I. Kačinskaitė-Urbonienė pateikė dar vieną pasiūlymą kaip spręsti matematikos ugdymo problemą

Šiandien Seime vyko opozicijos Švietimo ir mokslo komiteto narių spaudos konferencija dėl matematikos brandos egzamino rezultatų. Spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vilija Targamadzė ir Eugenijus Jovaiša, kurie pateikė konkrečius opozicijos siūlymus dėl Mokslo ir studijų įstatymo pataisų ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu.

„Po prastų matematikos brandos egzamino rezultatų tikėjomės, kad iš Vyriausybės išgirsime garsesnių kalbų apie pokyčius. Deja, neišgirdome jokių efektyvių sprendimų, kurie kitais metais lemtų geresnius rezultatus, didintų aukšto išsilavinimo prieinamumą tiems, kurie rinktųsi jį, tačiau dėl vieno egzamino ir dėl kelių užduočių, kurios ne visai atitiko programą, neteks galimybės jį pasirinkti. Dėl šios priežasties mes nusprendėme pasidalinti savo mintimis ir galimais sprendimais, kurie padėtų spręsti  abiturientų atžvilgiu nuviliančią situaciją“, - sako „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Pirmiausia, buvo pasidalinta siūlymu skubiai keisti Mokslo ir studijų įstatymą ir jau šiais metais naikinti matematikos egzamino reikalavimą stojant į aukštąjį mokslą antrame ture nemokamai.

Taip pat siūloma didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių kitais metais ir leisti šiemetiniams abiturientams, kurie neišlaikė matematikos, turėti antrą šansą savo sąskaita, kurią ši valdančioji dauguma, šiemet atėmė iš moksleivių.

„Kitas mūsų pasiūlymas susijęs su nauja ugdymo programa – girdėjome, kad šiuo metu vyksta jos atnaujinimas tiek paties turinio, tiek metodų prasme. Greta to, siūlome apsvarstyti galimybę jau šiais mokslo metais padidinti matematikos pamokų skaičių jau nuo 5 klasės. Šiuo metu lietuvių kalbai skiriamos 5 savaitinės pamokos, kūno kultūrai – 3, o matematikai, kuri reikalauja išties didelio pasiruošimo, skiriamos tik 4 savaitinės pamokos. Dėl to, siūlytume ekspertams apgalvoti, ar nebūtų racionalu, matematikos pamokų skaičių padidinti iki 5 savaitinių pamokų. Be to, toks sprendimas mokiniams padėtų pasiruošti ir greičiau priprasti prie naujos ugdymo programos, kad kitais metais jau neturėtume tokių liūdnų matematikos brandos egzamino rezultatų. Tuo labiau, kad nuo 2024 metų jaunuoliams nebus leista pretenduoti ir į valstybės nefinansuojamą aukštąjį mokslą. Šiuo metu mums reikia gerinti kokybiškai šio dalyko pasirengimą, kam būtini trumpalaikiai sprendimai“, - sako Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Jos nuomone, neabejotinai reikalingi sisteminiai pokyčiai, kurie leistų gerinti matematikos ir kitų dalykų ugdymo rezultatus. „Reikalingas dar didesnis dėmesys mokytojui, jo laisvei pasirinkti ugdymo metodus, bendrųjų ugdymo programų kokybinis tobulinimas, pagalba moksleiviams taisyti mokymosi spragas, juk ne kiekvienas gali pirkti korepetitorių paslaugas“, - mano Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė.