Seimo Darbo partijos frakcijos iniciatyva gegužės 12-ą dieną įvyko susitikimas su VĮ „Turto banko“ vadovu bei valstybės turto valdymą kuruojančiais Finansų ministerijos atstovais. Susitikimo metu iškelti klausimai dėl valstybės valdomo turto vertinimo mechanizmo, valstybinės žemės bei sklypų pardavimo, valstybinių akcijų ir t.t.
„Nuo „Turto banko“ darbo priklauso, kaip efektyviai valdomas valstybės turtas. Todėl svarbu užtikrinti, kad šios valstybės įmonės veiktų efektyviai ir, žinoma, skaidriai. Pastebime, kad „Turto banko“ interneto svetainėje trūksta viešai prieinamos informacijos - dar nėra 2020 metų ataskaitos apie įmonės veiklą. Be įmonės veiklos rodiklių atkreipėme dėmesį ir į painią bei brangią administravimo schemą, Finansų ministerijos atstovų teiravomės ir apie tai, kaip jie vertina valstybės valdomų įmonių darbuotojų skatinimą šių įmonių akcijomis, kaip vyksta valstybės turto pardavimai. Pabrėžtume, kad trūksta efektyvumo valdant milijardinį valstybės turtą - vien metiniai administravimo kaštai siekia apie 180 milijonų eurų per metus", - sakė LR Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.
Susitikime su Seimo nariais dalyvavo VĮ „Turto bankas“ generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius ir Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė.
„Vertinant „Turto banko“ veiklą kylą daug klausimų. Galima daryti prielaidas, jog valstybė praranda savo pinigus, o gal net ir atsiranda vietos neskaidrioms manipuliacijoms. Įsivaizduokime situaciją, kai aukcione parduodamas ganėtinai menkos vertės pastatas, tačiau prie jo priskirta neadekvačiai daug žemės. Jei toks pastatas pardavinėjamas sostinėje - tai jau investuotojų svajonė, nes žemė tokiose vietose yra brangesnė, nei menkaverčiai pastatai. Kai prie parduodamo pastato priskirta neadekvačiai daug žemės, kažkas gauna gerą kąsnį už patrauklius pinigus. Valstybė tokiais atvejais pasiima tik mažesnę dalį to, ką galėtų tokiose situacijose pasiimti“, - sakė Seimo narys Artūras Skardžius.
Darbo partijos frakcijos narius domino ir tai koks yra valstybės valdomo turto vertinimo mechanizmas, kokį turtą valstybė renkasi toliau eksploatuoti, kurį skiria pardavimui. Juo labiau, kad valstybės nekilnojamojo turto administravimas yra itin brangus.
„Valstybė turi per trijų milijardų eurų vertės turto ir net per 700 administratorių, kurių administravimo kaštai kiekvienais metais siekia 180 milijonų. Kai tuo tarpu, kaimyninėje Latvijoje, analoginį valstybinį turtą administruoja 50 administratorių. Juk per keliolika metų kai kurių objektų administravimo kaštai viršija pastatų pradinę vertę, be to, už šį turtą negauname žemės, pelno mokesčio. Kas už tai atsakingas, kas daroma, kad tie kaštai mažėtų? Kaip žinome, savivaldybės patikėjimo teise taip pat disponuoja valstybės turtu, siekiant jį įveiklinti, pritraukiant lėšų iš įvairių struktūrinių fondų. Tačiau neretai nutinka taip, kad turtas, taip ir lieka nenaudojamas, jis kasmet nuvertėja, o Turto bankas juo nebesirūpina. Kokie priimami sprendimai situacijai pakeisti?“ - klausė Seimo narys Valentinas Bukauskas.
„Labai daug painiavos. Aukcionai, nuomojamos žemės pardavimas nekilnojamojo turto projektams, ar net valstybės akcijų valdymas. Štai „Klaipėdos nafta“ ir „Ignitis grupė“ kaip skatinimo priemonę dalina akcijas, valstybės turtą. Teismas prokurorų prašymu laikinai sustabdė „Ignitis grupės“ darbuotojų ir vadovų skatinimo opcionais programą, taip pat paaiškėjo, kad prokurorai aiškinasi ir „Klaipėdos naftos“ akcijų skyrimo darbuotojams 2019 metais aplinkybes. Kokia šiuo atveju valstybės turtą administruojančių įmonių ir institucijų pozicija? Klausimų turėjome daug, tačiau atsakymams trūko konkretumo, dėl dalies klausimų jų išvis negavome. Todėl paprašėme Seimo Darbo partijos frakcijai atsakymus pateikti raštu“, - reziumavo Seimo narys Artūras Skardžius.
<s>test</s>
Partija