Prieš gerą savaitę Vilniuje buvo liūtis. Tikriausiai šią liūtį atsimins visas Registrų centras, nes po lietaus, štai jau daugiau kaip savaitę neveikia e-sveikata. Neveikia ir viskas. Specialistai dirba išsijuosę, ramina, kad greitai viską sutvarkys, na gal neatkurs kelių paskutinių valandų duomenų, bet šiaip viskas bus gerai. Įsivaizduokime, ką reiškia tūkstančiams pacientų neatkurti duomenys? Kalbama ne apie kokį nors raštą užsilikusi stalčiuje, kalbama apie žmonių sveikatą, pagaliau jų gyvybę.Ar tai pirmas kartas, kai užlūžo dar viena sistema, kainavusi dešimtis milijonų. Tik šį kartą užlūžo sistema, kuri apima viską: receptus vaistams, pacientų ligų istorijas, atliktus tyrimus ir t.t.
Taip tai didžiausia sistema, bet drįsčiau ją pavadinti ir svarbiausia, nes tai duomenys apie žmonių sveikatą, kas gali būti svarbiau? Kaipgi mes saugome ją, jei lietus, kad ir škvalas sugebėjo ją veiksmingai išjungti visai savaitei? Ir štai gydytojai pradėjo rašyti popierinius receptus, daugiausia mėnesiui ir tik tuo atveju, jei yra kompensuojamų vaistų knygelė! O jeigu jos nėra? O ką daryti, kai jos jau keletą metų nenaudojamos ir žmonės sunkiai jas atranda, juolab, kad visi duomenys buvo ypač „patogioje“ e-sistemoje?
Neveikiant e-sveikatai, gydymo įstaigos negali įkelti e-dokumentų, išrašyti e-receptų, atlikti kitų e-sveikatos paslaugų funkcijų, pacientai su e-parašais vaistinėse negali įsigyti jiems paskirtų vaistų, vaistinės negali išduoti pacientams vaistų. Sveikatos apsaugos ministerija ragina medikus laikinai išrašyti popierinius receptus. Yra daugybė žmonių, kuriems vaistų vartojimas konkrečiu laiku yra gyvybiškai svarbus, bet štai jie jų negali gauti, nes lietus nuplovė duomenis. Taigi jeigu esate iš tų žmonių, kurių gyvybę palaiko vaistai galite palaukti, kol keliasdešimt milijonų kainavusi sistema vėl pradės veikti, gal per tą laiką ir Jums nieko neatsitiks?
E-sveikata pradėta kurti dar 2005 metais, (2011 metais buvo pradėta kurti iš naujo!) ji surijo daugiau nei 40 milijonų eurų ir toliau išlieka galvos skausmu medikams ir pacientams. Planuota, kad sistema bus skirta skaitmenizuoti pacientų duomenis, išrašyti elektroninius receptus pacientams bei keistis informacija tarp gydymo įstaigų. E-receptą buvo galima išrašyti nuo 2015 metų lapkričio 1 d. Visos šalies gydymo įstaigos e-recepto sistemą turėjo įsidiegti iki 2018 m. kovo mėn. O 2019 metais tik pusė visų įstaigų naudojosi šia paslauga, o kur kita pusė? Pamėginkite nukeliauti iš vienos įstaigos į kitą ir įsitikinsite, kad toli gražu ne visada gydytojai mato kitų kolegų paliktus įrašus e-sistemoje.
Nepamirškime ir to, kad paaiškėjo, kad keliasdešimt milijonų kainavusi sistema neturi atsarginių serverių, dabar ketinama skirti tam pinigų, kad jų būtų įsigyta. Ar tai normalu civilizuotoje šalyje kai kalbama apie žmonių sveikatą? Ir įdomiausia yra tai, kad STT taip mėgstanti šou su atrankiais ir skambiomis antraštėmis, šį kartą tyli. Matyt nepatogu buvusį vadą kamantinėti, kaip sistema veikė be atsarginių serverių, kas dabar atsakys už prarastus duomenis? Viską nurašysime force majore, mat užpuolė gamtos stichija? Žinote, net žemdirbiams patariama drausti savo derlių, nes visiems aišku, kad kai užeis liūtys ar sausra, tai jie neišvengs praradimų, o Registrų centras nesugebėjo susitvarkyti su serverine? Ir paralyžiavo visą šalį.
