Programa 2019

Mes, Darbo partija, žinome, kad esame reikalingi Jums, o Jūs – mums ir kartu mes galime labai daug.

Štai 6 priežastys, kurios leis Jums apsispręsti.

•    Mes, Darbo partija, nesame naujokai Europos Parlamente, turime patirties, žinių ir idėjų. Mes esame pasirengę toliau dirbti Jums – efektyviai ir produktyviai.

•    Mes giname visų Lietuvos gyventojų interesus, nepriklausomai nuo tautybės, lyties, partiškumo, tikėjimo ir socialinės padėties. Todėl ginsime Jūsų ir tik Jūsų interesus, teises ir idėjas!

•    Mes manome, jog visi Europos Sąjungos gyventojai turi jaustis pilnaverčiai šios Sąjungos nariai ir turėti bazinį pragyvenimo minimumą, užtikrinantį svarbiausius žmogaus poreikius!

ES privalo turėti vieningą minimalaus atlyginimo, pensijų ir socialinių garantijų nustatymo mechanizmą. Vienodas išmokas žemdirbiams. Vienodas socialiai ir fiziškai saugaus darbo sąlygas. Lygiavertes ir skatinančias sąlygas verslui. Vienodas galimybes judėti Europoje mokslo tikslais, dirbti išsaugant socialines garantijas, kurti, gyventi ir auginti vaikus mišriose šeimose bet kurioje pasirinktoje ES šalyje narėje. Vienodą žmogaus teisių teisinę bazę. Bendrą, pragmatišką ir taikią užsienio politiką.

•    Mes, Darbo partija, esame už tai, kad socialiai ir už poveikį aplinkai griežtai atsakingas ES verslas  vieningoje ES rinkoje būtų ginamas nuo šalių, kur tokių reikalavimų  nėra, nes tai tiesiogiai susiję su visų ES gyventojų gerove.

•    Mes už vieningą, taikią, ekologišką, sveiką Europą!

•    Ir mes, Darbo partija, atsakome už savo žodžius!

Per pastaruosius penkerius metus Europos Sąjunga ir jos šalys narės susidūrė su precedentų neturinčiais iššūkiais, kurie vertė ieškoti bendrų sprendimų, turėsiančių įtakos tolesniems ES politiniams prioritetams tokiose srityse kaip nelygybės ir skurdo išgyvendinimas, ekonomikos augimo, lyčių lygybės, darbo vietų bei oraus atlygio ir socialinio teisingumo užtikrinimas, bendrosios žemės ūkio ir bendrosios energetikos politikos įgyvendinimas, euro zonos plėtra, interneto ir duomenų apsauga, taikos ir saugumo garantavimas, kova su klimato kaita, aplinkos apsauga ir t.t. Globalizacijos procesai ir pasaulinė ekonominė krizė lėmė, kad sprendimai, priimti ES lygiu, ES piliečių kasdieniam gyvenimui turi kaip niekada didelę įtaką ir pranašumą prieš pavienių šalių narių pastangas. Tokie nauji procesai kaip „Brexit’as“, migracija bei radikalių dešiniųjų jėgų stiprėjimas kelia papildomą sumaištį ir rimtą grėsmę ES išlikimui. Europos Liberalų ir Demokratų Aljansas, kurio narė yra Lietuvos Darbo partija, pasisako už solidarius ir pragmatiškus sprendimus bei vaidina svarbų vaidmenį išlikdamas stipriu proeuropietišku vienijančiu balsu tarp tradicinių dešinės ir kairės politinių jėgų priešpriešų.

Daugelyje valstybių narių stiprėjant euroskeptiškoms nuotaikoms, Europą palaikančios Lietuvos pilietinės visuomenės aktyvus dalyvavimas šiandien yra gyvybiškai svarbus. Nors didelė dalis žmonių jaučiasi praradę pasitikėjimą valdžios institucijomis apskritai, vis dėlto daugumoje šalių narių Europos Sąjunga yra pasitikima kur kas labiau nei savomis nacionalinėmis vyriausybėmis. Tapo įprasta, kad savas nesėkmes valstybių viduje politinis elitas lengva ranka nurašo ES diktatui. Tokia nuostata veidmainiškai peršama piliečiams, nutylint paprastą faktą, jog ES nėra tiesiog kažkoks pastatas Briuselyje. ES – tai  unikalus 500 milijonų ES piliečių, jų nacionalinių vyriausybių, jų išrinktų bei juos atstovaujančių Europos Parlamento narių bei Europos Parlamento paskirtų Europos Komisijos narių bendras projektas. ES lygio sprendimai, gimstantys Briuselyje, pirmiausia yra vienbalsiai susitarimai tarp šalių narių nacionalinių vyriausybių, atvykstančių tartis į Europos Tarybą. Todėl Europos Sąjunga galiausiai yra tai, ką valstybės narės pačios sukuria savo valia.

Darbo partija kviečia Lietuvos piliečius šiemet būti labai aktyviais, renkant Lietuvos kandidatus į Europos Parlamentą. Nauja politinė ES dauguma ateinančius penkerius metus formuos Europos politikos kryptį bei teisėkūrą pačiose įvairiausiose mūsų gyvenimo srityse: nuo bendrosios rinkos, socialinio teisingumo iki piliečių laisvių, demokratijos užtikrinimo ir saugumo. Jų priimti sprendimai turės tiesioginį poveikį kiekvienam ES piliečiui, kiekvienam iš mūsų, kiekvienai valstybei narei – tad ir Lietuvai.

Darbo partija kviečia atminti, kad Europos integracija turi didžiulę įtaką kasdieniam visų šalių narių, taip pat ir Lietuvos, piliečių gyvenimui, veiklai, net mąstysenai. Politinė bei ekonominė Lietuvos integracija į ES teigiamai prisidėjo prie mūsų šalies piliečių gyvenimo: pritraukė kapitalo investicijų ir palankesnių prekybos partnerių, atvėrė ES valstybių sienas, suteikė galimybių vykti studijuoti, dirbti ir keliauti, naudotis ES kultūrine įvairove, mokytis naujų kalbų, padarė teigiamą įtaką šalies ekonominiam, energetiniam, socialiniam saugumui bei suverenumo užtikrinimui.
Darbo partija siekė ir sieks, kad mūsų šalies visuomenės požiūris į ES išliktų teigiamas ir kad kiekvienas Lietuvos pilietis ne tik suvoktų, bet ir kasdien justų narystės ES naudą.

Darbo partijos kandidatai – aukštos kvalifikacijos, įvairių sričių ir profesijų atstovai, turintys reikiamos patirties ir žinių, reikalingų produktyviam darbui Europos Parlamente.

Kviečiame balsuoti už Darbo partijos kandidatus Europos Parlamento rinkimuose ir leisti jiems pateisinti Jūsų lūkesčius. Mes vertiname kiekvieno mūsų šalies piliečio nuomonę, argumentus ir pasiūlymus, kuriais taip pat remiasi mūsų formuojama politika, skirta Lietuvos ir ES piliečių gerovei kurti.



