Infliacija, augančios kainos, brangstančios paslaugos, verslas vis atsargiau žiūri į plėtros planus, bet valdantieji nemato jokių grėsmių. Kaip gi pamatys, kai reikia vieną ministrą po kito gelbėti ir traukti iš skandalų. Per visą kadenciją – tai pagrindinė užduotis, tad kitiems darbams laiko sudėtinga rasti. Juk svarbiausia sau ir artimiausiai aplinkai užsitikrinti darbo vietą, o tuomet ir jokia krizė nebaisi. Galima postringauti ir apie išlaidų mažinimą ir apie taupymus – juk iš savo kišenės nereikės atiduoti. Nebent tik paimti kokią tarybos nario išmoką.
Valdantieji ramūs, jei krizė ateis – verslas padėtį gelbės. Tas, kuris liko, nes dalis įmonių jau anksčiau sėkmingai pasitraukė iš Lietuvos ir mokesčius moka kitur, kur mokestinė politika yra apie partnerystę ir pagalbą, o ne apie tai, kaip didesnę naštą užkrauti.
Tuo tarpu verslas jaučiasi apgautas, nes valdantieji kaip visada pažadėjo veikti solidariai ir išvien, kad išgelbėtų Lietuvos ekonomiką, bet vėl viską sukrovė verslui ant pečių.
Gal valdantiesiems atrodo, kad jeigu kaip kokią mantra kartosi, kad viskas gerai, žmonės ir nesupras, kad situacija prastėja. Bet kai pastaruosius kelis metus nuolat kalbi tik su tais su kuriais norisi kalbėti, o visi kiti priešai, tai gal ir galima patikėti, kad žmonės nieko nesupranta ir aklai tiki tik tuo, ką valdantieji sako.
O valdantieji sumąstė mokesčius didinti. Kai BVP krenta, šalies ekonomikai gresia recesija – verslui, kuris iš esmės išlaiko valstybę užkraunama dar didesnė našta. Beje toks ketvirčio Lietuvos BVP nuosmukis yra trečias didžiausias per 20 metų. O per ketvirtį bedarbių skaičius padidėjo 20 tūkst., nedarbo lygis siekia 7,7 proc. Ir visiems šiems žmonėms reikia skirti pašalpas ir išmokas. Iš biudžeto, kuris yra stipriai įklimpęs į skolas, o verslas šių skolų neuždengs, nes jam permetama vis daugiau atsakomybių.
Tuo tarpu valdantieji kalba apie neapmokestinamą pajamų dydį. NPD didinimas skamba labai gerai. Tačiau viena ranka valdžia duoda, o kita atima – didindama mokesčius. Tad populistiniai šūkiai, kurie dabar gerai skamba, nes atseit mėginama būti teisingais, vėliau gali pakenkti. Nes kai žmonės neteks darbų ir pajamų, kadangi verslas paprasčiausiai nesugebės išsilaikyti, padidintas NPD neišgelbės.
Jau dabar nemažai įmonių priverstos bankrutuoti. 2022 m. pradėtos beveik 1,1 tūkst. įmonių bankroto procedūros. Tai 1,5 karto daugiau nei 2021 m., kai jų buvo 730. Apskritai pernai Lietuva iš visų Baltijos šalių išsiskyrė didžiausiu bankrotų skaičiumi. Kai Latvijoje ar Estijoje jis siekė atitinkamai 14,9 proc. ir 17,2 proc., Lietuvoje – 27,4 proc. Galbūt įtakos turėjo ir tai, kad kai kitos valstybės esant pandemijai ir pakilus energetinių resursų kainoms skyrė pagalbą verslui ir tvirtino vieną paketą po kito – Lietuvoje valdantieji tiesiog stebėjo kas išliks, o kam nepavyks. Tad kai beveik 30 proc. įmonių nepavyko susidoroti su iššūkiais, žmonės prarado darbus ir dabar valstybei bent kurį laiką reikės juos išlaikyti. Tuo tarpu ekonomikos ministrei atrodo, kad mažėjantis eksportas padės gerinti verslo aplinką Lietuvoje. Sveikintina, jei bent kažką pradėtų daryti. Tačiau, kuriam verslui norėsis pradėti veiklą Lietuvoje, kai mokestinė politika nuolat kinta ir dažniausiai verslo nenaudai. Kaip galima pradėti investicijas, kai nežinai ar po metų valstybė nesugalvos pakelti mokesčių, nes reikės užkamšyti biudžeto skyles?
O kol verslas mėgina išgyventi, valdantieji matyt ruošiasi atostogų sezonui, nes esminių sprendimų gresiant ekonominei krizei iki šiol neteko išgirsti.
Partija