Mantas Stulgaitis. Išgyventi žiemą sostinėje? Misija ne(į)manoma?

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Darbo partijos frakcijos seniūnas

Gero kino mėgėjams prieš keletą metų buvo pasiūlytas filmas „Išgyventi vasarą“, kuriame kalbama labai svarbia šiais laikais psichikos sveikatos tema. Filme pasakojama jautri ir šilta istorija apie bipoliniu sutrikimu sergantį vaikiną ir savyje užsisklendusią merginą, kurie iškeliauja kartu į Palangą su psichologe ir užmezga tarpusavio ryšį. Filmas labai paveikė emociškai, jis pasakoja apie nūdienos problemas, kurios dažnai paslėptos, bet pūlinys sprogsta, kuomet prieini tam tikrą ribą.

Deja, daugeliui žmonių, ypač Vilniuje, tikra drama gali tapti nauja filmo dalis „Išgyventi žiemą“, nors siužetas visiškai kitas, čia ne kinas, čia kitokia realybė, bet ir ji gali smogti iškart bei kaip reikiant pabloginti gyventojų emocinę sveikatą, o ir tiesiogiai – piniginę,  jei nebus imtasi atitinkamų veiksmų.

Politikų rietenos dėl nepadarytų darbų  vilniečių nešildo

Vilniaus politikai, dažniausiai konservatoriai, jau ilgą laiką kalba apie energetinę nepriklausomybę, bet Vilnius vis dar sėdi ant dujų adatos. Politikai aiškinasi kas kaltas, mėto kamuolį vienas į kitą, o ar žmonėms nuo to lengviau?

Kai kurie politikai jau pranešė, kad Seime reiktų inicijuoti parlamentinį tyrimą ir aiškintis, kodėl Vilnius nuo pat 2017 metų neperėjo prie kūrenimo biokuru. Buvęs meras Artūras Zuokas, triskart užėmęs Vilniaus vadovo postą, beda pirštu į tai, kad iš Vilniaus šilumos ūkio buvo išvytas privatus investuotojas, ketinęs investuoti milijonus tam, kad būtų visiškai atsisakyta šildymui naudoti gamtines dujas ir didžiąją dalimi pasitelkti biokurą. Tačiau dėl tuometės valdžios sprendimų buvo nutarta neįsileisti prancūzų įmonės „Veolia“, rezultatas: dabar su šia įmone vis dar vyksta teisminiai ginčai su aiškinimusi, kas ko nepadarė. Galiausiai didelės viltys buvo siejamos su Vilniaus kogeneracine jėgaine (VKJ), tačiau ir šios jėgainės biokuro katilų statybos užsitęsė, ji turėjo būti pastatyta dar  prieš kelerius metus, kritikos strėles politikai laidė į už VKJ projektą atsakingą valstybės įmonę „Ignitis“. Galiausiai ir šį šildymo sezoną pigesnio šildymo neturėsime, todėl buvo nutarta kūrenti mazutą, kuris yra itin taršus ir kuriam deginti aplinkosaugos leidimai vilniečiams kainuos keliasdešimt milijonų eurų.

Ar Vilnius pasiruošęs mazuto deginimui?

Mazutas – tai labai taršus ir pavojingas sveikatai naftos produktas bei medžiaga, kurią taip sudėtinga transportuoti ir naudoti.

Perdirbtame mazute yra daug sieros, o kuo daugiau sieros, tuo didesnis pavojus aplinkai. Tiesa, „Mažeikių nafta“ jau perdirba mažiau sieringą mazutą, tad svarbu, kad būtų perkamas šis mažasieris produktas,  naudojamas, pavyzdžiui, laivyboje.

Kol kas nėra galutinių sprendimų, kaip bus užtikrinta tinkama logistika, mazuto gabenimui reikės paruošti geležinkelio bėgius, tad tai papildomi kaštai, kaip jau minėta, taršos leidimai taip pat nuguls ant vartotojų pečių. Deginant mazutą, gabenti jį reikia pašildytą, nes kitu atveju jis išsilydys ir nebus tinkamas kūrenimui. Kaip bus paruoštos kurį laiką nenaudotos katilinės mazuto kūrenimui? Kol kas nėra aišku, ar šios katilinės yra techniškai paruoštos tai daryti, bent dėl keturių vietų Vilniuje kyla klausimų, ar išmontuota įranga vėl bus parengta kūrenimui?

Vicemeras žada, kad visa logistika bus užtikrinta ir šildymo sąskaitos netgi mažės, nors tokios garantijos tikrai nėra.

