Ką nuveikė valdantieji per 100 Seimo dienų? Didėjantis nedarbas ir stojantys verslai

Opozicinės Darbo partijos frakcijos Seime nariai, vertindami Seimo darbą per 100 dienų laikotarpį nuo priesaikos lapkritį pastebi, kad laikotarpis buvo sudėtingas - darbas vyko pandemijos krizės valdymo fone, ir toli gražu ne viskas "darbiečių" manymu, buvo daroma gerai. Augo nedarbas, karantino metu buvo diskriminuojamas smulkusis ir vidutinis verslas, ypač paslaugų srityje. Todėl opozicinė Darbo partijos frakcija laikotarpiu tarp Seimo sesijų kryptingai dirbo posėdžiuose su ministerijų atstovais ir teikė siūlymus.

„Pandemijos valdymas yra kaip ir Vyriausybės kompetencijoje, tačiau Seimas čia negali likti užribyje. Šios krizės valdyme galime konstatuoti, kad po gražių žodžių vėl buvo apsiribota tik griežtais draudimais, kaip ir ankstesnės Vyriausybės veikloje. Tai brandina ekonomines problemas, auga nedarbas. Dar prieš pandemiją, nepaisant Lietuvos ekonomikos augimo, nedarbo lygis buvo didesnis nei ES vidurkis, o šių metų pradžioje pasiekė apskritai rekordines aukštumas. Vienas didžiausių iššūkių ir dabar, ir po pandemijos suvaldymo bus nedarbo lygio sumažinimas. Jei mes nesiimsime veiksmų, jei visi nedirbsime kryptingai, problemos kaip socialinė nelygybė ir augantis skurdas tik didės", - sako Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Vigilijus Jukna.

"Šis laikotarpis tarp Seimo sesijų, tai ne tik galimybė įvertinti Seimo bei Vyriausybės darbą. Seimo Darbo partijos frakcija sausio-vasario mėnesiais intensyviai dirbo, susitikinėjo su ministrais - tai metas intensyvių namų darbų atlikimui. Galima sakyti, kad dėl mūsų frakcijos iniciatyvos šiuo laikotarpiu buvo viena iš sudedamųjų, lėmusių karantino sąlygų švelninimą. Taipogi susitikome su 6-iais ministrais, įvairių valstybinių įstaigų vadovais ir posėdžiuose aptarėme probleminių klausimų sprendimo kelius", - taip šį Darbo partijos frakcijos veiklos laikotarpį apibūdino LR Seimo narys Valentinas Bukauskas.

Iniciatyvos švelninant karantino apribojimus

Darbo partijos frakcija akcentavo ir diskriminacinį požiūrį į smulkiuosius verslus karantino laikotarpiu. Pasak  frakcijos narių, Vyriausybė ignoravo smulkaus ir vidutinio verslo interesus ir praktiškai žlugdė jį, keldama grėsmę ne tik laisvos rinkos principams bet ir mūsų šalies ekonomikai.

"Kaip visi prisimename, didieji prekybos centrai, paskubomis pasistatę keletą maisto produktų lentynų, galėjo dirbti ir pardavinėti praktiškai viską. Tuo tarpu mažos parduotuvės, kuriose ir taip nebūna didelių srautų, tuo metu atsidūrė užribyje, ant išlikimo ribos. Tai akivaizdi diskriminacija ir klaidingas požiūris – turime galvoti, kaip gyventi su virusu ir taikyti efektyvias apsaugos priemones, o ne viską uždaryti", - situaciją priminė Seimo narys Viktoras Fiodorovas.

"Darbo partijos frakcija vasario pradžioje kreipėsi į visus Seimo narius, prašydama pasirašyti dėl neeilinės Seimo sesijos sušaukimo, kad būtų galima kreiptis į Konstitucinį teismą dėl karantino laikotarpiu diskriminuojamo smulkiojo verslo. Dėl susiskaldymo opozicijoje sušaukti neeilinės sesijos nepavyko. Tačiau atsižvelgusi į visuomenės nepasitenkinimą ir mūsų frakcijos iniciatyvas Vyriausybė sušvelnino karantino ribojimus verslui", - pastebi LR Seimo narys Vytautas Gapšys.

