Kandidatas į Alytaus miesto merus Kęstutis Ąžuolas: Alytus galėtų tapti sportinio turizmo miestu

„Man svarbiausia, kad žmogus kaip vertybė būtų gerbiamas ir vertinamas bet kurioje srityje, tada jis nebėgs iš mūsų miesto ir Lietuvos. Dabar į jį žiūrima tik kaip į kažkokį žmogišką resursą“, – taip Alytaus miesto žiniasklaidai pirmuosius interviu pradėjo darbietis Kęstutis Ąžuolas po to, kai Darbo partijos Alytaus miesto skyrius patvirtino jį kandidatu į miesto merus.

Su Darbo partijos Alytaus miesto skyriaus pirmininku, Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariu, Sporto ir rekreacijos centro sporto bazių ir inžinerinių sistemų vyriausiuoju specialistu Kęstučiu Ąžuolu kalbamės apie jo darbus, siekius ir Alytaus miesto viziją.

Kęstuti, kaip prasidėjo Jūsų ruduo?

Jei vienu žodžiu – darbingai. Alytaus miesto savivaldybės taryboje dauguma yra šiuo metu aptrupėjusi. Todėl darbas čia – kiek sudėtingesnis nei anksčiau. Reikia kiekvieną Tarybos posėdį kruopščiai derinti, planuoti laiką, kad visi daugumą suformavę tarybos nariai galėtų dalyvauti.

Kai dauguma didesnė – dialogas būdavo lengvesnis. O dabar yra nemenka tikimybė, kad sprendimai bus iš principo boikotuojami, keliamas sąmyšis. Taigi darbo turime daug, jis svarbus ir komplikuotas.

Esate Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys. Neseniai savivaldybės taryboje vyko daug permainų: buvo nuversti du vicemerai, suformuota nauja valdančioji dauguma. Kaip tai palietė Jus ir Jūsų darbą?

Manyčiau, kad šie pokyčiai mano darbui didelės įtakos neturėjo – aš ir anksčiau priklausiau daugumai. Tačiau tikrai pasijautė tai, kad tapau daug reikalingesnis. Darbo partija teturi vieną atstovą Alytaus miesto savivaldybės taryboje ir būti išgirstu būdavo itin sunku. Požiūris į mane stipriai pasikeitė. Kolegos pamatė, kad neišdaviau jų, nors ir buvau įkalbinėjamas taip pasielgti. Taigi mano darbas tapo efektyvesnis, lengvesnis ir sklandesnis. Dabar galiu gauti daugiau informacijos, į mano nuomonę atsižvelgiama dauguma klausimų.

Taip, man asmeniškai darbas palengvėjo. Bet, kaip ir minėjau, daugumos darbas taryboje šiuo metu yra gerokai sudėtingesnis. Praeitą savaitę vyko pirmas (su nauja valdančia dauguma) realus darbinis posėdis. Prieš tai vyko būtinieji procedūriniai darbai, be kurių negalėjome judėti į priekį: atstatėme vicemerus, atleidome vieną konservatorių partijos deleguotą politinio pasitikėjimo pareigūną – direktoriaus pavaduotoją.

Visai neseniai Alytaus miesto skyriaus taryba Jus patvirtino kandidatu į merus. Kokie trys pirmiausi ir svarbiausi dabai, Jūsų manymu, lauktų, jei būtumėt išrinktas?

Jei būčiau išrinktas – pirmiausia formuočiau savo komandą. Retas atvejis, kad nutiktų taip, kaip nutiko Vytautui Grigaravičiui tapus meru: didelę daugumą (13 iš 27) jis suformavo iš savo judėjimo narių. Taigi pirmas darbas – surinkti komandą. Galimai tektų tartis ir su kitomis partijomis ir judėjimais. Reikalingi bus ir vicemerai ir administracijos direktorius bei jo pavaduotojai. To reikia, kad galima būti vykdyti visus kitus darbus.

Turiu vieną viziją. Mano manymu, Alytaus miestas galėtų tapti sporto  turizmo ir aktyvaus laisvalaikio miestu. Mes neturime žymių lankytinų objektų, į kuriuos vyktų turistai. Na, turime vieną – pėsčiųjų ir dviračių tiltą, kuris yra aukščiausias visoje Lietuvoje. 1899 m. toje vietoje buvo pastatytas geležinkelio tiltas, kuris vėliau, Pirmojo pasaulinio karo metais, buvo susprogdintas.

