Ketvirtadienį Seimo Darbo partijos frakcijos susitikime su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovu Mariumi Švaikausku aptarti kelių ir tiltų būklės bei finansavimo klausimai. Seimo nariai domėjosi, kas yra daroma, sprendžiant sudėtingą situaciją, koks finansavimas numatomas.LAKD generalinis direktorius M. Švaikauskas yra sakęs, kad išsikeltam tikslui iki 2035 m. šalyje nebeturėti blogos būklės kelių kasmet reikėtų po 197 mln. eurų papildomo finansavimo. Blogos būklės tiltams iki 2026 m. sutvarkyti reikalingi papildomi 125 mln. eurų. Šiuo metu parengtoje prioritetinėje eilėje esančių 72 blogos būklės tiltų ir viadukų šalyje šiemet sutvarkyti planuojama 27.
Pasak parlamentaro Vytauto Gapšio, net skiriant papildomą finansavimą kasmet trūkumas sieks daugiau šimtą ar du šimtus milijonų eurų.
„Suprantu, kad biudžetininkai eilėje laukia, kaip ir visi klimato kaitos dalykai, divizija su 6 mlrd. Ar Vyriausybėje yra pasiryžimas ir suvokimas, kad judame ta kryptimi, ar kol kas tai yra tik ministerijos lūkestis be Vyriausybės pritarimo?“, - teiravosi Seimo narys V. Gapšys.
Ministras atsakė, kad Vyriausybė dėl kitų metų biudžeto dar nediskutavo, o finansavimas priklausys ir nuo papildomų biudžeto šaltinių.
Seimo narė Vaida Giraitytė-Juškevičienė domėjosi, kas daroma kelių būklei pagerinti, nes žmonės, ypač atokesniuose rajonuose, skundžiasi kelių, ypač – aplinkkelių, kokybe.
„Naujajam LAKD vadovui palinkėčiau daugiau dėmesio skirti perkamų darbų kokybei, kad žmonėms netektų su pavydu žiūrėti į kaimynės Lenkijos spartą“, - teigia Seimo narė. Ji pabrėžė, kad jei darbų kokybė bus tokia, kaip anksčiau, pinigų, skirtų jų būklei palaikyti, prireiks labai greitai ir daug.
Tiltais, kelių būkle Lietuvoje domėjęsis Seimo Darbo partijos frakcijos vadovas
Viktoras Fiodorovas klausė ministro, ko gali tikėtis regionai ir miesteliai, vis dar neturintys tiesioginio susisiekimo asfaltuotais keliais. „2023-iaisiais žmonės vis dar važinėja žvyro keliais, kurių net negalima pavadinti eksploatuojamais. Kokia perspektyva jų laukia, ką esate sugalvoję?
Ministras atsakė, kad su savivaldybėmis dar turi suderinti naujos Žvyrkelių programos metodiką, kad kitąmet galėtų prasidėti tam tikrų prioritetinių ruožų projektavimas.
Parlamentarė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė domėjosi, kaip sekasi vykdyti visų Lietuvos tiltų diagnostiką, kodėl LAKD vangiai reaguoja į žmonių skundus.
„Kelių susisiekimo direkcija nereaguoja į žmonių skundus. Ar nevertėtų peržiūrėti įgaliojimų, taisyklių, kad klausimus būtų galima spręsti greičiau, lanksčiau ir atsižvelgti į realius gyventojų poreikius?“, - klausė parlamentarė.
V. Fiodorovas pateikė daugiau savivaldybės nesusikalbėjimo su Kelių direkcija pavyzdžių, tarp kurių – apsaugos zonų sumažinimo poreikis. LAKD vadovas M. Švaikauskas informavo, kad vyksta pokalbiai, kad tokius kelius galėtų perimti savivaldybės. Jis skatino savivaldybių merus kreiptis ir diskutuoti apie didesnius įgaliojimus savivaldybėms.
Partija