V. Uspaskich. Valdžia nenori pripažinti savo klaidos, kad griežtas karantinas nepasiteisino

Savo tradicinėje tiesioginėje sekmadienio laidoje, transliuojamoje internetu, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich apžvelgė paskutines politines aktualijas ir atsakė į žiūrovų klausimus. Šį kartą buvo kalbėta apie priemones, kurių imasi valdžia kovoje su koronavirusu. Politikas pateikė savo nuomonę apie privalomą skiepijimą, buvo aptartos ekonominės aktualijos, kalbėta apie Seimo narių skaičiaus mažinimą, planuotą ir įvykusį „Ledų lietų“ Kėdainiuose ir koncerno „Vikonda“ trisdešimtmečio minėjimą.

Koronavirusas, privalomo kaukių nešiojimo sugrąžinimas ir vakcinacija

Komentuodamas prieš kelias dienas įvestus sugriežtinimus, susijus su COVID-19 protrūkiu, Darbo partijos pirmininkas atkreipė dėmesį į didėjantį visuomenės susirūpinimą dėl šalies sveikatos apsaugos sistemos nesugebėjimo užtikrinti tinkamo visų žmonių gydymo, kai įvairiomis ligomis sergantys žmonės yra paliekami likimo valiai. Anot politiko, visuomenė pagrįstai kelia klausimą, ar verta mokėti mokesčius sveikatos apsaugai, kai valstybė nesugeba suteikti šios paslaugos?

„Po paskutinės mano tiesioginės laidos, kurioje Vyriausybė ir Prezidentas buvo raginami kuo greičiau sutvarkyti klinikų darbą, kad visi žmonės, turintys kitų ligų, galėtų nedelsiant gauti medicininę pagalbą, įvyko Vyriausybės posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl tokios sistemos sukūrimo, kad pacientai būtų kokybiškai ir laiku priimami bei aptarnaujami gydymo įstaigose. Lyg ir gerai, kad sugebam atkreipti dėmesį, tačiau sutrikusi informacinė sistema pademonstravo, kad valdžia yra nepasiruošusi ir XXI amžiuje nesugeba užtikrinti patikimo sveikatos apsaugos sistemos darbo, net ir dabar ne visur veikia elektroninių receptų sistema. Ir tai tik techninis dalykas, visiškai nesusijęs su koronavirusu. Tai reiškia, kad tiesiog nėra administracinių sugebėjimų administruoti mūsų sveikatos apsaugos sistemą, nors pinigų šitiems reikalams yra pakankamai“, – pastebėjo politikas.

Pasitelkdamas Švedijos pavyzdį, V. Uspaskich pažymėjo, kad sugriežtinamos sąlygos neduos laukiamo efekto.

„Nors ir buvo kritikuojamas pradžioje, Švedijos pavyzdys rodo, kad net neįvedus karantino, tačiau suteikiant pakankamai išsamios informacijos gyventojams, ypač tiems, kas yra rizikos grupėje, skiriant jiems žymiai daugiau dėmesio, nei buvo padaryta Lietuvoje, kur vyresnio amžiaus žmonės buvo palikti likimo valiai, galima sulaukti žymiai geresnio efekto, kai mirtingumas nuo COVID-19 šioje šalyje beveik priartėjo prie nulio, o susirgimų kreivė sparčiai krenta žemyn. Tuo tarpu įvertinti mūsų valdžios pasirinkto kelio efektyvumo neįmanoma, nes nėra statistikos – kiek žmonių karantino metu mirė nuo kitų ligų, kai jiems nebuvo suteikta kokybiška medicinos pagalba. Tad sudėjus mirusius nuo koronaviruso, o teisingiau pasakius – užsikrėtusius ir turėjusius kitas ligas, bei tuos, kurie mirė negavę savo laiku tinkamos sveikatos apsaugos sistemos pagalbos, skaičius gali būti didesnis nei Švedijoje šimtui tūkstančių gyventojų“, – kalbėjo V. Uspaskich.

Darbo partijos pirmininkas mano, jog valdžia nenori pripažinti, kad įvedusi griežtą karantiną buvo pasiektas tik labai trumpalaikis teigiamas rezultatas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tokios priemonės nepasiteisino, o susirgimų skaičius didėja.