Beje ir iki šio lietaus ji nebuvo tokia jau patogi, ne kartą ir ne du, teko matyti kaip gydytojai judina kompiuterio pelytę ir nervingai žvilgčioja į laikrodį, nes štai ir vėl „puikioji“ e-sveikatos sistema užstrigo, o pacientą reikia išleisti su senu geru popieriniu receptu, arba pasižadėti, kad kai tik pradės veikti sistema jam bus išrašytas ir e-receptas. Arba atėjusiam pacientui atlikti tyrimą ar skiepą pasiūlyti ateiti kitą kartą, nes kai neveikia sistema neįmanoma suvesti duomenų. O kiek kartų pacientai lakstė po kelias skirtingas vaistines ar laukė kelias valandas, kol sistema pradės veikti, o vaistininkė savo kompiuteryje vėl pamatys reikiamą informaciją? Tokių skambučių, kurie labai aiškiai rodė, kad kažkas yra negerai su mūsų auksine e-sveikata buvo ne vienas ir ne du, bet kam gi jie rūpėjo. Reikėjo štai tokio milžiniško sistemos paralyžiaus, ką darysime dabar?
Šiuo metu medikai sako, kad kol nesutvarkyta e-sveikata, jų darbo krūvis padidėjo bent 50 proc., nes kiekvienam vaistui reikalingas popierinis receptas. Vadinasi atkurti paslaugų teikimą 70 ar 80 proc. kaip nurodė Vyriausybė, bus sudėtinga, jeigu neįmanoma. Dar pridėkime tai, kad poliklinikos niekaip neišeina iš karantino režimo ir „sėkmingai“ toliau konsultuoja nuotoliniu būdu. Jums pavyko prisiskambinti į registratūrą iš 90 -ojo karto, puiku, Jums tikrai pasisekė, dar pamėginkite patekti pas gydytoją, skirs taloną po mėnesio ar dvejų ir viskas bus gerai. Jeigu Jūsų pajamos yra pakankamos, pateksite į privačią gydymo kliniką, kurios, beje, sugebėjo atkurti paslaugų teikimą 120 procentų, jeigu ne, lauksite ilgoje eilėje vizito, nes valstybinėse gydymo įstaigose atkurtas paslaugų teikimas nesiekia nei 20 proc.
Liepos vidury Vyriausybėje buvo pristatyti skaičiai, kaip gydymo įstaigoms sekasi grįžti prie įprasto darbo ritmo. Iš viso per birželį pernai apsilankymų pas šeimos gydytoją buvo per milijoną, šiais metais – per 400 tūkstančių. O lyginant 2019 ir 2020 metų paslaugų prieinamumą birželio mėnesį, tai šiemet šios paslaugos buvo net 42 proc. mažiau pasiekiamos.
Ir tai, absoliučiai nereiškia, kad žmonės nustojo sirgti, jie tiesiog nebepatenka pas gydytojus. Kasdien girdime kiek žmonių mirė nuo COVID-19, bet ar žinome kiek mirė žmonių sergančių kitomis ligomis? Ar mums tie žmonės nerūpi? Dar prasidedant COVID-19 bangai Lietuvoje labiausiai buvo bijoma židinių ligoninėse ar poliklinikose, nes tai reikštų visos įstaigos „išjungimą“, tačiau panašu, kad įstaigas „išjungė“ karantinas ir padarė tą taip sėkmingai, kad iki šiol jų tinkamai „įjungti“ negalime.
Kas gi nutiko mūsų sveikatos apaugos sistemai? Kiekvienas iš mūsų moka mokesčius, kad turėtų sveikatos draudimą, o prireikus jam būtų suteikta pagalba. Tik ar šios pagalbos įmanoma sulaukti? Kiek gi galima dangstytis vien COVID-19?
Manau, kad atėjo laikas persvarstyti prioritetus ir baigti savaitėmis kalbėti apie smėlio dėžę, kitaip dar žinoma kaip pliažas Lukiškių aikštėje, o spręsti iš tiesų svarbius klausimus – vienas iš svarbiausių jų – mūsų visų sveikata. Nes jeigu šį kartą e-sveikata taisoma savaitę, tai gal kitą kartą jos nesutvarkys ir visai?
Partija