Bankai neturėtų imituoti teisėsaugos ir FNTT darbo

Lietuvoje tampa įprasta praktika, kad šalyje veikiantys komerciniai bankai, prisidengdami pinigų plovimo prevencija, iš klientų reikalauja vis daugiau duomenų ir pasiaiškinimų. O kol bankas laukia duomenų, pinigai sąskaitoje įšaldomi. Tai tampa iššūkiu ne tik gyventojams, bet ir verslui. Verslas ir žmonės piktinasi, kad bankai leidžia sau per daug. Todėl Darbo partijos frakcijos iniciatyva Seime vyko susitikimas su Lietuvos banko ir Lietuvos bankų asociacijos atstovais.

Frakcijos narius domino Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų taikymo atvejai, kur nesusipratimų įkaitais neretai tampa ne tik eiliniai mūsų šalies piliečiai, bet ir verslo įmonės. Susitikime su Darbo partijos frakcijos Seime nariais dalyvavo Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė.

„Mus domina pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų taikymo praktiniai aspektai ir konkrečiai situacijos, kai dangstantis minėto įstatymo nuostatomis ir perteklinėmis bankų vidinėmis tvarkomis, asmenims bei įmonėms neatidaromos sąskaitos arba blokuojamas paslaugų teikimas. Pastaruoju metu girdime daug nusiskundimų, kad asmenys, kurie yra ilgamečiai bankų klientai, susiduria su papildomais sunkumais ir apribojimais dėl įvairių galimų rizikų patikrinimo. Analogiškų situacijų girdėjome ir iš įmonių. Todėl privalome greitai reaguoti ir ginti privačių asmenų bei verslo atstovų interesus. Dažnai dėl minėtų perteklinių bankų reikalavimų ir taikomų apribojimų, įmonės negali laiku atsidaryti sąskaitų, kas stabdo verslų plėtrą, menkina įmonių ir privačių asmenų reputaciją“, - sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.

Darbo partijos frakcija pastebi, kad dar kovo mėnesį Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui siuntė raštą, prašydama suteikti informaciją apie susidariusią situaciją mūsų šalies bankų sistemoje. Tačiau tuomet buvo gautas tik formalus atsakymas, kuris  nesuteikė išsamaus paaiškinimo. Šįsyk diskusija Seime buvo konstruktyvesnė.
Naujasis Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad nors tik ką pradėjo eiti savo pareigas, šią problemą jau nagrinėjo. Viena iš priežasčių – registrų bazių integralumas ir prieinamumas. Be to trūksta lyderystės tarp įvairių institucijų, atliekant pinigų plovimo monitoringą. Pasak Lietuvos banko atstovų, daugiau aiškumo šioje srityje bus spalio mėnesį.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina pastebėjo, kad įtakos tokioms situacijoms turėjo ir regiono tendencijos – po kelių pinigų plovimo skandalų Baltijos šalių regionas dabar yra po padidinamuoju stiklu, o bankai, kartais „perlenkdami lazdą“ stengiasi apsisaugoti nuo tokių atvejų vykdydami prevenciją. Juo labiau, kad bankams dabar užkrauta pinigų plovimo prevencijos funkcija, nors bankai toli gražu ne koks FNTT.

„Na, šioje vietoje labiausiai nukenčia paprasti vartotojai. Pinigų plovimo skandaluose sušmėžavo Baltijos šalyse veikiantys bankai. Tai buvo jų pinigų srautų valdymo klaidos ir jie uoliai puolė valytis mundurą, o tada nukentėjo paprasti vartotojai, kuriems bankai apribojo pinigus. Tad reikia prisiimti atsakomybę. Reikia racionalaus požiūrio ir priežiūros įrankių naudojimo tobulinimo“, - pastebi Seimo narys Andrius Mazuronis.

„Mes turime ginti bankų vartotojus, kurie nepagrįstai tampa perteklinių bankų priemonių įkaitais. Dabar bankai koncentruoja savo dėmesį į pinigų plovimo prevenciją, tačiau kratosi atsakomybės dėl sukeliamų nepatogumų klientams, įšaldomų ar uždaromų sąskaitų. Reikia subalansuoto požiūrio ir elementaraus sveiko proto. Tačiau bankų atstovai pažadėjo, kad iki šių metų pabaigos sulauksime pokyčių, kurie vartotojams leis atsikvėpti ir gauti jiems svarbias paslaugas. Pasiūlymus išsakėme ir mes, tad tikimės, kad tokių rezonansinių atvejų skaičius ateityje mažės“, - reziumuoja Seimo narys Vytautas Gapšys.