„Ta pati Švedija žiūri ne į susirgimą, o į pasveikimą, ir kaip žmonės adaptuojasi šito viruso atžvilgiu, todėl priemonės taikomos būtent tokios, kad apsaugoti žmones, turinčius rizikos faktorių, bet neizoliuoti visų žmonių, neįvarinėti baimės ir nežaloti žmonių psichikos, galų gale – nežlugdyti šalies ekonomikos. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje Švedijos modelis yra patvaresnis visomis prasmėmis. Bet valdžiai tai pripažinti, juolab prieš rinkimus, bus sudėtinga. Tai patvirtina ir dabartinė situacija Lietuvoje, kai susirgimai nesibaigia, o tik didėja. Ir bet kokie nauji sugriežtinimai sukels papildomų problemų, todėl valdžia jau netaikys tokių griežtų priemonių, uždarinėjant įmones, kaip darė pradžioje, nors susirgimų skaičius yra kelis kartus didesnis, nei buvo karantino pradžioje, bet taip pat ir neprisipažins, kad padarė didelę klaidą įvedinėjant griežtas karantino sąlygas, taip padarydama nepataisomą žalą žmonių būklei ir įvarydama ekonomiką į minusą“, – sakė V. Uspaskich.

Politikas pastebėjo, kad atsiranda vis daugiau pavyzdžių, kad laikui bėgant žmonių atsparumas virusui didėja, o daugumai liga praeina be simptomų. Jau paties karantino pradžioje esu sakęs, kad reikia išmokti gyventi su virusu, nes gamta yra daug protingesnė už žmones, o bet koks antivirusinis vaistas provokuoja virusą keistis – mutuoti. Ilgainiui jis mutuos ir reikės kurti vis naujus vaistus, nes dabar kuriami bus neveiksmingi ir tai yra užburtas ratas, tai rodo istorija.

Politikas pabrėžė, kad tuo atveju, jeigu Darbo partija laimės rinkimus ir jis taps premjeru, Lietuvoje nebus jokio priverstinio žmonių skiepijimo.
„Nes ant skiepų pakuotės dažniausiai surašomas didelis sąrašas šalutinių poveikių. Tad jokios kalbos apie privalomą skiepijimą negali būti, nes nei gydytojai, nei valdžia nenori prisiimti savo atsakomybės už skiepų šalutinį poveikį ir kartais negrįžtamai padarytos žalos žmonių sveikatai. Todėl skiepas gali būti, bet jis naudojamas griežtai su žmonių sutikimu. Net jeigu jūs einate skiepytis savo noru ir ant vakcinos pakuotės bus parašyta „nėra ir nebus jokių šalutinių poveikių“, o, kiek man yra žinoma, akademinėje medicinoje tokių skiepų kol kas nėra, tad turi būti labai aiškus žmogaus sutikimas“, – sakė V. Uspaskich.

Politikas atskleidė iš savo patirties, kad yra tokių priemonių, kurios sužadina ir paskatina organizmą būti atspariam virusui ir tuo pačiu nesukelia šalutinių poveikių, kuriomis jis pats naudojasi, tačiau tikėtina, jog kol yra dabartinė farmacijos sistema ir jai tarnaujanti valdžia, tokių skiepų akademinėje medicinoje neatsiras, nes jie kainuoja daug pigiau ir iš jų neuždirbs nei farmacininkai, nei vaistų gamintojai, nei jų globotiniai.

Pandemijos poveikis šalies ekonomikai

Komentuodamas valdžios ir ekonomistų džiūgavimus dėl sėkmingo pandemijos pasekmių ekonomikoje suvaldymo, politikas buvo kategoriškas, teigdamas, kad tol, kol Lietuva nepasiekė bent ES vidurkio pagal žmonių pragyvenimo lygį, džiaugtis sėkmingu pandemijos suvaldymu nėra jokio pagrindo.

„Seniai sakiau, kad nereikia maitinti žmonių sausais statistiniais rodikliais, nes sakyti, kad mes atlaikėme pandemiją geriau negu kai kurios labiau išsivysčiusios ES šalys, mes galėsime tik tuomet, kai mūsų pensininkų pensijos bus didesnės negu kitų šalių. Tačiau kai mūsų pensininkai vos suduria galą su galu, žmonės su negalia negauna tinkamos paslaugos ir pakankamai pinigų savęs išlaikymui, o minimalus atlyginimas į rankas vos perkopia skurdo ribą, mes neturime jokios teisės džiaugtis, kad gerai atlaikėme krizę. Atimti iš žmonių, arba neduoti nors ES vidurkio, ir sakyti, kad mes mažai smukome, yra ne rodiklis, o pasityčiojimas. Lietuviški atlyginimai yra vieni mažiausių Europoje – būtent pagal tai reikia matuoti sugebėjimą atlaikyti krizę. Jeigu visą gyvenimą sąžiningai valstybei atidirbę žmonės turi kiekvieną mėnesį skaičiuoti centus, džiaugtis nėra ko. Galų gale, iš skurdo rodiklio per daug ir nenukrisi žemyn, nes nėra kur kristi“, – įsitikinęs V. Uspaskich.

