V. Uspaskich: Raginimas nustatyti, kad minimali mėnesinė išmoka už vaiką būtų ne mažesnė kaip 150 Eur po truputį juda į priekį

Pasidalinti savo mintimis ir papasakoti apie mano iniciatyvas Europos Parlamente (EP) mane paskatino straipsnis portale Delfi.lt „Lauktas „kūdikių bumas“ virto niūria realybe: specialistai stebi nerimo signalus, po pandemijos situacija gali neatsistatyti“, kuriame teigiama, kad: „remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. gimė 25,1 tūkst. kūdikių, o tai 2,3 tūkst. (8,1 proc.) mažiau negu 2019 m. Svarbu suvokti ir bendrą Lietuvos gimstamumo situaciją, kuri tikrai nėra gera. Per pastaruosius beveik 30 metų gimusiųjų skaičius per metus sumažėjo daugiau nei per pusę (56 proc.)“.

Ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje visi tikėjosi, kad karantininis periodas suteiks moterims ir vyrams daugiau galimybių praleisti laiką kartu ir paskatins aktyviau veikti vaikų gaminimo „fabrikėlius“. Tačiau atsitiko atvirkščiai – neaiškumas dėl ateitis vaikų gimstamumą kaip tik sumažino, nes tėvams tapo sunku prognozuoti savo galimybes išlaikyti šeimą.

Be abejo, prie to prisidėjo ir chaotiški, neprognozuojami Vyriausybės sprendimai. O dar visų atmintyje gyvi prisiminimai apie A. Kubiliaus vadovaujamą konservatorių Vyriausybę, kuri ne tik neskatino, bet dar ir norėjo nurėžti žmonių pajamas. Tad atėjus naujai, visagalio kovido sukeltai krizei, padidėjo ne vaikų „darymas“, o  kontraceptinių priemonių naudojimas. Žmonės sumažino savo išlaidas. Tą pastebėjo ir bankai, nes per pandemiją žmonių santaupos banko sąskaitose lyg ir turėjo mažėti, bet įvyko atvirkščiai – ženkliai išaugo bankuose laikomos žmonių santaupos.

Kai kas galvoja, kad vaikų gimstamumas sumažėjo dėl vakcinavimo. Tai būtų kito straipsnio tema, nes ji yra platesnė ir reikalauja remtis įvairių mokslininkų tyrimais ir prognozėmis. Bet, mano manymu, tai irgi turėjo nemažai įtakos.

Taip pat yra nuomonių, kad tam galėjo turėti įtakos neefektyvus pandemijos valdymas, dirbtinai sukeltas stresas, psichologinė būsena. Tai irgi yra tiesa.

Ir, aišku, konstatuojama, kad visame pasaulyje pastebimai sumažėjo vyrų ir moterų vaisingumas. Tai skaičiuojama jau net ne procentiniais punktais, ne nuošimčiais, o dešimtimis procentų. Tai yra tiesa ir verčia visus susimastyti apie sveiko/žalingo gyvenimo būdo įtaką, apie valdžios priimamus sprendimus, apie ekologiją lokaliai ir globaliu mastu.

Aišku, nemažą įtaką turėjo ir pasikeitęs vertybinis požiūris, šeimos politika, visos tos naujovės, kurias ypatingai stumia ši valdžia ir taip skatina gimstamumo mažėjimą.

Bet vis tik daugiausiai nulemia žmonių nepasitikėjimas sistema, valstybe, besikeičiančios vertybės, ekonominis nestabilumas, emigracija ir, žinoma, žmonių finansinės galimybės išauginti vaiką – suteikti jam galimybę lavintis, studijuoti ir t.t.

Tad laikydamasis pažado atsiskaityti jums už savo šios kadencijos darbus EP, noriu pristatyti mano paruoštą rezoliuciją, prie kurios dar yra ruošiamas papildomų priemonių tęsinys, kurias pristatysiu netrukus. Taip pat pristatau jums diskusiją ir susirašinėjimą su Europos Komisija (EK) ir, žinoma, pačią rezoliuciją, kuri ragina ES imtis priemonių ir padidinti vaiko išmoką ne mažiau nei 150 eurų per mėnesį, tai reiškia, kas gali mokėti daugiau - prašom ir sveikinam.

Esu tikras, kad mums esant vienoje bendrijoje vaikai neturi būti skirstomi pagal šalių ekonominį išsivystymą arba nacionalinės valdžios nesugebėjimą sukurti vienodų sąlygų vaikams visoje ES. Todėl visų Europos vaikų startinės pozicijos turi būti vienodos.

Džiugu, kad rezoliucija buvo priimta dar 2019 m. pabaigoje, o diskusija su Komisija vyko 2020 m. ir šiandien jau pastebimai matosi ES valstybių narių judėjimas šiuo klausimu (noriu patikslinti, kad rašant rezoliuciją arba užduodant klausimą raštu EP yra ribotas ženklų skaičius tekste, todėl išsiplėsti ir smulkiau aiškinti iškilusią problemą neišeina – tik iš esmės ir lakoniškai).

Negaliu nepaminėti, kad lygiagrečiai šiuo klausimu rūpinasi ir Seimo Darbo partijos frakcija – Vytauto Gapšio ir Andriaus Mazuronio iniciatyva Lietuvos parlamente buvo paruoštas ir užregistruotas įstatymo projektas, bet valdantieji vis dar nesugeba atsižvelgti į būtinumą išspręsti šį klausimą pilna apimtimi.

