Perskaičius nutekintą slaptą Vyriausybės programą, kurią patvirtino ir pats premjeras, apie mažmeninės prekybos tinklams ruošiamą uždėti apynasrį, nesusilaikiau neparašęs komentaro. O gal net ir perspėjimo apie galimą pavojų priėmus vieną ar kitą netinkamą sprendimą. Taip pat pasiūlyti efektyvesnius sprendimo variantus. Skaitant šitą popieriuką nusistebėjau, kad tai yra Vyriausybės darbas, nes ten matosi, kad supratimas apie šitą veiklą yra arti nulio.
Iš karto perspėju, kad aš neturiu jokių mažmeninės prėkybos tinklų, todėl neturiu jokių asmeninių interesų. Netgi atvirkščiai. Kažkada tinklai kariavo su manim, o konservatoriai ir socdemai tiesiog plojo, nes sėdėjo jų kišenėse ir iš jų maitinosi.
Atsimenu 2002 metais būdamas ekonomikos komiteto pirmininku iškėliau klausimą, kad prekybos tinklai neturi būti statomi miesto centre bei kad jų koncentracija, kaip ir Anglijoje, neturi viršyti 20%, o sutartį tarp tiekėjo ir prekybos tinklų reikia reglamentuoti įstatymiškai. Tada prieš mane buvo organizuota didžiulė kampanija, o komiteto narys J. Razma tiesiog švytėjo iš laimės, kad tinklai man paskelbė boikotą. Niekas tuomet manęs nepalaikė, o ir tas pats Skvernelis, dirbdamas valstybės tarnyboje, buvo patenkintas. Dar ir dabar tai galima pamatyti visų laikraščių archyvuose.
Tad noriu pasakyti, kad šitas jūsų pasiūlymas konservatorių ir socdemų dėka ( nes jie ir tik jie buvo valdžioje, ir jų buvo premjerai, kurie sėdėjo prekybininkų kišenėse) yra labai pavėluotas.
Mes gyvenam demokratiškoje teisinėje valstybėje su laisva rinka (norėčiau taip tikėti), ką mums garantuoja Konstitucija, už kurią balsavo visi, kur garantuota saugi privati nuosavybė ir kuri turi būti saugoma kaip žmogaus gyvybė. Taip yra tokiose išsivysčiusiose, pažangiausiose šalyse kaip Amerika, Japonija, Europos žemyne, t.t.
Pavėluota, nes jau privatiems tinklams leista išsiplėsti tiek, kiek jie norėjo. Ir jie tai darė pagal galiojančius įstatymus. Ši privati nuosavybė turi būti griežtai saugoma, o jų veiklai kaskart, kai kam nors tik šauna į galvą, neturi būti keičiamos žaidimo taisyklės. Tuo labiau, kad pažvelgus į šį popieriuką matosi, vyriausybė neturi didelio supratimo šitoje temoje kaip ir aplamai daugumoje sričių. Jie kaip eksperimentatoriai labaratorijoje - pila skystį iš vieno piltuvėlio į kitą ir stebi, kas iš to išeis. O čia yra valstybė, gyvas organizmas, nuo šito „kas išeis“ priklauso žmonių gyvenimas. Ir mes matom, kad dažniausiai išeina – „norėjom kaip geriau, o išėjo kaip visada“.
Šiandien, jeigu premjeras nori, kad ekonomika veiktų tvariai, nori negąsdinti investuotojų - reikia neiškreipinėti rinkos, o mažų mažiausiai tartis su rinkos valdytojais. Ir prieš kviečiant į mūsų mažmeninę rinką užsienio žaidėjus ir džiaugiantis tokiu tinklu kaip „Lidl“, iš pradžių reikia pažiūrėti, kas darosi ant jų prekystalio.
O ant jų prekystalio - 90% užsienio produkcijos. Tai reiškia, kad mūsų pinigai iškeliauja į kitas šalis, kitų šalių gamintojams ir ten kuriamos darbo vietos, mokami mokesčiai kitai valstybei, jau nekalbu apie jų produkcijos standartizaciją, kokybę, cheminį apdorojimą ir t.t. Ką tai reiškia? O tai reiškia, kad mūsų nacionalinis gamintojas nelabai ir reikalingas, o bet kokios šalies ekonomika didžia dalimi priklauso nuo nacionalinio gamintojo. Kiek mūsų nacionalinis gamintojas sukurs produkcijos, kiek jos bus parduota vietinėje rinkoje – tiek iš mūsų šalies pinigų neišeis. O kiek jos bus parduota už šalies ribų - tiek pinigų į mūsų šalį ateis iš užsienio.
Šiandien mūsų prekybos tinklams ir gamintojams reikia padėti, kad visa nelegali prekyba būtų sumažinta ir perkelta ant civilizuoto ir kontroliuojamo prekystalio, o ne jai dėti apynasrį ir žlugdyti.