Politikas pastebėjo, kad valdžia veidmainiauja, nepasako visos tiesos, apie tai, kad paimti kreditai, kuriuos reikės grąžinti ateities kartoms, per viešojo sektoriaus atlyginimus patenka į BVP rodiklį ir taip sukelia augančios ekonomikos iliuzija. Bet tai daroma ateities žmonių, mūsų visų vaikų sąskaita ir tai yra nesąžininga.

„Pasiskolinus papildomai ir išdalinus per valdininkų ar politikų algas apie 2,5 milijardo Eur, apskritai nebūtų jokio ekonomikos smukimo. Tad nereikia meluoti, o tikrasis ekonomikos augimas pasiekiamas ne valdžios, o dirbančių, kuriančių žmonių dėka, kurie gamina ir ieško naujų rinkų savo produkcijai, konkuruoja vidaus rinkoje su importu. Todėl apie situaciją reikia kalbėti realiai ir sąžiningai. Veryga gavo pakankamai populiarumo karantino laikotarpiu, tačiau jis niekada neprisipažins, kad buvo padaryta klaida uždarant didžiąją dalį Lietuvos verslo. Juk tai buvo padaryta, kai buvo vos keli susirgimai per dieną, o dabar, kad sergančiųjų yra dešimtys, niekas neuždaroma, nes valdžia suprato, nors ir nepripažįsta, kad veiksmai buvo neteisingi“, – laidoje sakė politikas.

Apie Darbo partijos rinkiminį sąrašą, koalicijas, ir Seimo narių skaičiaus mažinimą

„Visų pirma, noriu aiškiai visiems pasakyti, kad Darbo partijos uždavinys numeris vienas yra laimėti rinkimus ir patiems formuoti valdančiąją daugumą. Ir apie jokias koalicijas iki rinkimų negali būti ir kalbos“, – sakė V. Uspaskich.

Atsakydamas į klausimus ir komentuodamas praėjusią savaitę pristatytą 141 nario Darbo partijos sąrašą artėjančiuose Seimo rinkimuose, partijos pirmininkas pateikė savo skaičiavimus ir argumentus dėl to, kiek Seimo narių reikėtų Lietuvoje.

„Žinoma, galima Seimo narių skaičių mažinti, tačiau reikia suprasti, kad valstybė dėl to per daug nesutaupys. Jeigu Seimo nariams ir jų padėjėjams išleidžiami pinigai būtų padalinti pensininkams, bedarbiams ir kitiems socialiai remtiniems asmenims, kurių šiuo metu Lietuvoje yra apie 850 000, jie papildomai galės gauti vos 50 ct. Ar tai pagelbės šiems žmonėms? Tikrai ne! Tad kalbos, esą Seimo narių skaičiaus mažinimas leis sutaupyti pinigus, yra populistinis dalykas, nes ekonomiškai tai neduos jokios naudos. O štai sumažinti Seimo narių atlyginimus iki šalies vidurkio būtų sveika, nes tada jie visomis išgalėmis stengsis, kad ekonomika būtų patvaresnė ir žmonių atlyginimai būtų didesni. Bet kalbant apie Seimo darbą ir specifiką reikia atsiminti, kad šiuo metu yra virš 15 komitetų, komisijų ir pan. Sumažinus Seimo narių skaičių ir padalinus 70 žmonių per komitetus, juose galės dirbti vos po kelis žmones. Iš vienos pusės nebus pakankamo nuomonių skirtumo, dėl ko nukentės kokybė. Kita vertus, toks žmonių skaičius nesugebės kokybiškai dirbti darbo, nes Seime turi būti užtikrintas sklandus komunikavimas ir sprendimų priėmimas, suderinus su ES. Būtina užtikrinti sklandų institucijų darbą, susijusį su ES. Kiekvienam Seimo nariui paskirti nagrinėti klausimai, kurių svarstymas dažnai užima nemažai laiko, tad sumažinus Seimo narių skaičių sutriktų visas klausimų derinimas su ES, neminint daug šalies viduje reikalingų bei spręstinų klausimų ir problemų“, – sakė Darbo partijos pirmininkas.