Alytaus mieste išplėtoti dviračių takai, ruošiamasi jų tinklą plėsti dar labiau. Turime ir kelias gražias sporto bazes: stadioną, sporto rūmus, teniso kortus. Prie stadiono yra sporto salė ir apgyvendinimo galimybė - įrengta 10 dviviečių kambarių. Čia vyksta sporto stovyklos – atvažiuoja Lietuvos vyrų ir moterų rankinio rinktinės, stovyklavo Lietuvos moterų futbolo rinktinė, kanupolo komandos.  Maža to, jau daug metų Lietuvoje neturime nacionalinio stadiono, o Kauno miestas savąjį uždaro rekonstrukcijai. Taigi šią vasarą, šį sezoną, mūsų stadionas buvo stipriai apkrautas: miesto pirmos lygos komanda žaidė „namų“ rungtynes, „namų“ rungtynes žaidė ir UEFA Europos lygos turnyre dalyvaujantys LFF aukščiausios lygos prizininkai FK „Trakai“ ir Kauno „Stumbras“, futbolo federacija vykdė UEFA Europos WU17 futbolo čempionato varžybas, vyko Baltijos taurės mini futbolo rungtynės. Ir čia dar ne pabaiga. Alytaus mieste veikia ir 50 metrų ilgio sportinis baseinas su pirčių kompleksu. Čia laisvalaikio praleisti užsuka ir gyventojai. Todėl manau, kad tikrai galime ir turime gražinti esamas sporto bazes, rūpintis jomis, plėstis. Šia linkme Alytus galėtų toliau vystytis, investuoti ir būti patrauklus bei konkurencingas.

Ar skyrius jau ruošiasi savivaldos rinkimams?

Žinoma. Skyrius keičiasi savo sudėtimi, į jį ateina nauji nariai, norintys aktyviai veikti. Nauji nariai paragina į Partiją stoti draugus ir gimines, kuriems artimos mūsų politinės nuostatos. Esame motyvuoti, nusiteikę pozityviai, tikime sėkme.

Esate Alytaus miesto Investicijų, ekonomikos ir biudžeto komiteto bei Etikos komisijos narys. Papasakokite apie šias atsakomybes.

Biudžeto komitete einu pirmininko pareigas. O kaip žinia, pirmininkas visuomet turi daugiau atsakomybių: dalyvauti darbotvarkės sudaryme, sužiūrėti ar tinkamai protokolas surašytas, reikia moderuoti posėdžius, negali jų praleisti. O didžiausia kiekvieno tarybos nario atsakomybė –nuodugniai įsigilinti į pristatomus sprendimų projektus, kad tinkamai balsuoti Tarybos posėdžio metu. Tarybos posėdyje darbas vyksta, deja, visai kitaip – nariai laido replikas vieni kitiems ir konkuruoja, kuris protingiau pasisakys, geriau pasirodys žiniasklaidos ir miestiečių akyse. Bet ir tai yra politikos dalis.

Etikos komisijoje darbas dar kitoks. Dauguma komisijos narių kalbame, kad šiais metais kaip niekada daug skundų. Tenka svarstyti ypatingai daug tiek anoniminių, tiek tarybos narių parašytų skundų tiek dėl tariamų, tiek dėl tikrų nusižengimų. Akivaizdu, kad Alytuje šie procesai tapo nevaldomi: jei kažkas paskundžia vieną asmenį, jis netrukus pateikia skundą atgalios. Skundai būna įvairūs: dėl netinkamai, ne laiku ar visai neužpildytų deklaracijų, dėl sandorių nedeklaravimo, dėl viešųjų interesų supainiojimo dalyvaujant balsavime. Karuselė įsisuko ir nors kartais suvoki, kad jokių interesų tarybos narys nepainioja, nes asmeninės naudos negauna, jis vis tiek nusišalina nuo balsavimo dėl „šventos“ ramybės. Dėl to nusišalinimų tarybos ir komitetų posėdžiuose yra labai daug ir tai trukdo konstruktyviam darbui.

Esate dirbęs Alytaus m. savivaldybės administracijos direktoriumi. Kokiais savo nuveiktais darbais labiausiai didžiuojatės?

