Pasirašytas susitarimas dėl nacionalinio saugumo stiprinimo

Penktadienį parlamentinių partijų lyderiai pasirašė susitarimą dėl nacionalinio saugumo stiprinimo. Nubrėžtos trys nacionalinį saugumą užtikrinančios kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas.

Pasak Seimo Darbo partijos frakcijos vadovo Viktoro Fiodorovo, šiuo susitarimu siekiama sukurti kibernetines pajėgas, pasirengti priimti sąjungininkų diviziją, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, plėtoti nacionalinius oro gynybos pajėgumus, parengti Valstybės gynimo planą ir rengti gyventojus rezistencijai bei ginkluotam pasipriešinimui.

„Tačiau svarbiausias šio susitarimo tikslas – nuraminti žmones, ko jau seniai reikėjo. Džiaugiuosi, kad šiame susitarime yra ir Darbo partijos siūlymų, kad tiek valdantieji, tiek opozicija rado bendrų sąlyčio taškų, kad žmonių poreikiai būtų atliepti.

Privalėjome pasirašyti šį susitarimą, ir, priešingai nei užsienio politikoje, kur chaotiškai įgyvendinamos visos konservatorių fantazijos, šis sutarimas yra bendras visoms partijoms. Jis turėtų pagelbėti priimti sprendimus, efektyviai dirbant tiek valdantiesiems, tiek opozicijai“, - teigia parlamentaras.

V. Fiodorovas pabrėžė skirtumą tarp vykdomos užsienio politikos ir šio nacionalinio saugumo ir gynybos susitarimo.

„Susitarimo dėl užsienio politikos, deja, nėra, nes sprendimai, darantys žalą Lietuvai ir neduodantys jokios naudos, priimami vienasmeniškai, ministro ar viceministro kabinete. Šie sprendimai neatliepia Lietuvos gyventojų lūkesčių ir poreikių, todėl šis susitarimas, į kurį įtraukti ir opozicijos siūlymai, tampa itin svarbus. Nors mums išties ne pakeliui su konservatorių politika, bet džiaugiuosi, kad šiuo svarbiu klausimu – kaip gintis nuo Rusijos agresijos – sutarėme. Ir tikimės, kad po šio susitarimo pasirašymo, gynybos klaidos nebus kartojamos“, - sako laikinasis Darbo partijos vadovas V. Fiodorovas.

Šis nacionalinis susitarimas galios iki 2030-ųjų pabaigos bei bus įgyvendinamas nuolatinėje valstybės institucijų veikloje ir priimant reikiamus teisės aktus, neatsižvelgiant į rinkimų ciklus, kampanijas, rezultatus ir politinės valdžios pasikeitimą.