Seimo narys A.Guoga: 10 tūkstančių eurų – kiekvienam vaikui

Kiekvienam gimusiam vaikui ar  įvaikintam vaikui, neatsižvelgiant į tai, ar jam gimus vienkartinė išmoka jau buvo išmokėta, būtų skiriama  250 bazinių socialinių išmokų dydžio (10 tūkst. eurų) vienkartinė išmoka. Tokia pat išmoka būtų skiriama ir vaikui, kuriam globa nustatyta šeimoje ar šeimynoje, iki jam sukaks pusantrų metų, jeigu ši išmoka nebuvo išmokėta jam gimus ar pirmą kartą nustačius globą.

„Jokių konkrečių ir apčiuopiamų siūlymų, kaip skatinti gimstamumą Lietuvoje, iš šios Vyriausybės neišgirdau. Žodžiais sotus nebūsi, juk tėvai, kurie jaučiasi finansiškai saugūs, drąsiau planuos turėti daugiau vaikų. Žinoma vaikai gimsta iš meilės, ne dėl pinigų, tačiau ši iniciatyva skirta šeimoms, kurios dirba ir nori turėti vaikų, bet dėl finansų stokos to padaryti negali. Taip, siūloma išmoka yra tikrai nemaža, tačiau tai yra būtina norint išsaugoti valstybę ir didinti mūsų piliečių skaičių“, - teigia parlamentaras A. Guoga.

Pastarąjį ketvirtį amžiaus Lietuvos demografinė raida labai pasikeitė ir ne į gerąją pusę. Gyventojų skaičius  sparčiai mažėjo, vien tik  2010-2019 m. jis sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu. Gimstamumas ir ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė keičia Lietuvos gyventojų amžiaus piramidę: sparčiai mažėja vaikų, jaunimo ir vidutinio amžiaus gyventojų. 

„Darbingo amžiaus žmonių dalis Lietuvoje mažėja, o pensinio amžiaus žmonių skaičius didėja. Artimiausiais dešimtmečiais vyresnio amžiaus žmonių dalis, palyginti su visu gyventojų skaičiumi, labai padidės dėl išaugusio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės, plečiamo  slaugos paslaugų  spektro ir kt. Todėl darbingo amžiaus žmonėms tenkanti našta padidės, nes jie turės padengti socialines išlaidas, kad senėjanti visuomenė galėtų naudotis įvairiomis paslaugomis“, - sako projekto iniciatorius.

Praėjusiais metais Lietuvoje gimė  24,1 tūkst. kūdikių, prieš 20 metų gimusių vaikų skaičius siekė 34 100. Vaikų iki 15 metų skaičius per pastaruosius ketverius metus nemažėjo tik aštuoniose savivaldybėse iš šešiasdešimties, o jų gausėjo tik dviejuose didžiuosiuose miestuose  – Vilniuje ir Klaipėdoje.  

Nors  emigracija per pastaruosius kelerius metus  sulėtėjo, tačiau  Lietuva yra tarp sparčiausiai pasaulyje nykstančių šalių.  

Jungtinės Tautos reguliariai skelbia demografines prognozes, įvertinančias, kaip keisis žemės gyventojų skaičius per kelis dešimtmečius. „Financial Times“ išrikiavo 20 šalių, kuriose žmonių iki 2050 metų, vertinant procentais, labiausiai sumažės. Lietuva šiame sąraše užimą antrąją vietą.

„Skaičiai iškalbingi – galime kiek nori dangstytis deklaracijomis ir skambiais šūkiais, tačiau kol Lietuvos šeimos nesijaus finansiškai saugios ir stabilios, tol šalis sparčiai nyks“, - teigia A. Guoga.