DARBOTVARKĖ 2030. TVARAUS VYSTYMOSI TIKSLAI

Šiandien pasaulyje stebima tendencija, kai vystantis šaliai ar regionui prioritetas beatodairiškai teikiamas ekonominiam augimui, užgožiant jautrius socialinius ir aplinkosauginius klausimus. Suprantame, kad, norėdami savo vaikams ir ateities kartoms šią planetą palikti tvarią, tokias nuostatas privalome keisti. Šiuo tikslu būtina daryti pažangą trijose srityse ir kartu, integruotai spręsti tiek ekonominius, tiek socialinius, tiek ir aplinkosaugos klausimus. Būtina išaugti iš ekonomikos ir valdymo modelių, kurie tik gilina nelygybę ir alina gamtą. Maža to, tam nebepakanka atskirų regionų ar pavienių šalių pastangų – reikalingi universalūs tikslai, kurių įgyvendinimui neegzistuoja nei valstybių, nei skirtingų pažiūrų ribos. Viena ryškiausių tokių pastarojo dešimtmečio pasaulinio masto iniciatyvų – Jungtinėse Tautose pasiektas susitarimas dėl universalios Darbotvarkės 2030 ir su ja susijusių 17 plataus užmojo darnaus vystymosi tikslų. ES ir jos šalys narės taip pat įsipareigojo juos įgyvendinti vykdydamos tiek vidaus, tiek išorės politiką. Darbo partija prisideda prie šių pastangų ir įsipareigoja savo politinėje veikloje vadovautis visuotiniais Darbotvarkės 2030 siekiais:

•    kovoti su skurdu ir nelygybe;
•    užtikrinti visiems prieinamą ir kokybišką sveikatos apsaugą;   
•    teikti prioritetą švietimui ir išsilavinimui;
•    kovoti už lyčių lygybę ir žmogaus teisių apsaugą;
•    užtikrinti kiekvieno žmogaus teisę į švarų vandenį, orą, prieinamą ir švarią energiją;
•    užtikrinti orų darbą ir tvarią ekonominę plėtrą;
•    skatinti investicijas į inovacijas, švarią pramonę ir tvarią infrastruktūrą;
•    plėtoti tvarius miestus ir atsakingas bendruomenes;
•    užtikrinti atsakingą gamybą ir vartojimą;
•    siekti atsakingo vandenynų, vidaus vandenų ir jų resursų naudojimo;
•    kovoti su klimato kaita, tausoti gamtą ir jos resursus, apsaugoti planetos biologinę įvairovę;
•    siekti taikos, teisingumo ir stiprių demokratinių institucijų;
•    siekti plataus masto bendradarbiavimo, įgyvendinant šiuos tikslus.

SVEIKATA

Nors sveikatos paslaugų ir medicininės priežiūros užtikrinimas pirmiausia yra nacionalinių vyriausybių atsakomybė, ES turi galimybę papildyti šią politikos sritį. Mūsų siekis – kad kiekvienam ES piliečiui, nepriklausomai nuo jo statuso, socialinės ar ekonominės padėties, ypač neįgaliesiems ir labiausiai pažeidžiamiems žmonėms, būtų prieinama operatyvi, kvalifikuota ir tinkama medicinos apsauga bei pagalba visoje Europoje. Mūsų tikslas – siekti, kad ES ženkliai prisidėtų prie visiems bendrų tikslų sveikatos srityje. ES lygio pajėgumų panaudojimas, kai kalbame apie tokius globalius iššūkius kaip, pvz., pandemijos, chroniškos ligos, antimikrobinis atsparumas, gyvenimo trukmės ilginimas ar sveikatos priežiūros sistemų tobulinimas, turi neabejotiną pranašumą.  ES lygiu sieksime:

•    kad ES sveikatos politika efektyviai papildytų nacionalines politikas, ypač užtikrinant visa apimančią piliečių teisę į sveikatos apsaugą, kai yra įgyvendinamos ir kitos ES politikos sritys, pvz., aplinkosauga, klimato tarša, maisto sauga, moksliniai tyrimai, žemės ūkis, žuvininkystė, transportas, energetika, užimtumas, duomenų apsauga ir kt.;
•    modernizuoti sveikatos infrastruktūras;
•    užtikrinti efektyvias ir išmanias sveikatos priežiūros sistemas;
•    skatinti mokslinių tyrimų plėtrą ir finansavimą;
•    nustatyti bendras ES pacientų teises gydantis kitose ES valstybėse;
•    vykdyti griežtą medicinos prietaisų, vaistų, implantų ir donorų organų kokybės bei saugumo kontrolę;
•    įgyvendinti bendras produktų ženklinimo taisykles, kad vartotojai gautų visą reikiamą informaciją, susijusią su galima įtaka jų sveikatai;
•    skatinti ES lygio iniciatyvas ir bendradarbiavimą sporto srityje.



SOCIALINĖ POLITIKA

Kaip ir sveikatos, taip ir socialinė bei užimtumo politika pirmiausia yra tiesioginė nacionalinių šalių vyriausybių atsakomybės sritis. Kita vertus, ES vis labiau prisideda bei papildo tokias nacionalines pastangas. Koordinuodama ir stebėdama valstybių narių socialines politikas, ES prižiūri, kaip įgyvendinama ES teisė, bei padeda dalintis gerąja patirtimi. Pavyzdžiui, 2017 m. priimtas Europos Socialinių Teisių Ramstis suteikia ES svarbų vaidmenį. Šio rekomendacinio pobūdžio susitarimo tikslas – skatinant vienodas galimybes darbo rinkoje, lygiavertes saugaus darbo sąlygas ir adekvačią socialinę apsaugą, kovoti su socialine atskirtimi ir skurdu. Manome, kad ES reikalinga tokia socialinė politika, kuri pirmiausia sudarytų sąlygas socialiai saugiam, lygiateisiam aktyviam įsitraukimui. Tai taip pat reiškia, kad kovojant su skurdu ir nedarbu svarbu išvengti ir kito kraštutinumo – socialiai išlaikomos, dirbti demotyvuotos populiacijos. Skurdo išgyvendinimas ir nelygybės mažinimas – esminiai visa apimantys šios politikos srities tikslai. Tuo tikslu ES lygiu sieksime:

 •    įgyvendinti Europos Socialinių Teisių Ramstį: sudarant sąlygas laisvai konkurencijai darbo rinkoje, užtikrinant bendrai sutartas minimalias socialines teises ES lygiu;
•    išgyvendinti socialinę atskirtį ir skurdą, ypač vaikų;
•    įgyvendinti Anti-Diskriminacijos Direktyvą;
•    užtikrinti minimalius standartus, derinant darbą su privačiu gyvenimu, pvz., motinystės, tėvystės ar karjeros pertraukos (pvz., dėl asmeninės ar artimųjų ligos) atveju;
•    sudaryti sąlygas įgyti tokius įgūdžius ir kvalifikacijas, kurios atitiktų darbo rinkos poreikius ir skatintų ES darbo rinkos konkurencingumą, ypač kalbant apie tokias sritis kaip bendroji skaitmeninė rinka, tyrimai ir plėtra;
•    skatinti ES šalis nares tikslingai investuoti į darbo vietų kūrimą: remti smulkų ir vidutinį verslą bei darbdavius, keisti ar tobulinti egzistuojančias įstatymines bazes, kai, pvz., reikia prisitaikyti prie technologijų pažangos ir kartu užtikrinti darbuotojų apsaugą;
•    didinti darbo jėgos mobilumą ir naikinti vis dar egzistuojančius laisvo judėjimo barjerus ES;
•    vykdyti iniciatyvas, skirtas kovai su nelegaliu darbu (pvz., sukuriant Europos Platformą kovai su nedeklaruotu darbu ir bendradarbiavimui tarp valstybių narių);
•    lengvinti procedūras, pripažįstant skirtingose ES šalyse įgytus diplomus ir kvalifikacijas, sudaryti galimybes iš vienos ES šalies narės į kitą perkelti įgytas teises į senatvės pensiją ir sveikatos apsaugą;
•    skatinti pensijų kaupimo produktų konkurencingumą, plėtoti naujus, inovatyvius ir saugius pensijų kaupimo būdus, tokius kaip ES lygio Europinis Asmeninis Pensijos Produktas, kuris yra skirtas visiems ES piliečiams, norintiems savanoriškai papildomai kaupti senatvės pensiją ES lygiu, išlaikant galimybę lengvai ir be papildomų kliūčių perkelti savo sukauptos pensijos dalį ar tolesnes įmokas iš vienos ES šalies narės į bet kurią kitą.







