Darbo partijos frakcijos iniciatyva Seime vyko susitikimas su LR finansų viceministre Vaida Česnulevičiūte, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktore Roma Žakaitiene bei Vartotojų aljanso viceprezidentu Kęstučiu Kupšiu dėl Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių Lietuvai.
„Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, arba vadinamojo RRF plano tikslas svarbus valstybės raidai – teikti didelio masto finansinę paramą viešosioms investicijoms ir reformoms. Bendra RRF lėšų suma – 2,225 mlrd. Eur. Tai bus itin svarbu ir popandeminiu laikotarpiu. Šie ES skirti pinigai turi būti panaudoti taip, kad sukurtų galimai didesnę pridėtinę vertę visiems Lietuvos žmonėms. Tačiau kol kas nematome aiškių priemonių ir plano kur bus panaudoti pinigai. Susitikimo metu, finansų viceministrei akcentavome, kad tikimės, jog artimiausiu metu šis planas bus pristatytas ir turėsime galimybę detaliau su juo susipažinti“, - sako Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Vigilijus Jukna.
RRF – tai papildomas finansinis instrumentas Lietuvai, kaip ir kitoms ES šalims. Jam bus taikomas tiesioginio valdymo principas, tai reiškia, kad visi veiksmai, atsiskaitymai, rodikliai bus derinami su Europos Komisija.
Savivaldybių asociacijos direktorė R. Žakaitienė pokalbio metu pastebėjo, kad numatant RFF plano priemones, horizontalūs prioritetai turėtų būti ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda bei regioninių skirtumų mažinimas. Pasak asociacijos direktorės, šiose diskusijose svarbu remtis planavimo principu "iš apačios į viršų", nepamirštant tvarių instrumentų savivaldybių investicijų finansavimui. Pasak Savivaldybių asociacijos RRF neturėtų aplenkti ir savivaldybių.
Darbo frakcijos nariai pastebi, kad trūksta elementaraus aiškumo. Net socialinių ir ekonominių partnerių įtraukimo procesas yra formalus, niekas nėra matęs viso plano projekto. Todėl praktiškai neįmanoma laiku reaguoti ir teikti konstruktyvius pasiūlymus, neturint galimybės susipažinti su šiuo planu.
„Svarbu, kad šios milžiniškos lėšos būtų panaudotos tikslingai. Kitose ES valstybėse tyrimus atlikę ekspertai jau nuogąstauja, kad net 2/3 milijardinių lėšų gali būti iššvaistyta panaudojant jas netinkamai. Tad neramu, ar bus spėta viską tinkamai parengti, ar visuomenininkai ir politikai šiuos ruošinius spės išanalizuoti“, - abejonėmis dalinosi Vartotojų aljanso viceprezidentas K. Kupšys.
„Europos Sąjungos Lietuvai skiriami pinigai - visų žmonių, todėl pasigendu principo "iš apačios į viršų". Būtina išlyginti skirtumus tarp regionų ir didžiųjų miestų, atkreipti didesnį dėmesį į savivaldybių poreikius ir pinigus naudoti efektyviai - taip, kad jie kurtų pridėtinę vertę. Būtinas ir elementarus skaidrumas. Tiek mums, Seimo nariams, tiek savivaldos atstovams bei visai visuomenei turi būti žinomos aiškios pinigų įsisavinimo priemonės. Juk labai svarbu, kaip lėšos iš visų minėtų šaltinių bus panaudotos ir kokią naudą ilgalaikėje perspektyvoje pajus mūsų šalies gyventojai“, - reziumavo Seimo narys Valentinas Bukauskas.