Feliksas Petrauskas. Žaidžiame tik vieną gyvenimo kėlinį

Dr. Feliksas Petrauskas, politikos keliu pasuko ne atsitiktinai. Iššūkius mėgstantis vyras, ilgai dirbęs viešajame sektoriuje, yra sukaupęs daug valstybės valdymui reikalingos patirties, kuria pasirengęs dalytis su kitais.

Feliksas neslepia, kad savo karjerą pradėjo nuo žemiausiojo laiptelio, būdamas vos 14 metų, kai tapo paprastu pagalbiniu darbininku. Kelias iki Lietuvos vyriausybinių įstaigų vadovo pareigų, mokslinių laipsnių, nebuvo lengvas, tačiau politikas įsitikinęs – rezultatai verti viso vargo.

„Tai tikrai nebuvo lengvas kelias ir tai mane išmokė pagrindinio dalyko – jei neturėsi atitinkamos patirties –neišmoksi ir nemokėsi kritiškai mąstyti, organizuoti valdymo, dirbti pats ir su žmonėmis, suprasti juos, nežiūrint kokio amžiaus jie yra. Esu išmokytas mąstyti globaliai, ne tik nacionaliniu,  bet ir tarptautiniu lygiu. Gali turėti ne vieną mokslų baigimo diplomą, bet jei neturėsi patirties – tikrai negalėsi kritiškai, teisiškai vertinti vykstančių  procesų. Visa tai sukaupęs, įvertinęs savo patirtį, aš manau, kad  yra pats laikas priimti naują iššūkį – pasukti politikos keliu“, – teigia F. Petrauskas, šiuo metu dirbantis Seimo nario A. Mazuronio patarėju.

Jis taip pat yra Seimo Žmogaus teisių komiteto visuomeninis patarėjas – ekspertas bei Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro prie LR Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos visuomeninis tarptautinis vedantysis patarėjas – ekspertas vartotojų ir konkurencijos klausimais.

Iki 2019 m. Feliksas dėstė Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultete Tarptautinės ir Europos Sąjungos katedroje, dirbo docentu Utenos kolegijos Verslo ir technologijų fakultete , kur dėstė Tarptautinę ir Europos Sąjungos (ES) teisę.

Politiniai tikslai

Paklaustas apie savo, kaip politiko, viziją, F. Petrauskas teigia, kad politikoje susikoncentruotų į teisines, valstybės valdymo organizavimo sritis, kurias yra įvaldęs. 

„Norėčiau siekti teismų krūvio mažinimo, plėtojant, įgyvendinant alternatyvų (taikų) ginčų sprendimo būdus, paliekant prieinamumą prie teisingumo. Valdymo srityje dirbčiau prie  kontrolės įstaigų veiklos optimizavimo bei konsolidavimo verslo atžvilgiu ir vartotojų apsaugos efektyvinimo“, – pasakoja F. Petrauskas kartu su Darbo partija, atsakingai besirengiantis artėjantiems Seimo rinkimams. 

F. Petrauskas norėtų Lietuvoje įdiegti ES šalių praktiką, kai kontrolės institucija įsikiša tik kraštutiniu atveju, kai verslas jau pats nesusitvarko, anot jo, verslui reikalingas teisiškai įteisintas savireguliacijos kodeksas. Taip pat jis planuoja siekti efektyvesnės regionų plėtros.

Šeima – laimės uostas

F. Petrauskas neslepia, kad už visus mokslinius laipsnius ir postus jam svarbesnė yra šeima: žmona ir trys dukros. Vyriausioji dukra jau turi savo šeimą, o dvynukės paauglės dar mokosi mokykloje. 

Per ilgus metus kartu šeima sukūrė daug savo tradicijų, bet pagrindinės jų susijusios su gamta ir jūra.  

„Dzūkijos miškuose esančioje sodyboje praleidžiame beveik visus savo savaitgalius bei dalį atostogų. Mūsų poilsis yra labai aktyvus. Daug sportuojame, sodyboje dirbame visus reikalingus darbus patys. Turime puikią garinę pirtį ir ežeriukus, kuriuose stipriname savo kūną ir sveikatą. Mėgstame keliauti automobiliu, teatrus bei kiną“, – su entuziazmu apie savo aktyvų gyvenimo būdą pasakoja politikas.

Jis labai mėgsta sportą (ypač – lauko tenisą),  tačiau dėmesio skiria ir kitiems savo pomėgiams: povandeniniam nardymui, vandens motociklams, medžioklei. Turėdamas laisvą minutę skiria ją studentavimo laikų instrumentui –  saksofonui, literatūrai. 

Visiems pomėgiams, anot Felikso, laiko pritrūksta, tad jis stengiasi sudėlioti savo visos dienos, savaitės, mėnesio grafiką, kad pagrindiniai darbai būtų atlikti ir dar liktų laiko šeimai bei mėgstamiems užsiėmimams. 

„Buvau pats laimingiausias žmogus, kai gimė mano dukros, laikyti ir nešti tas mažas mergytes ant savo rankų – neįkainojamas potyris ir nepakartojamas jausmas. Laimingas esu ir tuomet, kai matau, kad žmogui, kuris kreipėsi į mane pagalbos, padėjau ir taip suteikiau jam laimės“, – paklaustas apie svarbiausias laimės akimirkas atvirauja Feliksas, čia pat pridurdamas, kad laimė ir skausmas neretai žengia šalia, tad skaudžiausia jam buvo išgyventi tėvų mirtį. „Ir dar labai skaudu, kai tave išduoda patys artimiausi žmonės, kurie dėjosi tavo draugais“.

Įtemptoje darbotvarkėje F. Petrauskas randa laiko viskam. Akivaizdu, kad optimistas, siekiantis dirbti, auginti, auklėti ir paruošti savarankiškam gyvenimui  jauniausias dukras, nesustos tobulėti ir plėsti savo akiračio, juk, anot jo, būtina mėgautis tuo, ką darai, juk gyvename tik vieną gyvenimo kėlinį.