Šiandien turgūs ir turgeliai smarkiai iškreipė rinką. Dabar į mūsų Lietuvos turgų pagal įstatymus galima atvažiuoti iš Europos su prekėmis ir prekiauti be PVM (21%), nes jie ne PVM mokėtojai. Bet nacionalinis gamintojas yra PVM mokėtojas ir prekiaudamas ant to paties turgaus prekystalio privalo uždėti 21% PVM. Dėl mūsų pačių bukagalvių sukurtų sąlygų, mūsų nacionalinis gamintojas tampa nekonkurencingas mūsų pačių teritorijoje. Būtent turguje galima taip daryti. Bet prekiaujant prekybos tinkluose (kaip mes žinom „PVM per sieną nekeliauja“), PVM vienodai uždedamas visiems ir visai produkcijai.
Bet mūsų valdžia, pasirodo, užsimojo dar smarkiau iškreipti rinką - ruošiasi grąžinti GPM, jei prekės buvo pirktos iš turgaus prekiautojo. Ar jums viskas gerai su galva??? Yra ir daug kitų įdomių ir juokingų dalykų tame popieriuke. Na, nėra ko stebėtis, aš jau rašiau straipsnį apie vieną tokio tūpo premjero patarėją.
Premjere, jeigu jūs norit ekonominio šuolio savo valdomoje šalyje:
1 – pakvieskit draugiškam pokalbiui mūsų prekybininkus. Esu įsitikinęs, kad taip galima surasti daug naudingų ir racionalių sprendimų, nes jie geriau už visus žino, ką galima padaryti efektyviau, kad būtų naudinga Lietuvai ir žmonėms.
2 – paprašykite tų prekybos tinklų savininkų, kurie kūrėsi už Lietuvos ribų, kad kuo daugiau mūsų Lietuvos nacianalinio gamintojo produkcijos vežtų į savo tinklus užsienyje. Sugalvokit tam kokį nors paskatinimą (šitų sprendimų dėka pinigai ateis į mūsų valstybę ir kursis naujos darbo vietos).
3 – jeigu tai įmanoma (kalbu jeigu įmanoma, nes galėjau praleisti kokius nors įstatymo pasikeitimus šioje srityje), priimkit įstatymą, kad Lietuvos prekybos tinkluose dominuotų vietinė produkcija. Tai padės mūsų pinigams neiškeliauti į užsienį ir kurtis naujoms darbo vietoms.
4 – padėkit mūsų nacionaliniams prekybos tinklams kurtis užsienyje, sugalvokit paskatinimo formą su sąlyga, kad jie vežtų mūsų nacionalinio gamintojo produkciją į užsienį.
5 – priimkit įstatymą, kad turguje arba tegul visi prekiauja su PVM, arba visi be PVM (tame tarpe ir Lietuvos gamintojas).
6 – jeigu įmanoma, padarykit taip, kad būtų įstatymiškai nustatyta – vietos gaminiams nebūtų viršijami antkainiai - tai yra prekybinės išlaidos ir plius ne daugiau 10-15% antkainio.
7 – jeigu įmanoma, sureguliuokit, kad užsienio produkcijai antkainiai nebūtų žemesni nei vietos gaminiams, įskaitant ir reklamines akcijas, kad nebūtų diskriminuojamas nacionalinis gamintojas.
Turiu ir kitų pasiūlymų. Bet vien sutvarkius šiuos - kiltų ekonomika, atsirastų daugiau geriau apmokamų darbo vietų, padidėtų vidaus vartojimas bei pajamos į biudžetą.
O jeigu jūs, premjere, ir gal prezidente, pradėtumėt kalbėti Europos Sąjungos mastu apie tai, apie ką aš kalbu nuo pat pirmos kadencijos pradžios Europos Parlamente: kad Europos rinką ir Europos gamintoją reikia apsaugoti nuo diskriminacijos, nuo produkcijos iš tų šalių, kur nėra socialinių garantijų, kai kur nėra net pensijos ar nemokamos medicinos, ir kitos naštos, kuri gulasi ant Europos įmonių pečių, o tai reiškia ir ant Lietuvos gamintojo pečių, bei pakelia mūsų gamintojų galutinės produkcijos kainas ir ji tampa nekonkurencinga.
Nes jeigu mes norim gyventi socialiai apsaugotose šalyse, tai turim apsaugoti ir mūsų rinką, mūsų gamintoją nuo produkcijos iš tų šalių, kur nėra socialinių garantijų. Taip pat kalbėti apie vienodas sąlygas ES rinkoje visoms ES įmonėms. Ir tada pajudės vienas iš Lisabonos strategijos siekių punktų, kurį jo autorius, buvęs Airijos premjeras, pristatė Lietuvai dar 2005 metais. Tai yra konkurencinga Europos Sąjungos rinka tiek Europos sąjungos įmonių tarpusavio, tiek ir trečiųjų šalių atžvilgiu. Kuriam aš iš tribūnos prieštaravau, kad to neįmanoma įgyvendinti, kol mes neapsaugosim savo rinkos nuo socialiai neorientuotų gamintojų. Iš esmės taip ir įvyko. Tad galima tas klaidas pradėti taisyti dabar. Juo labiau, kad apie tai jau pradedama kalbėti ir Europos Parlamente.
Su pagarba Europos Parlamento narys
V. Uspaskich.
Partija