Lietuvos Respublikos Seimo švietimo ir mokslo komiteto narė, Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė inicijavo Švietimo įstatymo straipsnių pakeitimus dėl reikalavimų skaiteminiam ugdymui suvienodinimo su kitomis ugdymo priemonėmis, visiems vaikams prieinamo ikimokyklinio ugdymo nuo 2024 m. ir pagalbos vaikams, turintiems raidos sutrikimų.
Iniciatyvą palaiko ir kartu įstatymo pataisas teikia 17 parlamento narių. Tikimasi, kad šios pataisos bus svarstomos artimiausiu metu.
Seimo nariai siūlo įvesti naują sąvoką - „mokymosi priemonės” ir nustatyti, kad tai yra mokymui(si) ir ugdymui(si) naudojamos spausdintos ar skaitmeninės mokymo priemonės ir ištekliai, užduočių rinkiniai, daiktai, medžiagos ir įranga, įteisinti mokymo lėšų naudojimą skaitmeninio ugdymo plėtrai, skaitmeninių mokymo(si) priemonių ir išteklių įsigijimui.
„Netoleruotina, kai už tiesiog skenuotą ar kopijuotą medžiagą mes vadiname skaitmeniniu ugdymo turiniu ir naudodami valstybės lėšas nekeliame atitikties teisės aktams, tinkamos kokybės, Lietuvos realijų, tradicijų, etikos reikalavimų. Šiuo įstatymo pakeitimu toks atitikties vertinimas ir tam tikro kokybiško skaitmeninių mokymo priemonių katalogo sudarymas taps privalomu bei prisidės prie kokybiškesnio ugdymo proceso“, - komentavo seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Kitas siūlomas įstatymo pakeitimas, susijęs su visiems vaikams prieinamu vaikų ikimokykliniu ugdymu. Visos be išimties partijos rinkimų metu kalbėjo apie vienodas galimybes vaikams gauti ugdymą, ypač buvo akcentuotas darželių trūkumas ne tik miestuose, bet ir nutolusiuose rajonuose. Pakeitimu įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, kad visi Lietuvos vaikai, tėvų pageidavimu, turi turėti galimybę gauti ikimokyklinį ugdymą įstaigose nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.
„Vieną kartą turime nustoti žaisti ir stumdyti pačių mažiausių visuomenės narių ugdymo klausimą nuo savivaldybių iki Seimo, nuo Seimo ant ministerijos. Tai visos Lietuvos ateities klausimas, todėl svarstant „Naujos kartos Lietuva“ planą, kitus šaltinius, turime investuoti į vaikus ir įstatyme įtvirtinti, kad nuo tos dienos darželiai bus prieinami visiems, ne tik socialinę riziką patiriantiems“, - akcentavo seimo narė, buvusi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, trijų vaikų mama I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Trečiuoju įstatymo pakeitimu siūloma įteisinti lankstesnę priėmimo į pirmą klasę sistemą. Po truputį įsigalint įtraukiojo ugdymo principams švietimo sistemoje, kai į įprastą ugdymo procesą įtraukiami specialiųjų poreikių, raidos sutrikimų turintys vaikai, būtina atsižvelgti ne tik į šių vaikų amžių, bet ir gebėjimus. Todėl įstatymo pakeitimu siūloma esant pedagoginės psichologinės arba švietimo pagalbos tarnybos (PPT) rekomendacijai sudaryti galimybę ugdymą pradėti iki vienerių metų vėliau. Anot seimo narės, dar dirbant Vilniaus miesto savivaldybės taryboje teko ne kartą susidurti su specialiųjų poreikių turinčių vaikų tėvais, kurie prašė savivaldybės, remiantis PPT pažyma, sudaryti galimybę pirmą klasę pradėti lankyti vėliau. Tai ypač aktualu tiems vaikams, kurie gimę antroje metų pusėje ir kurių faktinis nebrandumas atsilieka 1-3 metus.
Partija