Europos Parlamentas
Plenarinio posėdžio dokumentas

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
dėl minimalios mėnesinės išmokos už vaiką̨ nustatymo, kuri būtų̨ ne mažesnė negu 150 EUR visoje ES
Viktor Uspaskich B[9-0110/2019]

„ <<  >>Atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnį. Taip pat, atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 11 principą̨ dėl vaikų priežiūros ir paramos vaikams. Kadangi visos ES valstybės narės yra ratifikavusios JT vaiko teisių konvenciją ir aiškiai teisiškai įsipareigojusios propaguoti, saugoti ir užtikrinti kiekvieno vaiko teises savo atitinkamoje jurisdikcijoje.
Pastabėdamas, kad mėnesinės išmokos, mokamos už vaiką̨ ES skiriasi daugiau negu 23 kartus. O šeimos, auginančios vaikus kasmet susiduria su vis didėjančiomis išlaidomis.
Raginu Europos Parlamentą suvienodinant išmokas, padėti šeimoms, ypač turinčioms ekonominių sunkumų, užtikrinti savo vaikams apsaugą nuo skurdo ir tinkamą išsilavinimą, ir taip įrodyti, kad ES sieks sudaryti ne tik vienodas vertybines, bet ir ekonomines sąlygas, ypač vaiko auginimui, ugdymui, išlaikymui ir t.t.

Raginu nustatyti, kad minimali mėnesinė išmoka už vaiką būtų ne mažesnė negu 150 EUR visoje ES <<  >>“.

Taip pat, stengiamasis išnaudoti visas galimybes, ir kad apie tai būtų diskutuojama plačiau, po rezoliucijos pateikimo parengiau klausimų Komisijai ir įtraukiau ją į diskusiją. Tai vyko 2020 metais:

„Klausimas, į kurį atsakoma raštu E-000302/2020

Komisijai

Viktor Uspaskich


Tema: Dėl minimalios mėnesinės išmokos už vaiką, kuri būtų ne mažesnė kaip 150 EUR visoje Europos Sąjungoje, nustatymo.

„Didelį susirūpinimą man kelia tai, jog mėnesinės išmokos už vaiką ES skiriasi daugiau negu 23 kartus, todėl siūlau nustatyti, kad minimali mėnesinė išmoka už vaiką visoje ES būtų ne mažesnė negu 150 EUR. Suvienodinus išmokas už vaikus, pagerėtų sunkiau besiverčiančių šeimų ekonominė padėtis ir sumažėtų socialinė atskirtis.“

Toks buvo mano klausimas ir raginimas pasiekti būtent tokį rezultatą. Ir štai toks Komisijos atsakymas ir pradėti darbai.

<< >> Atsakymas Europos Komisijos vardu. (8.4.2020)
 Komisija pradeda rengti keletą iniciatyvų palankių sąlygų neturintiems vaikams remti ir Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų planą. Vaikų garantijų sistema, kuri bus priimta 2021 m., bus užtikrinta, kad vaikai galėtų naudotis jiems reikalingomis paslaugomis. Ši garantijų iniciatyva bus įtraukta į platesnę ES visapusiškos vaiko teisių strategijos, kurią parengė už demokratiją ir demografiją atsakinga Komisijos pirmininko pavaduotoja, politikos sistemą. Šia strategija siekiama užtikrinti, kad vaikų teisės ir poreikiai būtų įtraukti į visas Komisijos politikos sritis ir politinius prioritetus. Ji taip pat skatins valstybes nares imtis aktyvesnių veiksmų siekiant užtikrinti, kad visi vaikai turėtų vienodas gyvenimo pradžios sąlygas ir būtų išgelbėti nuo skurdo ir socialinės atskirties. Šios politikos iniciatyvos veiksmingumui labai svarbus nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bei atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas.

Taip pat Komisija siekia užtikrinti visų ES vaikų gerovę. <<  >> ES ir valstybėms narėms pateiktos politikos gairės, kaip užtikrinti socialines investicijas į vaikus << >> todėl valstybėms narėms buvo pateiktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos dėl vaikų priežiūros pajėgumų, pajamų rėmimo ir įtraukaus švietimo paskatų.

Europos socialinis fondas socialinei įtraukčiai ES skyrė daugiau kaip 21 mlrd. EUR. Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas suteikė pagalbą maistu 11 mln. vaikų. Europos regioninės plėtros fondas skyrė 12,9 mlrd. EUR socialinei integracijai ir kovai su skurdu, įskaitant 6,7 mlrd. EUR švietimo infrastruktūrai. Kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) Komisija pasiūlė mažiausią socialinei įtraukčiai skirtą asignavimą padidinti nuo 20 proc. iki 25 proc.“

Ir nors Stojimo į ES sutartyje yra numatyta, kad valstybės narės pačios reguliuoja tokias viešojo gyvenimo sritis, noriu paraginti  Lietuvos Vyriausybę imtis šio klausimo iš esmės, imtis įgyvendinimo chartijos, EK rekomendacijų, ir direktyvų, tuo labiau, kaip jūs matot, jog šio klausimo sprendimui ES skiria nemažas lėšas.

Su pagarba

Nepriklausomas Europos Parlamento narys
Viktoras Uspaskich

Už pareikštas nuomones atsako tik autorius. Šios nuomonės nebūtinai atitinka oficialią Europos Parlamento poziciją.