Mielieji,
Lietuva švenčia savo pirmąjį labai garbingą jubiliejų, kuriuo tikrai verta džiaugtis ir didžiuotis. Prieš 100 metų pasaulyje atsirado dar viena nepriklausoma valstybė ir per tokį trumpą laiką pasiekė labai daug gerų rezultatų. Su tuo aš visus ir sveikinu, nes pats gimiau ir augau Šiaurėje, tremtinių miestelyje, niekada nestojau nei į komjaunimo, nei komunistų organizacijas, nors tuomet tai buvo didžiulis iššūkis.
Bet išduoti savo vertybes, vidinius įsitikinimus ir laisvės supratimą dėl šiltesnės vietos po savo užpakaliu man buvo šlykštu. Su tokiais pačiais įsitikinimais gyvenu ir dabar. Todėl šita šventine nuotaika dalinuosi su visais, visiškai nuoširdžiai, su džiaugsmu, nes ir man teko garbė būti Baltijos kelyje ir prie Parlamento tuo sudėtingu Lietuvai laikotarpiu.
Nors negimiau ir neaugau Lietuvoje, todėl tikrai nenoriu savintis šios šventės, bet būdamas kartu įvykių sūkuryje jaučiau Lietuvos žmonių pulsą ir pasiryžimą eiti iki galo.
Galbūt šios šventinės nuotaikos fone būtų ne laikas ir ne vieta kalbėti apie šių dienų įvykius, kurie kažkiek susiję ir su manimi, bet gyvenimas teka sava vaga ir, ko gero, būtent šitos šventinės nuotaikos fone verta priminti visiems apie tai, dėl ko žmonės ėjo į Baltijos kelią ir prie Parlamento. Ogi dėl to, kad apgintų savo Tėvynę nuo komunizmo ir jo atstovų.
Šiame straipsnyje bus pavartoti aštrūs žodžiai, ne visai atitinkantys mano dabartinę filosofiją, tačiau esu įpratęs daiktus vadinti savo vardais.
Šiomis dienomis vyksta labai plataus mąsto dezinformacijos ir agitacijos kampanija. Jos esmė – priversti žmones manyti, kad
Viktoras Uspaskich atsisakė dalyvauti Darbo partijos pirmininko rinkimuose, todėl reikia išstoti iš partijos ir dalyvauti kuriant naują partiją su atskilėliais, komunistais, kagėbistais, kirkilais, bernatoniais ir panašaus plauko veikėjais, kurių klastos įpročiai yra tokio lygio, didesnio už kurį nesu matęs savo gyvenime. Tai yra tos komunistinės organizacijos atstovai, kuri visus okupacijos metus stengėsi žlugdyti Lietuvos žmonių valią.
Todėl pirmiausia noriu kuo skubiau atsiriboti nuo tokių veikėjų, kurie iš naujo kuria panašią organizaciją ir tam bando panaudoti Darbo partijos narius. Keisčiausia, kad tai daro buvę Darbo partijos nevykėliai, kurie ypač suaktyvėjo nuo 2016 metų ir skaldo partiją, labai norėdami už akių, už kelias šiltas vietas savo užpakaliams ją parduoti buvusiems komunistams. Norėjo, bet įsikišau aš ir pradėjau trukdyti tai daryti, nes niekada niekam to neleisčiau įgyvendinti.
Tai daro tokie išdavikai ir parsidavėliai kaip Kęstutis Daukšys, Vydas Gedvilas, Pinskų šeimyna ir panašūs veikėjai. Tai yra tie, kurie paskutiniu metu daugiausiai rėkė, kad myli Darbo partiją ir labai nori, kad ji būtų atgaivinta. Taigi dabar jų meilė pasireiškia su kaupu. Nors per visą dviejų metų laikotarpį, praėjusį nuo paskutinių rinkimų, nei vienas iš jų nesugebėjo nieko pasakyti, pasiūlyti ir padaryti nacionaliniu lygmeniu, kad partija nors kiek atsigautų. Ką nors pasiūlyti ar padaryti valstybės labui. O iš tikrųjų jų rankomis visais įmanomais būdais partija buvo skaldoma ir žlugdoma. O kai kur net buvo meluojama prisidengiant mano vardu.
Man tai nebuvo per daug keista, juk apie tai iškart po 2016 rinkimų aš parašiau straipsnyje „
V. Uspaskich: Darbo partijos išlikimas, mano vaidmuo, išdavikai ir pirdylos?!“ (
http://www.uspaskich.eu/aktualijos/v-uspaskich-darbo-partijos-islikimas-mano-vaidmuo-isdavikai-ir-pirdylos/), kuriame atskleidžiau kai kurios užkulisius ir minėtų veikėjų vaidmenį. Juk aš dar anksčiau buvau prieš K. Daukšio išrinkimą į Seimo frakcijos vadovo postą, nes jis per daug nesislėpdamas tarnavo socialdemokratams – šitiems dabartiniams atskilėliams komunistams, su kuriais ir dabar kuria naują KPPPPP – komunistinę pirdylų, perbėgėlių, prostitučių ir prostitutų partiją.
Nors sutrumpintas pavadinimas ir gražiai atrodo, bet jo vidus smirda jau dabar. Todėl SKUBU atsiriboti nuo šitų veikėjų ir pasakyti, kad neturiu nieko bendro su jais!
Viešai pareiškiu, kad nebūtų jokių spekuliacijų: esu prieš tokios KPPPPP kūrimą, ir noriu apsaugoti mūsų žmones nuo tokio šlykštaus ir neapgalvoto žingsnio. Jau dabar matosi, kad šitie veikėjai nesulaukia palaikymo iš savo buvusių bendražygių socialdemokratų. Jie nesugeba surinkti reikiamo skaičiaus žmonių, kad sušauktų steigiamąjį suvažiavimą. Todėl su parsidavėlių, išdavikų, prostitučių ir prostitutų pagalba bando apgaulingai privilioti Darbo partijos narius, kad sukurtų šitą kagėbistinę, komunistinę organizaciją – o paskui jūs jau būsit niekam nereikalingi.
Pareiškiu, kad būtent dėl to grįžau į partiją – kad apsaugočiau ją nuo tokių nesąmonių ir gėdingų bandymų nutempti Lietuvą atgal į kagėbistinę ir enkvedistinę santvarką. Todėl su visa atsakomybe pareiškiu, kad kandidatuoju į partijos pirmininko postą, ir tikiuosi sulaukti žmonių palaikymo. Net neabejoju, kad partija dar labai daug nuveiks kuriant patrauklią, pasiturinčią, ekonomiškai stiprią, nepriklausomą demokratinę ir teisinę valstybę.
Tad kviečiu nepasiduoti parsidavėlių vilionėms ir kartu kurti pažangią, grindžiamą naujovėmis Lietuvą. Įgyvendinus tai, neužilgo į Tėvynę grįš didžioji dalis žmonių, kuriuos per pastarąjį laikotarpį iš Lietuvos išvarė šitie komunistai.
Su pagarba ir viltimi į gražesnį rytojų!
Viktoras Uspaskich
Partija