Nesu iš tų politikų, kurie prisiima sau laurus ir giriasi. Todėl į šį klausimą man atsakyti sunku. Nors ir nuveikta nemažai, bet toje kadencijoje buvo nemažai jau įsibėgėjusių investicinių projektų. Tiesa, teko gelbėti sustojusius projektus, kuomet darbus vykdyti apsiėmusios įmonės atsidurdavo prie bankroto ribos ir nebetęsė darbų. Nors terminai spaudė, man pavyko pasiekti, kad projektai būtų baigti. Štai, kad ir Rotušės aikštės rekonstrukcijos darbai buvo įstrigę, turėjom nebaigtus darbus pirkti atskirai ir bylinėtis su bankrutavusiais rangovais. Rotušės aikštė – svarbus objektas miestui, ir todėl reikėjo rasti geriausius sprendimus, ką ir pavyko padaryti.

Man būnant administracijos direktoriumi buvo išjudinta daugiabučių namų renovacijos programa. Didžiausias darbas buvo žmones įtikinti, kad tai – apsimoka.

Šiuo metu dirbate Sporto ir rekreacijos centre sporto bazių ir inžinerinių sistemų vyriausiuoju specialistu. Papasakokite apie savo kasdienį darbą?

Alytaus mieste yra 4 sporto bazės. Viena – labai didelė, vietinių nuo seno vadinama „sporto rūmais“. Kuomet vyko Europos krepšinio čempionatas ji buvo rekonstruota, pritaikyta tokio lygio krepšinio varžyboms. Tame pastate taip pat yra 50 m. ilgio baseinas, šaudymo sektorius – šaudykla, lengvosios atletikos maniežas, sportinių šokių salė, imtynių ir sunkiosios atletikos salė. Kitas sportinis objektas – stadionas su sporto sale, teniso kortais. Stadionas skirtas ne tik futbolui, bet ir lengvąjai atletikai: su bėgimo takeliais, šuolių į tolį ir aukštį sektoriais, disko ir ieties metimo sektoriumi, rutulio stūmimo sektoriumi. Alytuje veikia ir taip vadinama „senoji sporto mokykla“, kurioje yra dvi salės – viena imtynių, kita – bokso. Na, ir ketvirtas objektas - mažo kalibro kulkinio šaudymo šaudykla.

Mano kasdienis darbas -  šių sporto bazių priežiūra, visi ūkiniai reikalai, susiję su sklandžiu sportiniu bazių darbu.

Einate šitiek pareigų. Ar lieka laisvo laiko sau? Ką veikiate laisvalaikiu?

Tiesa pasakius, laisvo laiko man lieka tikrai mažai. Tačiau labiausiai aš mėgstu meistrauti. Net žmona neretai su šypsenėle klausia man ruošiantis išeiti iš namų ne darbo metu: „Tai jau vėl į sodą lėksi?“. O sode aš rekonstruoju namelį ir esu visa galva pasinėręs į šį procesą. Galima sakyti, kad aš jį pilnai nugrioviau ir iš naujo savomis rankomis statau. Tai man ne tik hobis, bet ir užsibrėžto tikslo siekimas. Kai baigiasi kasdieniai politiniai ir protiniai darbai, tai labai niežti rankos kažką pašlifuoti, pabetonuoti, pataisyti, patinkuoti. Taip pat tvarkau aplinką, genėju medžius. Išsikraunu fiziškai.

Šiuo metu pasipylė aistros dėl Euro. Atlikti tyrimai parodė, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų nepatenkinti euro įvedimu. Yra politikų, kurie siūlo grąžinti litą. 2014 m. Alytuje buvo sudaryta Pasirengimo euro įvedimui darbo grupė, kuriai vadovavote. Kokia Jūsų paties nuomonė apie eurą šiandien?

Tuo metu aš pritariau euro įvedimui. Ir dabar, galima sakyti, esu tos pačios nuomonės. Nes mes savarankiškos monetarinės politikos niekuomet iš tiesų ir neturėjome. Šiandien neigiamos emocijos žmonėms kyla, manau, labiau dėl jaučiamos nostalgijos. Tuo metu litas, kaip mums atrodo, turėjo didesnę galią, vertę. Tačiau tiesa ta, kad ne dėl lito, o dėl tuometinės ekonominės situacijos žmonių perkamoji galia buvo visai kitokia. Jei mes šiandien ir grąžintumėm litą, aš nemanau (nors nesu ekonomistas), kad kas nors pasikeistų. O eiti atgal – niekuomet nėra tinkamas kelias. Reikia visada žiūrėti į priekį. Galbūt padaryta klaida, bet ar verta grįžti atgal – nemanau.