Atkreipė dėmesį į sveikatos paslaugų prieinamumą

Sausio mėnesio antroje pusėje Darbo partijos frakcijos iniciatyva vyko susitikimas su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu. Tuomet politikai pastebėjo, kad pandemijos valdyme yra daug deklaratyvių pareiškimų apie menamą šio proceso sėkmę, tačiau pasigedo ilgalaikės strategijos. Skaudžiausia ir pavojingiausia, kad visiems mūsų šalies piliečiams buvo ženkliai sumažėjęs medicinos paslaugų prieinamumas.

"Covid-19 pandemija palietė ne tik tuos, kurie užsikrėtė šiuo virusu. Šalies medicinos paslaugų sistema susidūrė su iššūkiais, kurie tiesiogiai ir netiesiogiai palietė daugybę žmonių turinčių ilgalaikių sveikatos sutrikimų ar laukiančių planinių operacijų. Nevykdomos prevencinės programos, matėme išaugusį bendrą mirtingumą, kur liūdnas statistikos eilutes papildė ne tik Covid-19 aukos, bet ir savalaikio gydymo galimai nesulaukę Lietuvos gyventojai. Tad vienas iš Sveikatos apsaugos ministerijos prioritetų turėtų būti medicinos sektoriaus veiklų ribojimų naikinimas“, – taip vykusį pokalbį su ministru apibūdino Seimo Darbo frakcijos narė Vaida Giraitytė.

Susitikimuose su ministrais - dėmesys laikmečio problematikai

Užimtumo rodikliai, bauginančios jaunimo nedarbo tendencijos, „Sodros“ pajamų surinkimas, parama verslui, bei Užimtumo tarnybos veiklos tobulinimas – tai vienos iš temų, kurias sausio pabaigoje frakcija aptarė susitikime su Socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene, Ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, bei Užimtumo tarnybos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorėmis.

"Remiantis „Sodros“ duomenimis, lyginant 2020 m. 3-iąjį ketvirtį su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, per metus registruotų bedarbių skaičius išaugo 106 tūkst. Nedarbo augimo tendencijos išlieka. Mums ypatingą susirūpinimą kelia jaunimo užimtumo lygis, kuris per pandemijos laikotarpį itin ženkliai krito žemyn. Įsivaizduokite, dar pernykštį rugsėjį praktiškai kas antras Užimtumo tarnyboje užsiregistravęs bedarbis buvo jaunesnis nei 29 metų", - taip šio susitikimo temas komentavo frakcijos narys Mindaugas Puidokas.

Akcentavo mažėjantį aukštojo mokslo prieinamumą

Sausio mėnesį Vyriausybė patvirtino naują norminių studijų kainų skaičiavimo tvarką, kuri lems kylančias studijų kainas. Darbo partijos frakcija įžvelgė daug grėsmių dėl šių pakeitimų. Pasak politikų, ženkliai išaugus studijų kainoms, dalis savo lėšomis ateitį kuriančių studentų nebepajėgs toliau tęsti studijų. Šias grėsmes frakcija aptarė su LR švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene bei šalies akademine bendruomene.

„Studijų kaina kils, todėl manome, kad ministerijos inicijuoti aukštojo mokslo įstatymų pakeitimai naudos neatneš, priešingai, įneš tik daugiau panikos, o ilgalaikėje perspektyvoje ir žalos. Pirmiausia, ką turėtume padaryti, tai užtikrinti sklandų, kokybišką ir nepertraukiamą ugdymo procesą, lankstų prieinamą ir kokybišką aukštąjį mokslą. O svarbiausia, įgyvendinant nacionalinės svarbos švietimo reformas, turėtų būti užtikrintos savalaikės ir išsamios diskusijos ne tik su ministerija, bet ir su visuomene, todėl pirmieji pateikėme pasiūlymus nacionaliniam susitarimui dėl švietimo“, – tuomet sakė LR Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Vyriausybei uždegus žalią šviesą studijų kainų didinimui Darbo partijos frakcijos nariai užsiminė, kad valstybė privalo ieškoti galimybių, kaip pasidalinti kainų našta su studentais.
„Valstybės remiamos paskolos yra puikus ir būtinas instrumentas, tačiau norime pradėti diskusiją dėl palūkanų, kurios užgula studentų pečius. Turime galvoti ir apie studentus mokančius už studijas. Dabar tokių valstybės remiamų paskolų gavėjai, pateikę prašymą gali nemokėti palūkanų studijų laikotarpiu, tačiau studijas pabaigus, palūkanos yra skaičiuojamos ir mokamos. Todėl įregistravau įstatymo pataisas, kurios leistų palūkanas už paskolas studijų įmokoms kompensuoti ir studijų laikotarpiu, ir 5 metus po jų”- taip projekto esmę apibūdino Seimo narys Vytautas Gapšys.