Už politikų trypčiojimą ir nepadarytus sprendimus gyventojams turi būti kompensuojama

Akivaizdu, kad Darbo partijos siūlytą kompensavimo mechanizmą praėjusį šildymo sezoną reikia tęsti ir šį šaltąjį metų sezoną, juolab jis buvo pasiteisinęs, skirtingai nei kitas – mokėjimų atidėjimo galimybė, kuria pasinaudojo labai nedidelis skaičius asmenų – mažiau nei 200 šimtai vilniečių. Tuo tarpu kompensacijų buvo išmokėta apie 8 milijonus eurų ir vilniečiams – dažnai jaunoms šeimoms, auginančios vaikus, ar senjorams – ši priemonė palengvino būtį, daugelis kompensacijas gavusių vilniečiu jautėsi ramiau.

Darbo partijos frakcija Vilniaus miesto savivaldybėje ir toliau laikysis nuostatos: kartais išaugusios sąskaitos už šildymą vilniečiams privalo būti kompensuojamos dar didesniu mastu.
Šioje vietoje savo indėlį turi įnešti ne tik Vyriausybė, bet ir Vilniaus miesto savivaldybė, kuri jau numatė kelis milijonus šildymo kompensacijoms.
Tačiau to negana ir artėjant naujajam šildymo sezonui, kartu su frakcija sieksime, kad kompensacijoms būtų skirta dar daugiau lėšų.

Kaip dar sutaupyti patiems gyventojams?

Vilniečiai gauna galimybę sutaupyti už šilumą, pakeisdami neefektyvius įrenginius savo gyvenamajame name, dar iki šio šildymo sezono pradžios.
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus jau dabar pasinaudoti Vilniaus miesto savivaldybėje esančių daugiabučių ir individualių (vienbučių ir dvibučių) gyvenamųjų namų šilumos punktų su priklausomąja sistema atnaujinimo (modernizavimo) programa.

Dalyje senos statybos daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriems tiekiama centralizuota šiluma, yra įrengti šilumos punktai, kuriuose sumontuota vadinamoji priklausomoji (elevatorinė) šilumos tiekimo sistema. Šilumos punktai su priklausomąja sistema neturi automatizuoto valdymo, todėl norint padidinti arba sumažinti į namą tiekiamos šilumos kiekį, karšto vandens temperatūrą, reikia tai atlikti rankiniu būdu. Šie šilumos punktai į butus patiekia nustatytą šilumos kiekį, neatsižvelgiant į oro temperatūros pokyčius. Neretai netinkamai sureguliuojama namo šildymo sistema, išbalansuojamas šilumos pasiskirstymas, – vieni butai perkaitinami, kiti šąla. Toks šilumos reguliavimas yra neveiksmingas ir tiesiogiai atsiliepia gyventojų gaunamoms sąskaitoms.

Savivaldybė skirs dalinį (50 proc.) finansavimą tokiam šilumos punktui modernizuoti.

Rekonstravus (modernizavus) šilumos punktus su priklausomąja sistema, gyventojams būtų suteikta galimybė šildymo ir karšto vandens tiekimo režimus reguliuoti pagal savo poreikius, užtikrintas tolygus patalpų šildymas, sumažėtų šilumos energijos suvartojimas, – apie 15 % sumažėtų vartotojų išlaidos šildymui, būtų sumažinamas išmetamo CO2 kiekis.

Sąskaitų dydį taip pat lemia ir pastato būklė. Naujos statybos renovuotų būstų gyventojai moka net iki 60 % mažesnes sąskaitas už šildymą. Taupyti šilumą padeda ir paprasti, buitiniai sprendimai: pastato langų sandarumo užtikrinimas, nuleistos užuolaidos ar žaliuzės, – tokios priemonės neleidžia šilumai išeiti per langus, radiatorių neužstatymas bereikalingais daiktais, kurie trukdytų patekti šilumai į namus, taip pat svarbu nepamiršti valyti dulkes, – jos irgi trukdo patekti šilumai į aplinką. Geras sprendimas būtų įsigyti statybinių prekių parduotuvėse nebrangius šilumą atspindinčius ekranus.

Žinoma, nekalbėsiu apie elektros kainas, kurios irgi auga kartais, bet čia jau laukiame nacionalinės valdžios priemonių plano, kurio vis dar taip ir nepamatėme.

Tad ar išgyvensime šią žiemą? Misija įmanoma, tik, deja, ne viskas priklauso nuo mūsų...