Bet kokiam ekonomikoje bent šiek tiek besiorientuojančiam žmogui turėtų būti aišku, kad didėjančios žmonių pajamos atitinkamai reiškia ne tik didėjančią žmonių gerovę, bet ir didėjantį vartojimą, per kurį pinigai sugrįžta į biudžetą. Tad nauda valstybei būtų žymiai didesnė negu tariami biudžeto praradimai. Todėl neteisus BFK pirmininkas suskubęs paskaičiuoti, kad NPD padidinus ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, biudžetas kasmet negautų 250 mln. Eurų. Reikia skaičiuot ne buhalteriškai, o valstybiškai, juk svarbiausia yra ne didėjantis biudžeto surinkimas, o žmonių padėties gerinimas.
Reaguodami į šią situaciją, Darbo partijos Seimo nariai užregistravo pasiūlymą neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) sparčiau didinti mažiausias ir vidutines pajamas gaunantiems darbuotojams. Projekto autoriai – Vytautas Gapšys ir Andrius Mazuronis siūlo keisti NPD apskaičiavimo formulę. Parlamentarai atkreipia dėmesį, kad jų siūlymas turi daugiau pranašumų ir yra principingesnis nei siūlomas Vyriausybės, kadangi taikant jų siūlomą skaičiavimą, pajamos didėtų ir MMA, ir VDU uždirbantiems asmenims. Juk dabartinė NPD skaičiavimo tvarka nuskriaudžia vidutines pajamas uždirbančias šeimas. Į tai atkreipia dėmesį ir šalies Prezidentas, paraginęs svarstyti papildomo NPD įvedimą, kuris būtų taikomas dirbančioms ir vaikus auginančioms šeimoms. Mūsų ir Prezidentūros nuomonė šiuo ypatingai jaunoms šeimoms svarbiu klausimu, sutampa.
Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma NPD padidinti 80 eurų. Patys valdantieji nesigėdija skaičiuoti ir net girtis, kad toks sprendimas suteiktų papildomą 16 eurų pajamų didėjimą uždirbantiems MMA ir bendrą 28 eurų pajamų didėjimą lyginant su praėjusiais metais. 16 Eurų! Tiek, valdančiųjų manymu, turėtų užtekti, norint kompensuoti augančių kainų naštą.
Akivaizdu, kad sparčiai augant kainoms, Vyriausybė paprasčiausiai nespėja įšokti į vis greitėjantį infliacijos traukinį. Vis didėjančioms kainoms amortizuoti priimami tik kosmetiniai sprendimai, nekeičiantys situacijos iš esmės. Tarkim naikinamas PVM tarifas centralizuotam šildymui arba kompensuojamas dalies dujų ir elektros kainų gyventojams kilimas. Akivaizdu, kad bet kokia išmintinga valdžia šioje situacijoje turėtų ieškoti būdų didinti žmonių pajamas. Vienas iš tokių veiksmų galėtų būti skubus neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimas. Tačiau net ir čia Vyriausybė sugebėjo sustoti pusiaukelėje, priimdama tokį sprendimą, kuris neturės jokios apčiuopiamos naudos dirbantiesiems.
Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje muša visus rekordus. Šių metų kovą, palyginti su 2021 m. kovu, kainos pakilo iki 15,6 % kai tuo tarpu pernai, infliacija tesiekė 1,6 %. Brangsta viskas – būstas, elektra, dujos, kuras, maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, transporto prekės ir paslaugos. Pagal infliacijos lygį vasario mėnesį Lietuva pirmavo tarp visų Europos Sąjungos (ES) valstybių. Infliacijos vidurkis ES sudarė apie 6 %, o Lietuvoje jis pasiekė stulbinančius 14 %. Vargu ar tai yra nuopelnas, kuriuo turėtų didžiuotis už Lietuvos valdymą atsakingi asmenys.
Partija