Darbo partijos frakcija, įsigilinusi į numatomą ateinančių metų valstybės biudžetą, pastebi, kad jame formaliai yra atsižvelgta į įstatymuose numatytus reikalavimus dėl pensijų indeksavimo bei pagalbos verslui dėl COVID pandemijos. Tačiau nerimą kelia faktas, kad skolinti pinigai deficitiniame biudžete nebus panaudoti pačiu efektyviausiu būdu. Biudžete nėra numatytos aiškios priemonės investicijų pritraukimui, regionų plėtrai, minimalaus darbo užmokesčio, medicinos darbuotojų ir pedagogų atlyginimo kėlimui. Atsižvelgdami į tai, Seimo Darbo partijos frakcijos nariai balsuodami dėl 2021 m. biudžeto projekto susilaikys.„Didžiausią nerimą kelia tai, kad, tai bus vienas didžiausių biudžeto deficitų Europos Sąjungoje, o aiškaus skolos suvaldymo plano – nėra. Akivaizdu, kad valstybės skola dar daugiau augs, tačiau didžioji dalis pinigų bus skirta pravalgymui, o ne tvirto ekonominio pagrindo kūrimui ateičiai. Biudžete pasigedome dėmesio regionams ir verslo plėtrai juose. Tad būtina kalbėti apie darbo vietų kūrimo skatinimą ir galbūt net skolinimosi limito atlaisvinimą savivaldybėms, kad investicijos nueitų į perspektyviausias sritis. Tokį planą rinkimų metu buvo pateikusi Darbo partija ir valdantieji galėtų juo pasinaudoti“, – sako Darbo partijos pirmininkas
Viktoras Uspaskich.
Planuojama, kad 2021 metų pabaigoje skola sudarys virš 25 milijardų eurų arba 50,2 proc. prognozuojamo 2021 m. BVP. O norint tą skolą mažinti, reiks arba karpyti išlaidas, arba didinti mokesčius.
„Po pandemijos apie mokesčių didinimą kalbėti bus sunku, apie išlaidų karpymą – lengviau, tad tenka apgailestauti, kad Vyriausybė nepažiūrėjo, kur yra neatsakingai švaistomos lėšos, kur galima būtų sumažinti išlaidas, kad tas deficitas nebūtų toks didelis“, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.
Darbo partijos frakcija pastebi, kad dėl pandemijos sukelto karantino mažės savivaldybių pajamų surinkimas, tad reikia ieškoti sprendimų, kaip bus pritraukiamos investicijos į regionus. Akivaizdu, kad iš nuosavų pajamų savivaldybės negalės to padaryti. Be to, savivaldybių biudžeto pajamos net ir geriausiais finansiniais metais nesuteikia galimybių nuosavomis lėšomis įgyvendinti didesnių, ambicingesnių investicinių projektų.
Frakcijos seniūnas V. Jukna teigia, kad biudžete taip pat nėra atsižvelgta į 2021 m. prasidėsiančią naują finansinę perspektyvą, kai kartu su ateinančiomis Europos Sąjungos lėšomis Lietuva gaus ir naujų įsipareigojimų: „Savivaldybėms bus be galo sunku prisidėti prie investicinių projektų ir čia būtina valstybės intervencija, sukuriant tvarų ilgalaikį finansinį mechanizmą. Darbo partija, kartu su Savivaldybių asociacija, siūlė tokio mechanizmo steigimo darbus pradėti jau ateinančiais metais ir numatyti tam reikalingas lėšas biudžete. Deja, Vyriausybė į tai neatsižvelgė, nors senasis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas buvo pritaręs mūsų siūlymui“.
Frakcijos narių nuomone, biudžetas nesiunčia aiškios žinutės dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo, nenumatytos lėšos ir pakankamam medicinos darbuotojų, pedagogų atlyginimo kėlimui, taip pat nenumatytos lėšos ir emigracijos mažinimo skatinimui.
„Galime daug kalbėti skambiomis deklaracijomis ir šūkiais, kaip reikia palaikyti mūsų medikus šiuo ypač sunkiu metu, tačiau kai reikia juos palaikyti finansiškai, Vyriausybės numatytame kitų metų biudžete ties šiuo ir kitais panašiais klausimais staiga užsimerkiama“, – sako V. Jukna.
Partija