Šį klausimą reikėtų adresuoti ne tiek Lietuvos, kiek Briuselio politikams bei biurokratams. Didžiosios Britanijos referendumas dėl šalies išstojimo iš ES parodė, kad Bendrijoje toli gražu ne viskas yra gerai. Jei jau tokia šalis, kurios balsas, priešingai nei Lietuvos ar kitos mažos valstybės, yra gerai girdimas, pasirinko tokį kelią, akivaizdu, kad Briuseliui reikia gerai susimąstyti, kaip reformuoti ES.Graudžią šypseną kelia Europos politikų ir politologų išvedžiojimai, esą britai padarė klaidą. Kas, jei ne patys britai, gali geriau nuspręsti, ko jiems reikia? Tačiau, nors ES save vadina demokratine sąjunga, joje priimta kvestionuoti atskirų tautų nuomonę. Jei ji pasisako ne taip, kaip nori Briuselis, reiškia, kad klysta.Reikia tikėtis, kad referendumas visai Bendrijai bus stimulas persitvarkyti, visų pirma grąžinant tautinėms valstybėms dalį jų teisių, kurias perėmė Europos Komisija bei Europos Parlamentas. Kitaip tariant, grįžti prie ES ištakų, kad ES vėl taptų ekonomine šalių sąjunga, o ne federacija. Kad centralizuotai būtų sprendžiami tik pamatiniai sąjungos reikalai, o ne tai, kokio kreivumo turi būti morkos, ką vadinti šeima ar kokias raides reikia įsileisti į nuosavą abėcėlę.Akivaizdu, kad didelė klaida buvo visiškas sienų panaikinimas ES viduje. Koks britas gali tuo būti patenkintas, kai šalį užplūdo kitų ES valstybių piliečiai? Ir ne tik norintys dirbti bei kurti naudą Britanijai, o ir įvairaus plauko nusikaltėliai ar norintys gyventi iš pašalpų. O kai britai pareiškė ketinantys pašalpas apkarpyti, iš Briuselio gavo pylos.Dar labiau britai nenori gyventi kaimynystėje su taip vadinamais pabėgėliais iš trečiųjų šalių. Būtent tai jie ir įvardijo kaip pagrindinę priežastį, kodėl nebenori priklausyti ES. Į tai turėtų atkreipti dėmesį ir mūsų politikai, kurie ne tik be Tautos, bet dargi ir be Seimo pritarimo pasižadėjo Europai, kad mes prisiimsime1105 nelegalus. Už mus visus nusprendė du Seimo komitetai, premjeras, Prezidentė, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, jau atsistatydinęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Jei kurį nors iš „didvyrių“ pamiršau paminėti – labai atsiprašau.Laimei, Darbo partijai pavyko koalicijos partnerius įtikinti pasirašyti susitarimą, kad daugiau nei 1105 nelegalų be atskiro viso Seimo sprendimo nepriimsime. Tačiau koalicijoje nesančios partijos susitarimą ignoravo. Negana to, birželio viduryje parlamentarė Marija Aušrinė Pavilionienė ir opozicijos lyderis Andrius Kubilius susitiko su Europos Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato direktoriumi Matijasu Riute (Matthias Ruete) ir jam apskundė Lietuvą.„Be kita ko, atkreiptas dėmesys ir į 2016 m. birželio 10 d. politinę tarybą susirinkusių trijų valdančiųjų partijų lyderių pasirašytą politinį susitarimą dėl pabėgėlių, jo reikšmę bei galimas pasekmes“, – čia cituoju birželio 14 d. pasirodžiusį Seimo Europos reikalų komiteto pranešimą.Tiesa, gali būti, kad toks susitarimas Lietuvai finansiškai gali kainuoti, mat Europos Komisijoje jau buvo kilusi idėja kiekvienai šaliai už vieną neįsileistą pabėgėlį skirti po 250 tūkst. eurų baudą. Tačiau britai su tokiu „demokratiniu“ pasiūlymu nesutiko. Belieka tikėtis, kad geras pavyzdys užkrečia. Jei atsiras daugiau tokių šalių, gal Briuselio biurokratai pradės galvoti ne kaip nelegalus išdalyti, o kaip apsaugoti Europą nuo jų. Ir nebegrasins baudomis, kol visa ES „neišsivaikščiojo“.Gitana Markovičienė, Darbo partijos Kauno m. skyriaus narė, ekonomistė
Skyriai