Kodėl iš paramos milijardų tik trečdalį žadama skirti regionams?

Antradienį Seimo nariams Finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė  Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, vadinamąjį RRF planą. Po ministrės diskusijos su Seimo nariais ir išgirstų atsakymų į klausimus Darbo partijos frakcija pastebi, kad plane jo rengėjai ignoruoja regionus, socialinių ir ekonominių partnerių įtraukimo procesas yra formalus, diskusija su savivalda praktiškai nevyko.

„Nuo šio plano priklauso daug galimybių mūsų valstybei. Bendra RRF lėšų suma – 2,225 mlrd. Eur. Tai bus itin svarbu ir popandeminiu laikotarpiu. Šie ES skirti pinigai  turi būti panaudoti taip, kad sukurtų galimai didesnę pridėtinę vertę visiems Lietuvos žmonėms. Tačiau būtina, kad vykdant šį planą būtų laikomasi principo "iš apačios į viršų", kad nebūtų pamirštas savivaldos lygmuo. Tačiau su savivalda ar net su Seimu derinimo procesas praktiškai nevyko, todėl mes turime verstis per galvą bandydami bent simboliškai įsitraukti į diskusijas, nors galimybės ką nors pakeisti šioje finišo tiesiojoje dabar jau yra minimalios", - sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.

Darbo partijos frakcijos vardu vakariniame Seimo posėdyje pasisakęs Vytautas Gapšys diskusiją pradėjo nuo jau kultine tapusios frazės, kad „RRF nėra paskutiniai pinigai žemėje“. Tačiau tuo pačiu pastebėjo, kad kažkodėl centrinės valdžios institucijos išsirikiavo prie šių lėšų eilėje taip, tarsi jie tikrai būtų paskutiniai gyvenime.

„Atskirtis tarp didžiųjų miestų ir Lietuvos regionų jau tapo nacionaline problema, netolygus investicijų lygis pastaraisiais metais problemą tik gilina, o RRF lėšų paskirstymas rodo, kad mes net neartėjame prie problemos sprendimo. Mūsų skaičiavimais (optimistiniu scenarijumi) Lietuvos regionus pasieks vos trečdalis būsimų investicijų, tačiau mes milžiniškais tempais pinigus pumpuosime į centrinės valdžios IT projektus. Tikrai nesu IT sistemų priešas, tačiau dalies jų būtinumas ir ekonominė nauda abejotina, bet grįžkime prie regionų. Jei bendras optimistinis lėšų nukreipimas į regionus siekia apie 33 proc. tai atskiri komponentai praktiškai 100 proc. nukreipti į didžiuosius miestus, t.y. būtent juose ir pasiliks didžioji pinigų dalis“, - stebėjosi Seimo narys Vytautas Gapšys.

Pasak Seimo nario, labiausiai liūdina net ne tai, kad RRF lėšos pasiskirstys netolygiai, bet tai, kad regionams yra sunku pasiekti ir kitus finansavimo šaltinius. Štai RRF leidžia pasiekti ir 100 proc. intensyvumą, o dauguma atvejų tai būna neįmanoma naudojant kitas ES lėšas. Tad regionai rengiant RRF planą, pasak V. Gapšio, tikrai buvo nepelnytai pamiršti. Parlamentaras V. Gapšys išskyrė ir situaciją Švietimo sektoriuje.

„Ar tikrai dar reikia partijoms tartis dėl švietimo ateities, nes Naujos kartos Lietuvos plane yra ir kryptis ir pinigai sudėlioti? Ir dar šiek tiek apie pinigus švietime - Tradicinio mokyklų reitingų sudarytojai dar pernai atkreipė dėmesį, kad skirtų lėšų kiekis ir mokslo kokybė ne visada eina kartu – lyderė pagal sumą, tenkančią vienam mokiniui, yra Panevėžio R. Sargūno gimnazija (6005 eurai, 314 vieta reitinge). Tuo tarpu pirmose gretose atsidūrusiose mokyklose suma paprastai nesiekia 2000 eurų per metus. Tarkim, tarp gimnazijų, kuriose nesirenka mokinių, trečią vietą užimančioje Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje vienam mokiniui per metus skiriama 1934 eurai. Dar daugiau, švietimo srityje lieka iki galo neatsakyti klausimai dėl ikimokyklinio ugdymo plėtros. Sistemai sutvarkyti reikia apie 100 mln. eurų, tačiau reikiamų RRF lėšų tam neatsirado, o savivaldybėms tų lėšų labai reikės“, - situaciją šiame sektoriuje apibūdina V. Gapšys.

Darbo partijos frakcija pastebi, kad savivaldai nemažai iššūkių sukels ir tie pinigai, kurie bus nukreipti į regionus, nes jie turės ir savo kainą – pinigai pasieks, jei savivalda paklus centrinės valdžios planams pertvarkyti švietimo ar sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Kyla klausimų ar tikrai dar neišdiskutuotas Tūkstantmečio mokyklų planas. Sveikatos sistemoje investicijos taip pat bus nukreiptos daugiausiai į pagrindinius centrus, ką atspindi ir RRF lėšų paskirstymas pirmame komponente. Darbo partijos politikai taip pat pastebi, kad RRF plane visiškai pamirštama ir žemės ūkio sritis. Tuo tarpu bandymai reformuoti valstybės tarnybą primena kovą su vėjo malūnais - vargu ar buvo Lietuvoje bent viena Vyriausybė, kuri nesiekė bent šiek tiek reformuoti šią sritį, tad dabartiniai valdantieji tikrai nėra novatoriai.

„Prisimenant kai kurių ekspertų mintis, reikia sutikti su jų teiginiais, kad didžioji dalis reformų jau kažkur girdėtos ir netgi bandytos daryti, tad svarbiausias ne jų aprašymas, o pokytis, kuris įvyks arba neįvyks tikrovėje. Daug rodiklių RRF planuose paimtas tiesiog taip, vos ne "iš dangaus", sakant, kad taip sukursime pridėtinę vertę. Todėl atsiranda didelė rizika, kad atotrūkis tarp regionų ir didžiųjų miestų toliau dar labiau didės“, - sako Seimo narys Vytautas Gapšys.