Trūksta Valstybės priežiūros strateginės svarbos sritims

Bendraujant su strategiškai svarbių ministerijų vadovais, Darbo partijos frakcijos nariai pastebi, kad vyriausybė nesuvaldo sau pavaldžių bendrovių ar įmonių. Štai po susitikimo su Energetikos ministru Dainiumi Kreiviu bei Finansų ministre Gintare Skaiste, pastarieji negalėjo paneigti politikų prielaidų, kad ministerijos turi iššūkių administruodamos pavaldžias bendroves. Štai AB “Ignitis grupė” valdo Energijos skirstymo operatorių, kuris teikia ypač svarbias paslaugas vartotojams. Ši akcinė bendrovė tikrai daug investuoja, tačiau ji išneša kapitalą iš Lietuvos investuodama užsienyje. Ir nepakankamai investuoja į savo lietuvišką verslo dalį, kad ir tą patį "ESO", Pasekmės - po žiemos snygių gausybė Lietuvos namų ūkių buvo be elektros energijos.

"Mes pastebime, kad pelnas nėra investuojamas į problematinius tinklus, o tinklų tvarkymas galimai perkeliamas į tarifą. Mūsų akimis, pirmiausia derėtų užtikrinti mažiausią galimą kainą mūsų gyventojams, t.y. vartotojams ir daryti viską, kad elektros kaina nekiltų. Tuo tarpu pašnekovai tik argumentavo, kad kad Lietuva yra tarp žemiausias kainas ES mokančių šalių už energijos resursus", - į problematiką dėmesį atkreipė Seimo narys Andrius Mazuronis.

Darbo partijos politikai trūkumų įžvelgė ir miškininkystės bei aplinkos apsaugos sektoriuose. Kelių sprendžiant šias problemas politikai ieškojo susitikę su Aplinkos apsaugos ministru Simonu Gentvilu.

Valstybinių miškų urėdijų normalizuotas grynasis pelnas nuo 2018 m. sumažėjo net 48 proc., o taip pat virš 9 proc. sumažėjo ir miško atkūrimo ir gausinimo sąnaudos. Tad įvertinus šiuos skaičius galima daryti prielaidą, kad miško atkūrimas vyksta nepakankamais tempais.

„Šiuo metu taipogi nėra galimybės sužinoti, kiek miško mūsų šalyje valdo užsieniečiai. Be to, pasak ministro, turime ne pačią geriausią situaciją su sengirių apsauga. S. Gentvilas pastebėjo, kad dėl jų gauname pylos net ir iš EK. Po pokalbio taip pat supratome, kad bėdų yra ir su privačių miškų atsodinimu, nes jų šeimininkai nenori investuoti ir dangstosi „savaiminio atžėlimo“ sąvoka“, - taip problemas po Darbo partijos frakcijos inicijuoto susitikimo apibūdino Seimo narys Aidas Gedvilas.

Seimo nariai vertindami 100 Seimo dienų prisiminė ir balsavimą dėl biudžeto

Tuo tarpu Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas, kalbėdamas apie Seimo pirmąsias 100 darbo dienų, pastebi, kad būta įvairių atvejų, kai valdančioji dauguma tiesiog buldozerio principu stūmė sprendimus.

„Prisiminkime kad ir biudžeto priėmimą. Čia tikrai buvo galima atsižvelgti į gyventojų lūkesčius, daugiau dėmesio skirti regionams. Mes, Darbo partija, netrukdėme Vyriausybei šiuo konkrečiu atveju, nes rinkėjai jiems suteikė tam tikrą pasitikėjimo mandatą. Mes susilaikėme, bet pasigedome aiškesnės strategijos ir drąsesnių žingsnių ne tik gaivinant regionus, bet ir mažinant socialinę atskirtį“, – pastebėjimais dalinasi Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.

Darbo partijos frakcija pastebi, kad valdantiesiems šis metas ir nuotolinis darbas, diskusijų trūkumas yra patogus išvengti rimtesnės kritikos, nes vertinant Seimo darbą dabar išnaudojama viena vienintelė tema – koronavirusas ir pandemijos suvaldymas. Ir nors koronavirusas yra centrinė tema, kurią aptarinėja visi politikai, požiūris į situacijos stabilizavimo kelius išryškina ir ideologines takoskyras, ypatingai dėl viešojo sektoriaus, požiūrio į valstybę.