Opozicinė Seimo Darbo partijos frakcija vasario 24-ą dieną susitiko su VĮ Registrų centro generaliniu direktoriumi Sauliumi Urbanavičiumi ir šios įmonės paslaugų valdymo direktore Diana Vilyte. Pokalbyje darbo partijos frakcijos nariai uždavė klausimus bei diskutavo apie probleminę platformos „Esveikata.lt“ būklę ir kitų valstybės teikiamų elektroninių paslaugų perspektyvas.
„Ši sistema pradėta kurti dar 2005 metais, kūrimo procesas vyko trimis etapais. Vien tuo metu į sistemą buvo investuota 40 milijonų eurų. 2015 m. baigus kūrimo darbus Valstybės kontrolė savo išvadose konstatavo, kad e. sveikatos sistema pradėta naudotis pasyviai, o viešojoje erdvėje pasirodė vartotojų ir sistemos kūrėjų prieštaringos nuomonės dėl sistemos kūrimo tikslų pasiekimo, kokybės ir saugumo. Šiandien šią sistemą medikai taipogi atvirai keiksnoja ir teigia, kad ji nepalengvina, o tik apsunkina kasdienius darbus. Investicijos buvo didelės, priežiūra dabar irgi kainuoja daug. Kodėl mes vis dar neturime normaliai funkcionuojančios elektroninės paslaugos?“, - klausia Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.
„Niekinė greitaveika ir dažni lūžiai, Šeimos gydytojai negali išfiltruoti savo pacientų sistemoje, negali matyti savo ligoniams atliktų profilaktinių programų, nėra galimybės filtruoti paciento tikrinimo pagal specialistus ar atnaujinti jam siuntimą. Gal kas norėtų ekskursijos į polikliniką, kad įsitikintų kaip su šia sistema dirba medikai?“ - tai tik keli punktai iš daugiau nei 20-ies, kuriuos Registrų centro direktoriui išvardino Seimo narys Aidas Gedvilas.
Saulius Urbanavičius pripažino, kad problemų yra aibė, bet, pasak jo, sistema yra labai didelė. Naujausi praplėtimai ir senų klaidų taisymai reikalauja resursų bei didelio įdirbio. Be to pašnekovas pastebėjo, kad Registrų centras neturi didelės laisvės rinktis ir viską derina su sistemos valdytoju – Sveikatos apsaugos ministerija. Tuo tarpu Diana Vilytė konstatavo, kad ši sistema nuo pat pradžių buvo kuriama pasirinkus ydingą skaitmeninio įrankio architektūrą.
„Bėda ta, kad sistema buvo kurta naudojant dar popierinį supratimą. Žmonės, kurie stovėjo prie šios sistemos architektūros, pasirinko netinkamus sprendimus tokio milžiniško dydžio ir apimties sistemai. Informacijos kiekiai ir svoriai milžiniški, juolab sistemoje vis dar saugomi ir PDF formato duomenys. Todėl dabar turime ją taisyti.“ – sakė D. Vilytė.
„Gydytojai turi gydyti, o ne dirbti raštininkais bei spręsti painių elektroninių sistemų galvosūkius. Kada galima tikėtis sutvarkymo, kada sistema veiks normaliai?“, - klausė Seimo narė Vaida Giraitytė.
„Kiek dar reikia milijonų klaidų taisymui, kad sistema pradėtų veikti normaliai“, - klausimą papildė Seimo narys
Viktoras Fiodorovas Pasak Registrų centro paslaugų valdymo direktorės D. Vilytės, Sveikatos apsaugos ministerija sistemos tobulinimui gavo ES finansavimą, darbai vyksta. Tad sistemos veiksnumo galima tikėtis jau 2023 metais. S. Urbanavičius pastebėjo, kad darbai vyksta, bendras suvokimas ir įsiklausymas tarp Registrų centro ir ministerijos yra. Kiekvienais metais šios sistemos išlaikymas kainuoja 2,5 mln. Eur. Tačiau kalbėdamas apie minėtos sistemos galutinį sutvarkymą Registrų centro direktorius akcentavo tik ženklių laiko sąnaudų neišvengiamumą, tuo tarpu konkrečios prognozuojamų lėšų sumos nesiryžo įvardinti.
„Seimo Darbo partijos frakcija pastebi, kad ši konkreti problema dėl vienos sistemos iliustruoja bendrą bėdą valstybės IT ūkyje. Labai dažnai valstybė įdiegia elektronines sistemas išsyk pasmerktas būti pasenusiomis. Tiesiog toks mechanizmas. Pinigai skiriami dabar, o po metų dvejų ar penkių gauname jau pasenusią šios dienos sistemą. Šioje srityje reikėtų ir įstatyminės bazės pokyčių, kad valstybė galėtų įgyvendinti maksimaliai šiuolaikiškų elektroninių sistemų diegimą“, - sako Seimo narys
Viktoras Fiodorovas.
Partija