ŠVIETIMAS

Vienodos galimybės įgyti kokybišką išsilavinimą – tai vienas iš centrinių ES tikslų. Švietimas yra esminis visuomenės stabilumo, užimtumo, konkurencingumo ir tvaraus ekonominio augimo garantas. Tai ir stipriausias ginklas kovoje su socialine atskirtimi, diskriminacija, nelygybe ir nedarbu. ES ir jos šalys narės privalo investuoti į savo žmones, ypač jaunimą, į jų įgūdžius, gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių, kurti naujoves. Šioje srityje turi vykti bendras, gerai koordinuotas darbas tarp ES ir jos valstybių narių. Tikime, kad išsilavinusi, sąmoninga visuomenė reiškia savimi pasitikinčius, tolerantiškus, sveiką ir tvarų gyvenimo būdą propaguojančius piliečius: tik tokie turi potencialą keisti savo, savo bendruomenių ar šalies gyvenimą, aplinką ir likusį pasaulį. Mūsų tikslai ES lygiu:

•    skatinti ir remti naujas, inovatyvias ES iniciatyvas, tokias kaip Europos Edukacijos Erdvė iki 2025 m., Jaunimo Strategija, Darbotvarkė Kultūrai, skirtas jaunimo aktyvinimui ir mobilumui, didesniam švietimo ir kultūros sričių reikšmės ir galimybių atskleidimui;
•    stiprinti Erasmus 2021–2027 programą, užtikrinant didesnį dalyvių įsitraukimą ir reikiamą finansavimą, ypač turintiems mažesnes galimybes;
•    sukurti naują Erasmus tipo programą profesiniam mokymui ir stažuotėms;
•    užtikrinti vienodo lygio adaptavimąsi prie skaitmeninės eros skirtingose ES šalyse narėse, sukuriant bendrą Europos švietimo modernizavimo strategiją;
•    siekti pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas darbo rinkai, skatinant ir plėtojant europines mainų programas, stiprinant profesinio mokymo ir aukštojo mokslo mokyklų bei įmonių partnerystę;
•    didinti tiek aukštojo mokslo, tiek profesinio ugdymo vaidmenį ir vertę visuomenei bei ES ir jos šalių narių ekonomikai;
•    skatinti studentų ir dėstytojų tarptautinį judrumą, taip pat stiprinti tarptautines partnerystes, kad būtų kuriamos jungtinės studijų programos ir keliama kvalifikacija tiek ES viduje, tiek už jos ribų;
•    tobulinti ir skatinti mokymosi visą gyvenimą programas, ypač orientuojantis į kalbų mokymąsi ir skaitmeninių įgūdžių lavinimą;
•    gilinti formaliojo ir neformaliojo švietimo integralumą bei tarpusavio papildomumą, sukurti neformaliai įgytų kvalifikacijų pripažinimo sistemą.

FINANSAI

ES biudžetas šiandien susiduria su sudėtingu iššūkiu – finansuoti daugiau už mažesnius pinigus. Iš ES tikimasi didesnio finansinio prisidėjimo tokiose naujose sferose kaip migracija, vidinis ir išorės saugumas, gynyba. Tuo pačiu siekiama, kad ES išlaikytų pasaulinės lyderės pozicijas, finansuojant pagalbą trečiųjų šalių vystymuisi, humanitarinę pagalbą bei kovą su klimato kaita. Tai rimti iššūkiai, ypač turint galvoje, kad ES biudžetas mažės dar ir dėl artėjančio Jungtinės Karalystės pasitraukimo. Šiame kontekste ES ir jos šalys narės rimtai svarsto galimus ES biudžeto ateities scenarijus, konkrečiai šiuo metu – kaip atrodys nauja Daugiametė finansinė programa 2021–2027 m., kam bus skiriami prioritetai, kokie galimi nauji lėšų šaltiniai ar jau turimų optimizavimas, kokie lėšų paskirstymo principai ir t.t. ES biudžeto sandara ir naudojimas, mūsų supratimu, turi atspindėti ne tik ekonominio augimo siekius, bet ir europines vertybes. ES investicijos turi įkūnyti ambicingus klimato, aplinkosaugos, tvaraus išteklių naudojimo, lygių galimybių, žmogaus teisių ir demokratijos principus bei tikslus – įgyvendinat tiek ES vidaus, tiek išorės politiką. Mūsų tikslai:

•    teikti pirmenybę ES politikos sritims, kurios turi aiškią ES lygio pridėtinę vertę;
•    paprastinti ES biudžeto sandarą ir didinti jo vientisumą bei lankstumą;
•    suvienodinti daugiamečio ES biudžeto trukmę su ES institucijų politiniu ciklu – nebe septyneriems, o penkeriems metams;
•    veiksmingiau naudoti ES lėšas valstybių, regionų ir tarptautiniu lygmeniu: optimizuoti esamų ir naujai kuriamų programų, fondų, finansinių instrumentų ir kitų priemonių kiekį, užtikrinti jų koherentiškumą, aiškumą ir maksimalų poveikį;
•    paprastinti taisykles ir mažinti biurokratinius barjerus ES lėšų įsisavinimui;
•    nedidinant šalių narių finansinių įnašų ieškoti naujų, papildomų ES biudžeto įplaukų – taip vadinamų savų išteklių (pvz., didžiųjų tarptautinių korporacijų, interneto gigantų apmokestinimas, finansinių transakcijų mokestis, aplinkosaugos mokesčiai ir kt.);
•    stiprinti ES biudžeto drausmę ir viešųjų finansų kontrolę, apibrėžti ir taikyti nuobaudas ar finansavimo apribojimus ES narėms, nesilaikančioms fiskalinės drausmės politikos ar grubiai pažeidžiančioms pamatinius demokratijos ir žmogaus teisių principus;
•    tęsti reformas, skirtas euro zonos finansiniam stabilumui užtikrinti; kurti visavertę Bankų sąjungą su bendra bankų priežiūra, vieningais bankų gaivinimo ir pertvarkymo bei indėlių garantijų mechanizmais, veiksmingai palaikančiais saugią pinigų ir kreditų rinką;
•    kovoti su šešėline ekonomika, korupcija, mokesčių vengimu, pinigų plovimu ir vadinamaisiais mokesčių rojais;
•    stiprinti Europos Parlamento rolę formuojant, stebint ir kontroliuojant ES biudžetą; užtikrinti šių procesų skaidrumą.