V. Uspaskich pastabėjo, kad Darbo partijos programoje yra numatytas asmeninės politikų atsakomybės už priimamus sprendimus įvedimas: „Aš, kaip kandidatas į premjerus, užstatysiu savo turtą, garantuodamas, kad bus įgyvendinti mano duoti pažadai. Ir taip turėtų daryti kiekvienas politikas“.
Taip pat politikas atsakė į klausimą, kodėl jo pavardės nėra Darbo partijos Seimo rinkimų sąraše.

„Aš dalyvauju Seimo rinkimuose ir labai aktyviai. Po kiekvienų Seimo rinkimų formuojasi nauja Vyriausybė ir ši, vykdomoji valdžia, yra sritis, kurioje galėsiu geriausiai atskleisti savo potencialą. Darbo partijos statute yra punktas, kad vykdomosios valdžios atstovas neturi būti Seimo nariu. Darbo partija yra vienintelė partija, kuri laikosi savo pačios priimtų sprendimų. Todėl Seimo rinkimuose aš dalyvauju ir labai aktyviai. Esu kandidatas į premjerus, o, kad juo tapčiau, reikia, kad Darbo partija laimėtų. Aš nenoriu blefuoti ir apgaudinėti žmonių, aš nenoriu būti paprastu Seimo nariu, man reikia sudėtingesnio darbo, ūkinės veiklos darbo, – jis man yra prie širdies. Ir tikrai žinau, jei partija gaus žmonių pasitikėjimą, aš būsiu geriausias premjeras. Nes nėra nei vieno kito kandidato iš kitų partijų, kuris būtų pats, asmeniškai susipažinęs su mikroekonomika, pats sukūręs darbo vietas, mokėjęs mokesčius ir t.t.“, – sakė politikas.

V. Uspaskich prasitarė, kad, jeigu nesutrukdys naujas karantinas, Darbo partijos komanda jau ruošia turą po Lietuvą, kurį stengsis daryti atviroje erdvėje ir kur viską galės pristatyti rinkėjams: „Aš noriu susitikti su žmonėmis, kad žmonės tiesiogiai galėtų užduoti man klausimus“.

Ar „ledų lietus“ daromas dėl artėjančių rinkimų?

Atsakydamas į žiniasklaidoje prasidėjusias spekuliacijas dėl „ledų lietaus“ Kėdainiuose, tokių gandų skleidėjams politikas atkirto, jog mąstantys, kad už kelių centų vertės ledų žetoną galima nusipirkti kieno nors balsą, nepagarbiai ir žeminančiai atsiliepia apie Lietuvos žmones ir rinkėjus.

„Dabar VRK visiškai rimtai aptarinėja šį klausimą. Tie, kurie taip galvoja, yra labai žemo sąmoningumo lygio. Ši šventė yra ne papirkinėjimo dovana, o atrakcija vaikams ir suaugusiems, bendruomenei, su kuria įmonė glaudžiai susijusi visus 30 metų. Šventė, kuri skaičiuoja jau daugiau nei 25 metų istoriją, kai aš dar nebuvau politikas ir negalvojau apie tai. Beje, „Ledų šventėje“ ledų dalinimas sudaro tik 7 proc. visos šventės biudžeto. „Vikondos“ grupėje buvo planuojama grandiozinė šventė, nes „Vikondai“ sukako 30 metų, kaip ir Lietuvos Nepriklausomybei, bet, deja, virusas ir karantinas neleido sukurti žmonėms džiaugsmo, taip, kaip buvo visada stadione. Nes paskutinį kartą, švenčiant 25 metų jubiliejų, buvo susirinkę 94 tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos. Tad teko apsiriboti tik vienu atributu – „ledų lietumi“, kuris iš vis buvo pirmą kartą virš miesto. Tad visi, kurie galvoja, kad tai yra kažkoks papirkinėjimas prieš rinkimus, yra žemo intelekto žmonės, žemo sąmoningumo ir išminties. Yra didžiulis pažeminimas taip galvoti apie Lietuvos žmones, kad jie galėtų už kelis centus parduoti savo sąžinę. Deja, tokio žemo sąmoningumo daugumą matau liberalų ir konservatorių tarpe, – kurie tik ir rūpinasi narkotikų bei seksualinių iškreipimų legalizavimu, gudriai tai vadindami naujomis idėjomis, žmonių susibūrimu“, – pastabėjo V. Uspaskich.

„Vikonda“ švenčia trisdešimtmetį

Savo kūdikiu pavadinęs koncerną „Vikonda“, V. Uspaskich pasidžiaugė praėjusią savaitę paminėtu įmonės jubiliejumi.

