savivalda ar opozicija, negali pateikti savo pastabų bei tikėtis, kad į jas bus atsižvelgta. Sprendimai priimami siaurame rate, diskusijos imituojamos, o socialiniai partneriai apie pokyčius sužino paskutiniai. Pastaboms neliko laiko arba jo palikta tiek, kad visiems aišku, jog į pastabas nebus atsižvelgta visai arba tai bus veikiau kosmetika. Pasigirdus kritikai, kad planas nebuvo tinkamai išdiskutuotas valdantieji pasislėpė už Europos Komisijos, finansų ministrė nurodė, kad būtent EK paprašė plano neviešinti. Tik  paaiškėjo, kad situacija yra absoliučiai priešinga, o melo kojos trumpos.  

Bet grįžkime prie plano. Taigi Lietuva iš Europos atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo (ang. RRF; Recovery and Recilience Facility) turėtų gauti apie 2,25 mlrd. eurų, šios dotacijos tikslas padėti ekonomikai atsigauti po COVID-19 pandemijos, dar 3 mlrd. galėtų būti pasiskolinti. Ir tai nėra valdančiųjų programos įgyvendinimas – tai pagalba visai šaliai. Bet dovanų nebus, jei nebus laiku atlikti namų darbai. ES prioritetai yra – žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti bent po 37 ir 20 procentų: atitinkamai 823 mln. ir 445  mln. eurų. Kita dalis biudžeto gali būti paskirstyta taip, kaip planuoja valstybė. Kol kas Lietuvos plane numatyta, kad 37 proc.  arba 823 mln. eurų bus skirta žaliajai pertvarkai, 20 proc. t.y. 445 mln. eurų skaitmenizacijai, 14 proc. arba 311 mln. eurų švietimui, 12 proc. t.y. 267 mln. sveikatos komponentui, darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. 111 mln. eurų bei inovacijoms ir mokslui 9 proc. -200 mln. eurų.  Toks tas pyrago padalijimas, nors finansavimas Lietuvą pasieks 2023 – 2024 metais, o iki tol reikia dar nemažai darbų nudirbti. Įdomu, kaip Vyriausybė žada tą padaryti, jei daugiau nei 100 nevyriausybinių organizacijų, verslo asociacijos, pagaliau savivalda niekam planas nebuvo pristatytas, su niekuo derintas. Centrinė valdžia pati nusprendė, kokios priemonės bus įtrauktos į planą, o kurios ne.  Kaip visada centrinis aparatas žino geriau.

Tik iniciatyvų nuleistų iš viršaus, penkmečio planų niekas nemėgsta. Žmonės gyvenantys regionuose taip pat puikiai žino kokie yra jų poreikiai ir tikslai. Ir sudėliotos vizijos neiškėlus kojos ir kabineto ne visuomet prigyja. Pavyzdžiui Naujos kartos Lietuvos plane neliko priemonių susijusių su turizmu. Nepaisant to, kad turizmo sektorius yra bene labiausiai nukentėjęs dėl COVID-19 pandemijos, jo gelbėti niekas neketina. O juk Lietuvos turizmo sektorius sukuria apie 3 proc. BVP ir per metus uždirba apie 3 mlrd. eurų pajamų. Jame tiesiogiai ir netiesiogiai dirba beveik 50 tūkstančių žmonių. Bet gal per maža sritis, kad jai būtų skirti ES pinigai? Užtat programėlių vertimui galėsime skirti dešimtis milijonų eurų.

Aplinkos ministerija pristatė reformą susijusia su pastatų renovacija. Įdomu tik, kada savivalda apie ją sužinos, nes be savivaldos indėlio pasiekti tikslų šioje srityje beveik neįmanoma. Lenkija iš šio fondo ketina finansuoti vandentvarkos reformą, Lietuvai tai kažkodėl netinkamas šaltinis. Nors sumažėjus bendrai ES paramai –geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai lėšų iš valstybės biudžeto gali ir neužtekti.  

Plane numatytas ir paslaugų skaitmenizavimas, kuriam ketinama skirti net 20 proc. būsimo biudžeto, tik ir čia niekas nežino ir negirdėjo, kokių gi reformų ketinama imtis, kokios e-paslaugos bus skaitmeninamos. Ar vėl nupirksime kelias sistemas, kurios neveiks, o pasitaikius didesniam lietui apskritai bus išjungtos, o duomenys prarasti? Tokių situacijų jau turėjome, auksinių sistemų Lietuvoje tikrai netrūksta, bet jos naudingos tik kai kurioms įmonėms ir  tampa savotiškomis aukso gyslomis, o gyventojams belieka tik kantriai laukti, kada skaitmenizacija bus prieinama visiems.

Susidaro įspūdis, kad planas rengtas paskubomis ar netgi paslapčia. Ir nors Europos Komisija įpareigoja rengiant RRF planus tiek planavimo, tiek įgyvendinimo etapuose tartis ir diskutuoti su socialiniais partneriais ir savivalda, Lietuva šią rekomendacija akivaizdžiai praleido. Kitos šalys ne tik aktyviai viešino plano dalis, bet ir aiškiai stengėsi pateikti informaciją, kur būtent savivalda yra paramos gavėjas. Mūsų šalyje gi niekas iki šiol nežino apskritai koks bus mechanizmas. O juk iniciatyva iš apačios yra labai svarbi, jai daugelyje ES šalių skiriama itin daug dėmesio. Tik ne mūsų valstybėje. Pas mus valdantieji mėgsta viską nuleisti iš viršaus, gal nepasitikima partneriais? Juk tiek kalbama apie regionų savarankiškumą, o štai kai reikia veiksmais įrodyti savo žodžius, čia viskas ir baigiasi. Iniciatyvos iš apačios nebus, nes centrinis aparatas to nenori. Tik matyt pamiršo, kad Europos Komisija planuoja lėšas skirti tuomet, kai valstybė pasieks iškeltus tikslus, o ne tikslus pritrauks prie išleistų pinigų. Taigi be partnerių pritarimo, šis planas nebus sėkmingai įgyvendintas. Bet kažkodėl buvo nuspręsta, kad užteks viešųjų konsultacijų, o ne diskusijų iš esmės, kaip geriau ir efektyviau panaudoti lėšas. O partneriai, su kuriais projektus reikės įgyvendinti liko už borto. Tik kaip ateis laikas perkelti reformas ir popieriaus į realybę, kokių tuomet sprendimų reikės imtis?