ŽEMĖS ŪKIS

Žemės ūkio (ŽŪ) politika yra viena seniausių ir labiausiai integruotų ES politikų, kurios tikslas – užtikrinti geros kokybės ir saugų maistą ES vartotojams už prieinamą kainą. Tai nelengvas uždavinys. Nors šis sektorius labai skiriasi nuo kitų verslo rūšių ir tiesiogiai priklauso nuo tokių veiksnių kaip oras, žemė, klimatas, laikas tarp vartotojo poreikio ir produkto užauginimo, jam keliami vienodai aukšti tvarumo, saugumo, ekologiškumo ir kt. reikalavimai. Todėl ES siekia remti šią sritį. Pritariame, kad nenuspėjamumas, aplinkos poveikis ir keliami reikalavimai ŽŪ pateisina viešųjų ES pinigų paramą ir būtinybę šiai sričiai. Kaip parodė patirtis, paskutinė ES ŽŪ reforma buvo pernelyg preskriptyvi ir sudėtinga įgyvendinti. Šiandien ES turi ieškoti naujų būdų, kaip užtikrinti ES ŽŪ konkurencingumą, ypač turint galvoje, kad būsimoje Daugiametėje finansinėje programoje lėšos ES ŽŪ politikai mažės. Palaikome idėją, kad ES labiau koncentruotųsi į bendrų tikslų nustatymą ir rezultatus, o mažiau kištųsi į tai, kaip jų sieks atskiros šalys narės. Pagal tokį principą ES pagrindinis uždavinys būtų užtikrinti ES žemdirbiams vienodas konkurencines sąlygas, teikiant pirmenybę ir paskatas tvariam ir ekologiškam ūkininkavimui. Mes sieksime:

•    skatinti sveikos, ekologiškos žemės ūkio produkcijos plėtrą, siekiant, kad mūsų šalis būtų ne tik vartotoja, o pirmiausia – gamintoja;
•    kovoti dėl paramos žemės ūkiui suvienodinimo, nes išlikęs finansinis diskriminavimas prieštarauja ES sutartims ir jose deklaruojamoms lygių konkurencinių sąlygų nuostatoms;
•    plėtoti išmaniųjų technologijų, inovacijų bei tyrimų pritaikymą ES ŽŪ ir miškininkystės sektoriuje, skatinti nuolatinį mokymąsi, taip didinant konkurencingumą, kūrybiškumą bei jaunosios kartos susidomėjimą šia sritimi;
•    paprastinti ES ŽŪ politiką ir mažinti biurokratines kliūtis paramos gavėjams, suteikti valstybėms narėms daugiau laisvės sprendimuose dėl priemonių, skirtų užtikrinti ŽŪ sektoriaus tvarumą ir ekologiškumą;
•    užtikrinti, kad vartotojas bet kurioje ES šalyje galėtų nustatyti produkto kilmę ir kokybę, griežtinti atsakomybę už vartotojų klaidinimą;
•    griežtinti antibiotikų naudojimą gyvulininkystėje, paisyti visuomenės sveikatos interesų, ypač kovojant su augančiu atsparumu antibiotikams;
•    griežtinti pesticidų naudojimo ŽŪ kontrolę, skatinti alternatyvų paiešką, stiprinti maisto produktų saugą;
•    užtikrinti tvarią ES žuvininkystės politiką, kuri stabdytų žvejybos išteklių pereikvojimą ir tausotų vandenų ekosistemas.

KLIMATO KAITA IR APLINKOS APSAUGA

„Nėra planetos B“ – šiam tarptautinėje bendrijoje populiarėjančiam šūkiui sunku nepritarti. Iššūkiai, susiję su klimato kaita, žemės resursais, oro ir aplinkos būkle bei poveikiu žmonijos saugumui ir sveikatai, neturi sienų. Todėl ir politika šiose srityse sėkminga ir tvari gali būti tiek, kiek ji pajėgia pajungti atskirų regionų, valstybių, kontinentų pastangas bendram tikslui – išsaugoti planetą ateities kartoms. Antai norint sušvelninti klimato kaitą būtina drastiškai sumažinti CO2 emisijų kiekį visame pasaulyje. Tai yra darbas su sudėtinga sistema, apimančia kone visas politikos sritis visuose valdymo lygiuose. Šiuo požiūriu ES drąsiai galime vadinti viena iš pasaulio lyderių tiek įstatymų leidybos, tiek investicijų prasme.  Mūsų tikslai ES lygiu:

•    nuosekliai siekti tarptautinio 2015 m. Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo, palaikant ambicingą ES klimato politiką ir atsižvelgiant į valstybių narių pajėgumus;
•    tobulinti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą; siekti emisijų mažinimo sektoriuose, kurių ši sistema neapima, tokiuose kaip transportas, pastatai, žemės ūkis, žemės naudojimas;
•    stiprinti ES tikslų ir taisyklių suderinamumą įvairiose jos vidaus ir išorės politikos srityse, kurios vienaip ar kitaip turi ar gali turėti įtakos aplinkai ir klimatui;
•    skatinti klimato požiūriu neutralios, ekologiškos žiedinės ekonomikos augimą; investuoti į mokslinius tyrimus ir žaliąsias technologijas, skatinti novatoriškų verslo rūšių ir naujų darbo vietų atsiradimą;
•    stiprinti dirvožemio, požeminio vandens išteklių apsaugą; siekti taupesnio ir tikslingesnio Europos žemės gelmių išteklių naudojimo;
•    nuosekliai mažinti energijos sąnaudas, kryptingai plėtoti energijos gavybą iš atsinaujinančių šaltinių;
•    šviesti, informuoti ir mokyti ES piliečius, ypač jaunąją kartą, keliant atsakomybės už savo aplinką ir planetą klausimus, taip pat keičiant įpročius ir požiūrį į vartojimą;
•    skatinti švarių ir žalių ES miestų vystymą bei tvarios ES urbanistikos politikos plėtrą;
•    siekti geresnio šiukšlių surinkimo, diegti atliekų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo technologijas; griežtinti teršėjų atsakomybę;
•    palaipsniui atsisakyti vienkartinio naudojimo plastikinių indų, įrankių, maišelių ir kt. gaminių, juos keičiant ekologiškomis alternatyvomis;
•    remti projektus, kuriais skatinamas ekologiškas projektavimas, t. y. numatoma pagerinti gaminių ekologiškumą per visą jų gyvavimo ciklą (žaliavų parinkimas ir naudojimas, gamyba, pakavimas, transportavimas, naudojimas);
•    bendromis pastangomis siekti apsaugoti Baltijos jūrą nuo taršos ir nuo joje palaidotų cheminių medžiagų bei kitų pavojingų elementų;
•    siekti efektyvesnės tarptautinės floros ir faunos, ypač nykstančių rūšių, apsaugos;
•    siekti ES ir tarptautinio lygio griežtų įpareigojančių susitarimų dėl tarptautinių korporacijų veiklos ir atsakomybės, vykdant savo gamybą trečiose šalyse ir išnaudojant tenykščius gamtos ir žmogiškuosius išteklius.