„1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbtas „Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, o po 10 dienų aš įkūriau kooperatyvą, pirmą Vikondos padalinį, nes tuomet dar nebuvo akcinių bendrovių įstatymo. Ir kai atsirado akcinių bendrovių įstatymas, UAB buvo registruotas tų pačių metų rugpjūčio 1 d. „Vikonda“ yra Nepriklausomos Lietuvos vienmetė. Beje, kurdamas kompaniją labai rizikavau, nes dirbdamas valstybinėje įmonėje gaudavau labai didelį atlyginimą, tačiau viduje jaučiau, kad galiu padaryti daugiau. Iš esmės aš pradėjau daryti tą patį, ką darė valstybinė įmonė, tik kokybiškiau, efektyviau, ir šuolis į viršų buvo didžiulis. Tai yra įrodymas, kad valstybė nesugeba efektyviai tvarkyti savo įmonių. Todėl labai džiaugiuosi ir linkiu „Vikondai“ drąsiai eiti į ketvirtą dešimtmetį. Bendrai, šiandien skaičiuojant, mes sukūrėme daugiau nei 1,5 mlrd. Eur Lietuvos BVP – nuo visiško nulio, pačioje pradžioje užstačius mašiną ir savo butą bankui, paėmus kreditą. Pradžioje buvo didžiulė kompanijos diversifikacija, nes kur nepažiūri, ten buvo deficitas, todėl „Vikondos“ grupėje buvo virš 40 atskirų kompanijų. Laikui bėgant, kai globalizacija visu frontu pradėjo skverbtis ir į Lietuvą, teko mažinti diversifikaciją ir stambinti įmones, kas ir pasiteisino – kas to nedarė, visi bankrutavo“, – prisiminimais dalinosi V. Uspaskich.

Politikas prasitarė, kad nepaisant didžiulės naudos, kurią davė koncernas Lietuvai, per visą jo gyvavimo laikotarpį valdžia piktybiškai trukdė dirbti, sąmoningai buvo kuriami sunkumai ir net žlugdymai.

„Mus bandė žlugdyti, bet mes atsilaikėme ir aš labai džiaugiuosi, kad įstojome į ES, nes be narystės šioje organizacijoje Lietuva dabar gyventų blogiau negu kaimyninė Baltarusija. Atėjęs į politiką aš pasakiau, kad Lietuvos vidinė rinka yra nesubalansuota ir dėjau nemažai pastangų, kad šis disbalansas sumažėtų. Už tai gavau bylas, o visa kita jums visiems žinoma. Todėl šiandien produkcija, pagaminta Lietuvoje, išvežama pusę kilometro už Lietuvos sienos ir tampa 30-50 proc. pigesnė, nei parduodama mūsų šalyje, o Lietuvos žmonės važiuoja ten įsigyti lietuviškų prekių. Už tokią sukurtą padėtį sąžiningi politikai turi paimti pistoletą ir nusišauti. Bet, kaip matom, tokių pas mus nėra ir nebus, kol žmonės toleruos tokią situaciją“, – tęsė V. Uspaskich.

Politikas priminė, kad dar 2008 m. savo straipsnyje „Jūsų kiemas, jūsų ir šiukšlės“, jis buvo įspėjęs apie emigracijos vystymosi tendencijas, – kaip  po pirmos bangos žmonės grįš į Lietuvą, ir, nesuradę tinkamo darbo, antroji emigracijos banga į Lietuvą jau negrįš, nes įsitvirtins užsienyje. Anuomet valdžia spjaudėsi dėl tokių jo pasisakymų, bet dabar taip jau ir atsitiko.

„Visa tai kalbu, nes esu šios valstybės pilietis, man nereikia užrašų knygelių, ar popieriukų su savimi nešioti, kad žinočiau pagrindinius ekonominius rodiklius, situacijas ir ką reikėtų daryti. Aš nuo pat Nepriklausomybės pradžios mačiau visa tai, mačiau klaidas ir sąmoningas klaidas, tad man nereikia vadovėlių, ar konsultantų apie Nepriklausomos Lietuvos istoriją ir jos vystymąsi. Man tai žinoma ne iš nuogirdų, todėl aš vedu į Seimą Darbo partiją, kaip kandidatas į premjerus, nes tik ten, vykdomosios valdžios kelyje galiu pasiekti tų rezultatų, kurių trokšta Lietuvos žmonės, ir kad mūsų šalis patektų į patraukliausių pasaulio šalių penketuką, ne tik investicinio patrauklumo prasme, bet ir būtų socialiai orientuota, ekologiška ir saugi gyvenimui“, – kalbėjo V. Uspaskich.