ENERGETIKA

Energijos Bendrija – tai 2015 m. ES gimusi nauja ambicinga strategija, kurios uždavinys – sukurti nepriklausomą ir atsparią ES energijos sąjungą, besiremiančią ilgalaikiais ES klimato politikos tikslais. Paprastai tariant, siekiama ES vartotojams – namų ūkiams ir verslui – užtikrinti saugią, tvarią, konkurencingą ir prieinamą energiją. Palaikydami šią ES politikos kryptį, mes sieksime:

•    savarankiško, nepriklausomo ES, taip pat ir Lietuvos, energetikos ūkio;
•    mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių importo; skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą; įtvirtinti bendras ES elektros rinkos taisykles, skirtas užtikrinti didesnį lankstumą ir tiekimo saugumą;
•    diversifikuoti Europos energijos šaltinius; didinti importuojamos energijos kainų konkurencingumą; skatinti aktyviau ir efektyviau naudoti ES viduje pagamintą energiją;
•    ES viduje sukurti bendrus keitimosi energija tinklus, maksimaliai panaudojant jau turimas tarpvalstybines infrastruktūras, minimalizuojant techninius ar biurokratinius barjerus, sudarant nekliudomos, sąžiningos konkurencijos sąlygas bei užtikrinant mažiausias energijos kainas bei saugų tiekimą;
•    didinti energijos panaudojimo efektyvumą ir mažinti jos poreikį, tuo pačiu mažinti teršimą bei tausoti turimus energijos resursus;
•    remti mokslinius tyrimus ir privataus sektoriaus kofinansuojamus projektus, skatinti žaliųjų technologijų ir inovacijų plėtrą bei šios srities konkurencingumo didinimą;
•    skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą pramonės įmonėse, sudarant galimybes pasirinkti technologinius sprendimus, didinančius jų konkurencingumą;
•    raginti valstybes nares imtis būtinų priemonių, siekiant užtikrinti veiksmingą mažas pajamas gaunančių vartotojų apsaugą regionuose; didinti visuomenės informuotumą apie energijos taupymo galimybes ir energijos vartojimo efektyvumo priemones;
•    didinti gyvenamųjų namų energijos vartojimo efektyvumą; skatinti šalis nares diegti informavimo sistemas gyventojams apie jų gyvenamųjų rajonų šildymo ar vėsinimo energetinį efektyvumą, suteikiant teisę pasirinkti tvaresnes energijos tiekimo alternatyvas.

TRANSPORTAS

Transportas – tai viena pirmųjų bendros ES politikos sričių ir vienas svarbiausių ES ekonomikos variklių, užtikrinančių daugiau kaip 11 milijonų darbo vietų Europoje. Pasiekus pirminį šios politikos srities tikslą, t.y. sukūrus bendrą atvirą transporto rinką ir užtikrinus galimybę laisvai teikti paslaugas, ES ir jos šalys narės žengia toliau. Perspektyvoje – saugus ir tvarus transportas, konkurencinga, naujas darbo vietas generuojanti šios srities pramonė, lygiavertė konkurencija ir visa tai įgalinanti, efektyvi ES transporto politika. Pagrindiniai šiandienos iššūkiai, diktuosiantys tolesnę ES transporto politikos kryptį–- tai ekonominiai ir socialiniai skirtumai tarp ES šalių narių bei su tuo susijusi socialinio dempingo baimė, infrastruktūros kokybės skirtumai, spūstys ir tarša, priklausomybė nuo naftos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir jų poveikis klimato kaitai, konkurencingumas. Mūsų tikslai ES lygiu:

•    skatinti sąžiningą konkurenciją ES kelių transporto rinkoje, užtikrinant, kad visos ES transporto bendrovės vadovautųsi bendrais, nediskriminuojančiais būtinaisiais saugos ir poilsio standartais; sieksime Lietuvos transporto sektoriui palankaus susitarimo dėl ES Mobilumo paketo, kuriuo numatoma reglamentuoti ES kelių transporto vežėjų galimybes verstis profesine veikla, jų patekimą į krovinių vežimo rinką, vairuotojų komandiravimo, poilsio laiko ir kitas socialines taisykles;
•    kovojant su CO2 emisijų kiekiais transporto sektoriuje, skatinti atsinaujinančių ir tvarių energijos šaltinių naudojimą kuro gamybai; glaudžiai bendradarbiaujant su pramone ir verslu, palaipsniui atsisakyti taršaus iškasamo kuro;
•    remti tyrimus ir inovacijas žaliųjų transporto technologijų sektoriuje; investuoti į švaraus, inovatyvaus transporto bei atitinkamos infrastruktūros sukūrimą;
•    plėtoti pažangią, visiškai tarpusavyje susietą ES transporto infrastruktūrą;
•    skatinti skaitmeninių sprendimų plėtrą transporto sektoriuje: nuo savaeigių transporto priemonių ir dronų iki išmanios logistikos bei dalijimosi ekonomikos, tuo pačiu užtikrinant inovatyvių produktų saugumą bei vartotojų ir darbuotojų teisių apsaugą;
•    užtikrinti visų ES transporto rūšių saugumą ir efektyvią ES keleivių teisių apsaugą;
•    skatinti tvaraus turizmo plėtrą;
•    po sėkmingo tarptinklinio ryšio (angl. roaming) mokesčio uždraudimo ES 2017 m., toliau kovosime už ES vartotojų teises ir sieksime pigesnių skambučių bei žinučių (SMS) ir į kitas ES valstybes, sieksime didesnio telekomunikacijų paslaugų patikimumo ir saugumo;
•    mažinti skaitmeninę atskirtį tarp ES regionų, ekonomikos sektorių ir piliečių; remti bendrosios ES skaitmeninės rinkos ir atitinkamos ES lygio teisinės bazės kūrimą.


REGIONŲ PLĖTRA

Nauji ES iššūkiai, susiję su klimato kaita, saugumu ir gynyba, migracijos srautų suvaldymu, išorės sienų apsauga ir „Brexit'u“, šalia tradicinių Sąjungos politikos sričių formuoja naujus ES prioritetus. Tai ypač atsispindi tebesitęsiančiose derybose dėl būsimos ilgametės ES finansinės 2021-2027 m. programos, kurios uždavinys sudėtingas – išlaikyti balansą tarp jau tradiciškai finansuojamų ir naujai atsiradusių ES politikos sferų, turint galvoje faktą, kad lėšų ES biudžete dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo tik mažės. Šios situacijos keliama įtampa palietė ir ES regionų plėtros (sanglaudos) politiką, dėl kurios efektyvumo, pridėtinės vertės ir ateities perspektyvų pastaruoju metu kyla nemažai ginčų. Darbo partija prisideda prie stipraus balso tų, kurie pasisako už šios svarbios ES politikos srities išsaugojimą ir tolesnį finansavimą. Mūsų tikslai:

•    kovoti už ES sanglaudos politikos ateitį, kuri įrodė galinti didinti Europos regionų ekonominį konkurencingumą, mažinti vystymosi atskirtį tarp regionų ir jų viduje bei skatinti tvarią Europos teritorijų plėtrą. Tai uždaviniai, kurie apima strateginius ES tikslus ir kurie dar toli gražu nėra pasiekti;
•    išlaikyti sanglaudos politiką pagrindine ES investicijų priemone ir solidarumo išraiška, kurios esminiai tikslai nukreipti į ES piliečių gerovę: ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, konkurencingumo didinimą, tvarią plėtrą, socialinių ir ekonominių regionų skirtumų mažinimą, negatyvių globalizacijos padarinių švelninimą;
•    priešintis ES sanglaudos fondų drastiškam mažinimui ir tikslų keitimui: ES sanglaudos politika yra ilgalaikės plėtros politika, todėl jai būtinas ilgalaikio planavimo užtikrinimas. Sieksime, kad Europos Socialinis fondas išliktų integralia ES sanglaudos politikos dalimi;
•    sutinkame, kad sanglaudos politika, išlaikydama prigimtinius savo tikslus, turi būti lanksti ir efektyvi, atliepianti naujus ES iššūkius; kartu manome, kad finansinių instrumentų (kaip antai Europos strateginių investicijų fondas ir kt.) naudojimas kartu su sanglaudos lėšomis turėtų vykti tik atsakingai vykdančioms institucijoms įvertinus numatomų projektų pelningumą, užtikrinant sinergiją bei sąlygą, jog priemonės aiškiai viena kitą papildo;
•    užtikrinti didesnį vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą ir ES lygio bendradarbiavimą, priimant sprendimus dėl ES sanglaudos politikos ateities ir ES biudžeto lėšų panaudojimo;
•    paprastinti, skaidrinti ES struktūrinių fondų panaudojimo taisykles ir sąlygų aiškumą regionams, ypač prieš naują finansavimo periodą; spartinti įsisavinimo procesus; stiprinti subsidiarumo principą: skatinti sprendimų priėmimą tuo lygmeniu, kuriame jie yra efektyviausi;
•    sieksime, kad ES struktūrinės lėšos Lietuvoje būtų panaudojamos maksimaliai efektyviai, kad jų poveikis įgalintų atvirkštinę migraciją ir kad mūsų valstybės žmonėms, tiek jaunimui, tiek vyresniems, savo šalyje, o ypač mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse, būtų sudarytos sąlygos oriai, saugiai ir sveikai gyventi, mokytis, dirbti, ieškoti naujų galimybių ir plėtoti verslą, vykdyti inovatyvius projektus, kurti savo valstybėje;
•    sieksime paramos fiziniam, ekonominiam, socialiniam nepasiturinčių miestų ir kaimų bendruomenių bei vietovių atnaujinimui, energijos vartojimo efektyvumui ir ekologinių problemų sprendimui, skirtumų mažinimui ir skurdo išgyvendinimui. 


MOKSLINIAI TYRIMAI IR INOVACIJOS

Tikime, kad moksliniai tyrimai ir inovacijų plėtra yra esminiai raktai Europos konkurencingumo augimui. Mokslinių tyrimų plėtra – tvarios ekonomikos ateities pagrindas, inovacijų proveržio įvairiose ES piliečių gyvenimo srityse garantija. Investicijos į aukšto lygio mokslinius tyrimus pritraukia ir verslo užsakymus bei kuria verslui pridėtinę vertę. Manome, kad šiai sričiai tiek ES valstybės narės savo nacionaliniuose biudžetuose, tiek ir ES ilgametėje finansinėje perspektyvoje turi ir toliau numatyti solidžią paramą. Mūsų tikslai:

•    telkti dėmesį į mokslo kokybės stiprinimą ir į mokslo žiniomis grįstas inovacijas visoje Europoje;
•    skatinti atviro mokslo koncepciją Europoje: tai požiūris į mokslinį procesą, sutelkiant dėmesį ne tik į galutinių tyrimų rezultatų paskelbimą mokslo spaudiniuose, bet ir į betarpišką naujų mokslo žinių skleidimą, pasitelkiant skaitmenines ir kolaboratyvines technologijas;  
•    atverti inovacijų procesus profesionalams iš kitų sričių, ne tik akademikams ir mokslininkams: tai būdas spartinti mokslinių žinių cirkuliaciją ir plėtoti naujus produktus bei paslaugas, kurti naujas rinkas;
•    skatinti tarptautinį verslo ir mokslo bendradarbiavimą; tarptautinių verslo ir mokslo vertės kūrimo tinklų plėtrą, siekiant perduoti žinias, technologijas ir netechnologinius sprendimus bei komercializuojant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus;
•    kuo anksčiau sudominti jaunąją kartą moksline veikla ir mokslo pritaikomumu inovatyviems verslo ir kitų gyvenimo sričių sprendimams, sudaryti sąlygas gabiausiems studentams įsitraukti į mokslinių tyrimų vykdymą;
•    Naujoje 2021–2027 m. daugiametėje ES finansinėje programoje išlaikyti Horizon 2020 programos svarbą, užtikrinti ir sustiprinti jos tęstinumą, nes tai solidus ES lygio finansinis įrankis, įgalinantis plataus masto mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtrą, aukštos kokybės mokslą, pramoninę lyderystę bei socialinių iššūkių sprendimus;
•    ilgainiui sukurti vieningą ES mokslinių žinių, tyrimų ir inovacijų rinką;
•    stiprinti Europos tarptautinį bendradarbiavimą ir Rytų partnerystę mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų srityse.



UŽIMTUMAS IR KONKURENCINGUMAS

Praėjus daugiau nei dešimtmečiui po pasaulį sukrėtusios finansų krizės, ES ir jos šalys narės toliau konsoliduoja pastangas kontinento ekonominio stabilumo užtikrinimui, naujų darbo vietų kūrimo skatinimui, konkurencingumo didinimui bei dešimtmečius trukusios europinės integracijos rezultatų išsaugojimui. Nors ES vidaus rinka ir euro zonos vientisumas buvo išsaugoti, o bendra ES augimo kreivė kilo į viršų, skirtumai tarp atskirų Europos šalių išliko dideli, ypač kalbant apie į priekį besiveržiančias Šiaurės Europos valstybes ir kartais smarkiai atsiliekančias kai kurias Pietų, Rytų ar Vidurio Europos šalis. Pasirengimo stygius atliepiant naujus globalizacijos iššūkius (kaip antai skaitmeninė era, lenktynės inovacijų ir įgūdžių srityje, gamtos išteklių mažėjimas, maisto saugumas, energijos kaina, klimato kaitos poveikis, populiacijos senėjimas, skurdas ir konfliktai prie išorinių ES sienų ir kt.), taip pat nedarbas ar kvalifikuotos specifinės darbo jėgos stygius, socialinio teisingumo stoka išlieka skaudžios problemos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Mūsų tikslai ES lygiu:

•    užtikrinti stabilų, krizėms atsparų ekonominį augimą bei sąlygas kurti geresnį ir teisingesnį gyvenimą visiems ES piliečiams; vadovaujantis solidarumo principu ir bendrai sutartomis taisyklėmis užtikrinti efektyvų fiskalinį ir ekonominį valdymą ES ir valstybių narių lygmeniu; stiprinti ES ekonominę ir pinigų sąjungą;
•    kelti ES investicijų lygį: sumaniau naudojant turimus viešuosius finansus, pritraukiant ir kooperuojant privačias lėšas, šalinant investavimo kliūtis, užtikrinant techninę pagalbą investiciniams projektams;
•    stiprinti ES konkurencijos politiką, apimančią vieningos skaitmeninės rinkos, energijos sąjungos ir teisingesnės vidaus rinkos kūrimą; užtikrinti atvirą bei dinamišką rinką, kurios naudą lygiaverčiai jaustų ir verslas, ir piliečiai;
•    užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ES veikiančioms ir į ES vidaus rinką importuojančioms įmonėms, įskaitant kompanijas, veikiančias internetinėje erdvėje;
•    kovoti su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu;
•    didinti darbdavių suinteresuotumą kurti naujas kokybiškas darbo vietas, užtikrinant lanksčias darbo sutarčių sąlygas, darbo laiko reguliavimo ir darbo organizavimo galimybes;
•    užtikrinti laisvą darbo jėgos judėjimą ES ir vienodas sąlygas skirtingose šalyse narėse dirbantiems piliečiams; kovoti su nelegaliu darbu;
•    plėtoti ES lygio iniciatyvas, skatinančias jaunimo užimtumą ir verslumo įgūdžių ugdymą; remti transeuropinių darbo paieškos sistemų kūrimą; skatinti darbo jėgos mobilumą;
•    užbaigti Europos darbo institucijos steigimą; tokios institucijos atsiradimas palengvintų informacijos prieigą darbuotojams ir darbdaviams, palaikytų šalių narių bendradarbiavimą stiprinant ES tarpvalstybinę teisę, tarpininkautų tarpvalstybinių ginčų atvejais;
•    tobulinti asmens, visuomenės ir rinkos poreikius atitinkančią švietimo bei kultūros sistemą;
•    sudaryti sąlygas aktyviau integruoti į darbo rinką pagyvenusius asmenis, bedarbius, darbo rinkoje nedalyvaujančius darbingo amžiaus, skurdo riziką patiriančius ir kitus socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių asmenis;
•    finansinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis priemonėmis skatinti moterų verslumą ir dalyvavimą darbo rinkoje; skatinti iniciatyvas, įgalinančias šeimos narius lygiaverčiai ir socialiai saugiai dalytis ankstyvos vaikų priežiūros pareigomis; užtikrinti vienodas lyčių galimybes, įgyjant išsilavinimą, profesiją, darbą ir lygiavertį užmokestį;
•    užtikrinti palankias sąlygas naujiems smulkaus bei vidutinio verslo (SVV) subjektams steigtis; ES investicinių priemonių pagalba finansuoti naujų įmonių steigimąsi ir verslumą skatinančias iniciatyvas;
•    mažinti administracinį bei techninį SVV subjektų reguliavimą; užtikrinti, kad nauji ES teisės aktai nekurtų papildomų, Europos verslo subjektų veiklą apsunkinančių, biurokratinių kliūčių; užtikrinti pusiausvyrą tarp pastangų mažiau reguliuoti ir siekio geriau apsaugoti aplinką bei vartotojus;
•    skatinti kultūros ir kūrėjų veiklą, ženkliai prisidedančią prie ES ekonomikos plėtros; sukurti bendras prieigos prie skaitmeninio kūrybinio turinio ir jo naudojimo taisykles ES vidaus rinkoje;
•    plėtoti ambicingą, pažangios ES pramonės plėtros strategiją, apimančią skaitmeninių technologijų, robotikos, dirbtinio intelekto galimybes ir užtikrinančią aukštą Europos konkurencingumo lygį pasaulyje.


DEMOKRATIJA, ŽMOGAUS TEISĖS, PILIEČIŲ LAISVĖS IR LYČIŲ LYGYBĖ

Didžiuodamiesi tokiais pasiekimais kaip vieninga Europos rinka, mes tikime, kad ES yra kur kas daugiau nei tik ekonominė sąjunga. Manome, kad šių dienų Europa visų pirma yra ir turi išlikti vertybiniu pagrindu susieta bendrija. Demokratijos sklaida, žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės įtvirtinimas, piliečių laisvių ir teisių apsauga – tai tie vertybiniai pagrindai, kurie nusako Europos integracijos kryptį, į kuriuos remiamės ir mes, kurdami pažangią europietišką Lietuvos valstybę. Kylant naujoms autoritarizmo ir nacionalizmo bangoms tiek ES viduje, tiek už jos sienų, šių vertybių išsaugojimas ir transliavimas per visas ES politikos sritis tampa ypač aktualus šiandienos ir rytojaus saugios Europos projektui.  Mūsų tikslai:

•    kovoti už fundamentalių žmogaus teisių pirmenybę nepaisant lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos; mes pasisakome prieš bet kokią diskriminacijos formą; pasisakome už Europą, kurioje nė vienas nėra paliekamas likimo valiai ir kurioje kiekvienam užtikrinamos lygios galimybės;
•    sukurti nuolatinės patikros mechanizmą, leidžiantį nediskriminuojant, objektyviai, remiantis faktais vertinti demokratijos, teisės viršenybės ir pagrindinių teisių padėtį ir jų užtikrinimą ES valstybėse narėse ir ES institucijose;
•    siekti, kad žmogaus teisių ir demokratijos apsaugos klausimai iš nacionalinių valstybių prerogatyvos taptų ES lygio reguliuojamu ir prižiūrimu klausimu;
•    užtikrinti neįgaliųjų žmogaus teisių įgyvendinimą, kaip numato Europos žmogaus teisių konvencija, Europos socialinė chartija, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija bei kitos tarptautinės sutartys; įgyvendinti ir tęsti po 2020 m. Europos strategiją dėl neįgaliųjų teisių; šviesti visuomenę ir sudaryti sąlygas žmonėms su negalia gyventi visavertį, lygiavertį ir orų gyvenimą;
•    siekti, kad ES šalys narės užtikrintų nepriekaištingą viešojo sektoriaus internetinių puslapių prieigą piliečiams, ypač žmonėms su negalia; skatinti atitinkamų mobiliųjų programėlių diegimą;
•    siekti, kad skirtingų lyčių asmenų galimybės būtų vienodos – įgyjant išsilavinimą, gaunant darbo užmokestį, kuriant šeimą ir ja rūpinantis, auginant vaikus; užtikrinti veiksmingus asmenų, susiduriančių su diskriminacija dėl savo lyties, apsaugos ir kontrolės mechanizmus ES valstybėse narėse;
•    užtikrinti, kad naujoji ES ilgametė finansinė programa visapusiškai atspindėtų lyčių lygybę skatinantį biudžetą;
•    kovoti už seksualinės ir reprodukcinės sveikatos teisių stiprinimą vykdant tiek ES vidaus, tiek išorės politiką; pasisakome už moters teisę apsispręsti, už jos teisę į saugų ir legalų abortą;
•    ES ir valstybių narių lygiu stiprinti teisines ir informacines priemones, skirtas prevencijai ir kovai su smurtu artimoje aplinkoje, smurtu prieš kitą lytį, smurtu prieš moteris ir vaikus;
•    stiprinti vaikų ir jų teisių apsaugą, taip pat internetinėje erdvėje;
•    siekti didesnio ES teisinės sistemos ir priemonių efektyvumo, sprendžiant svarbiausius Europos iššūkius ir reaguojant į piliečių reikalavimus; stiprinti ES ir jos sprendimų demokratinį teisėtumą, mažinti atotrūkį tarp ES ir jos piliečių;
•    pasisakome už tai, kad Europos Parlamentui būtų palikta tik viena darbo vieta – Briuselyje, atsisakant posėdžių Strasbūre ir taip taupant ES lėšas;
•    kovoti su spaudos, medijų ir žodžio laisvės bei nekliudomos prieigos prie informacijos suvaržymais, užtikrinti nepriklausomą medijų pliuralizmo stebėseną vykdant tiek ES vidaus, tiek išorės politiką.
•    Didžiosios Britanijos (DB) pasitraukimo kontekste užtikrinti visišką ES piliečių, reziduojančių ir dirbančių DB, taip pat DB piliečių, gyvenančių ir vykdančių savo veiklą ES, ekonominių, socialinių ir pilietinių teisių apsaugą.

UŽSIENIO SANTYKIAI, SAUGUMAS IR GYNYBA, PREKYBA IR PAGALBA TREČIOSIOMS ŠALIMS

Pastarojo dešimtmečio pasauliniai iššūkiai tapo sudėtingesni, daugialypiai ir sparčiai besikeičiantys, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiantys ES ir jos šalis nares. Siekdama veiksmingai reaguoti, ES turi stiprinti savo išorės politiką, taikydama efektyvias ir lanksčias priemones. Pastaruosius keletą metų ES išorės politika kito ir įgavo kitokį svorį nei iki Lisabonos sutarties. Įkūrus ES diplomatijos vadovo postą, kuris apjungė iki tol turėtus tris atskirus politinius portfelius, buvo sudaryta reali galimybė visiškai mobilizuoti ES užsienio politikos potencialą, strategiškai ir koherentiškai išnaudojant visus turimus ES užsienio ir saugumo politikos įrankius. Toks pokytis leido ES ginti savo piliečių interesus ir vertybes tokiu lygiu, kokiu nė viena atskira ES šalis narė pavieniui nebūtų turėjusi galimybės. Šiandienos pasaulyje, net „didžiosiomis“ vadinamos ES šalys narės globaliu mastu yra per mažos, kad išlaikytų savo suverenumą tokiu pajėgumu, kokį užtikrina buvimas ES sudėtyje. Turime kur kas didesnį poveikį ir pajėgumus, kai kovojame su klimato kaita ar siekiame užtikrinti didesnį saugumą šalyse partnerėse ir Sąjungos viduje bendromis, o ne atskirų valstybių pastangomis. Esame kur kas efektyvesni, kai sudarinėjame prekybos sutartis kaip didžiausia pasaulio rinka, o ne atskiros 27 valstybės narės. Manome, kad tie, kurie nori išardyti ES, kartu siekia sunaikinti ir stipriausią europiečių suverenumą bei saugumą užtikrinantį instrumentą.  Mūsų tikslai:

•    užtikrinti, kad ES ir toliau išliktų bei būtų vertinama kaip solidus, patikimas ir atviras partneris tarp vienodas vertybes ir taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką pripažįstančių pasaulio žaidėjų;
•    daugelyje pasaulio šalių prastėjant žmogaus teisių padėčiai, traukiantis pilietinės visuomenės erdvei ir silpnėjant demokratijos mechanizmams, stiprinti ES pastangas savo išorės politikoje vadovautis žmogaus teisių, demokratijos ir įstatymo viršenybės principais;
•    įgyvendinti bendrą ES saugumo ir gynybos politiką: didėjančių terorizmo, hibridinio ir informacinio karo bei kibernetinio saugumo iššūkių akivaizdoje glaudesnis šalių narių ir ES bendradarbiavimas gynybos ir saugumo sferose yra kaip niekad aktualus ir efektyvus atsakas; toks bendradarbiavimas turėtų apimti integruotą požiūrį į konfliktus ir krizes, galimus bendrus viešuosius gynybos pirkimus, karinio mobilumo plėtrą ir kt.;
•    įgyvendinant autonomišką bendrą ES saugumo ir gynybos politiką, užtikrinti tolesnę stiprią partnerystę su NATO, kaip svarbiausia euroatlantinės erdvės saugumo organizacija;
•    ieškoti naujų bendradarbiavimo formų su trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis civilinėse ir karinėse operacijose, kas itin svarbu ir Didžiosios Britanijos pasitraukimo kontekste;
•    siekiant minimalizuoti išorines grėsmes, gerinti asmeninių duomenų apsaugą, kovoti su melaginga informacija ir propaganda, didinti internetinės politinės reklamos skaidrumą;
•    stiprinti ES teisėkūrą, įgalinančią efektyvesnį teismų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, policijos bendradarbiavimą ir kovą su prekyba žmonėmis;
•    tobulinti asmens tapatybės nustatymo ir privatumo išsaugojimo elektroninėje erdvėje priemones; siekti didesnio Europos valstybių bendradarbiavimo ir dalijimosi patirtimi šioje srityje;
•    ES trumpalaikio reagavimo į nepaprastąsias situacijas politiką keisti ilgalaikiais, pragmatiškais ir solidariais ES lygio šalių narių sprendimais, ypač kalbant apie migracijos iššūkius bei jų poveikį kilmės, tranzito, priėmimo šalims bei Europai;
•    užkirsti kelią tolesniam migracijos ir prieglobsčio politikų tapatinimui; aiškiai atskirti šias politikos sritis; reformuoti Dublino taisykles ir sukurti naują ES lygio prieglobsčio politikos modelį, kuris sustiprintų prieglobsčio prašytojų teises, bet kartu ir minimalizuotų procedūrų pažeidimų ar manipuliacijų galimybes;
•    siekiant užkardyti pavojingai plintančią neapykantos ir baimės retoriką kai kuriose ES šalyse narėse ir norint užkirsti kelią kontrabandai žmonėmis bei mirtims Viduržemio jūroje, skatinti didesnę šalių narių politinę valią Europos Taryboje; pragmatiškai ir solidariai spręsti migracijos politikos klausimus: pasisakome už aiškių bendrų ES taisyklių ir procedūrų bei nuobaudų už jų pažeidimus nustatymą tiems, kurie nori atvykti, gyventi ir dirbti ES (pvz., Mėlynosios kortelės sukūrimas galėtų tapti panašiu analogu sistemoms Kanadoje, Naujoje Zelandijoje, Australijoje ar kitose pasaulio regionuose, kuriuose tai sėkmingai veikia);
•    maksimizuoti ES tarptautinio vystymosi bendradarbiavimo priemonių potencialą, siekiant išgyvendinti visišką skurdą, padedant stabilizuoti ir demokratizuoti skurdžiausius ir labiausiai pažeidžiamus pasaulio regionus, šalis bei kaimynines valstybes: sieksime sėkmingo galutinio susitarimo dėl efektyvaus ir koherentisko naujo ES finansinio instrumento (Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė), užtikrinant stiprų ir skaidrų jo valdymą bei priežiūrą;
•    pasauliui susiduriant su vis sudėtingesnėmis ir ilgiau trunkančiomis humanitarinėmis krizėmis, siekti ES humanitarinės ir tarptautinio vystymosi bendradarbiavimo politikų stiprinimo ir geresnio jų derinimo;
•    vadovaujantis 2016 m. priimta Visuotine strategija ES išorės politikai, tęsti ES plėtrą ir įgyvendinti numatomus prioritetus dėl Vakarų Balkanų šalių narystės;
•    tęsti visokeriopą ES paramą Ukrainai, siekiant užtikrinti stabilią, ekonomiškai stiprią ir demokratišką šios šalies piliečių ateitį; palaikyti demokratinius procesus Baltarusijoje ir Rusijoje; išlaikyti prioritetinį dėmesį ES Rytų partnerystės politikai;
•    stiprinti Europos Parlamento ryšius su nacionaliniais parlamentais, skatinti ir aktyvinti jų tarpusavio bendradarbiavimą;
•    ginti ES šalis nares nuo trečiųjų šalių neteisėtai taikomų prekybos suvaržymų ar kitų diskriminacinių poveikio priemonių; siekti koordinuotos ES vidaus rinkos apsaugos, eksporto į trečiąsias šalis palaikymo, energetinio saugumo ir teisingų kainų palaikymo;
•    siekti, kad esamos ir būsimos ES prekybos sutartys aiškiai atspindėtų tvarios plėtros, žmogaus ir darbuotojų teisių apsaugos, demokratijos ir atsakomybės principus.