Nerašytos politkorektiškumo taisyklės dažnai neleidžia vadinti dalykų tikraisiais vardais, tačiau po dar vieno teroristinio išpuolio Prancūzijoje – tylėti ar „vynioti į vatą“ nebegalime sau leisti.
Pastarosios teroristinės atakos – žlugusios ES pabėgėlių, imigrantų bei apskritai musulmonų integracijos politikos rezultatas. Daugiakultūriškos ES idėja žlugo jau senokai ir nors dar daug kas to nenori pripažinti, tai padaryti vis tiek teks. Klausimas tik kiek prireiks dar – šimtų ar tūkstančių nekaltų žmonių mirčių, kad ES viršūnės praregėtų ir pradėtų dalykus vadinti tikrais vardais, o pradėję vadinti, imtųsi ir pokyčių, kurie užtikrintų žmonių saugumą ir ES ateitį.
Prancūzijos teisėsauga įvardijo kraupių Nicos žudynių vykdytoją – tai Mohamedas Lahouaiej Bouhlelis, imigrantas iš Tuniso. Tylus vienišius, linkęs į smurtą, vaikų tėvas - taip jį aprašė Vokietijos naujienų portalas spiegel.de. Vos į 4 dešimtį įkopęs vyras legaliai gyveno Prancūzijoje, dirbo, buvo žinomas ir policijai dėl vagysčių bei smurto, bet jokių radikalizmo požymių nerodė, bet kaip buvo iš tikrųjų jau žinome – šiaip sau sunkvežimiu žmonių niekas netraiško ir į juos nešaudo.
Atsakomybę už teroristinį išpuolį jau prisiėmė ISIS, kaip ir ankstesnius – žudynes Paryžiuje, Briuselyje ar Londone. Dar kraupiau anuomet buvo tai, kad nekaltų žmonių gyvybes nusinešė ne ką tik atvykę pikti pabėgėliai ar nusivylę emigrantai, o jau seniai tose šalyse gyvenantys atvykėliai ar net antroji - ten jau gimusi jų karta. Prancūzija, Belgija ir Didžioji Britanija turėjo marias laiko juos integruoti, parodyti šviesiąją Vakarų kultūros pusę, bet to padaryti nepavyko.
Sakote, kad dėl vieno ar kelių teroristinių aktų negalima kaltinti visos integracijos politikos ar multikultūros idėjos? Galima ir netgi būtina. Tai būtent tą ir reiškia – integracija neveikia, atvykėliai neieško savo vietos mūsų visuomenėse, o kuria savas, uždaras, kur net policija bijo palaikyti tvarką, kur akivaizdžiai net negalioja tos šalies įstatymai. Visai kaip mūsų romų taboro problemos – ar taip pat apsimesime, kad viskas ten gerai?
Kiek dar laiko apsimetinėsime prieš pasaulį ir save, kad tik reikia dar daugiau laiko ar dar daugiau užuojautos iš europiečių pusės ir visos problemos susitvarkys? Kiek laiko dar turėsime aukoti savo laisves ir gyvybes, kad suprastume, jog šitaip mąstome ir save guodžiame tik mes, bet ne čia atvykstantys pabėgėliai ar imigrantai, kurių tikslas geriausiu atveju apsiriboja pasinaudoti mūsų sukurta ekonomine gerove, o blogiausiu – tiesiog mus žudyti dėl to, kad esame kitos religijos.
Kodėl problemų neturime su budistais, induistais, krišnaitais ir t.t.? Akivaizdu, kad paskutinius du dešimtmečius pasaulį purto islamo ekstremistai, kurie net neslepia savo vienintelio tikslo – fiziškai sunaikinti „kitatikius“. Atsukti kitą žandą skriaudikui gal ir būtų krikščioniška, bet ne leisti save sprogdinti ir sušaudyti.
ES politika pabėgėlių ir imigrantų klausimu turi keistis. Jau ne kartą siūliau, kad pabėgėlių priėmimas iš ES pusės turėtų būti tik kaip laikina priemonė – tik kol vyksta konfliktai jų kilmės šalyse. Anksčiau ar vėliau jie baigsis, prie taikos įvedimo turi smarkiai prisidėti ir Europa, NATO, JAV, kitos šalys ir kai tik nutiks – visi privalo grįžti.
Besaikė ekonominių imigrantų įsileidimo politika taip pat turi baigtis. Europos demografinės problemos privalo būti išspręstos kitomis priemonėmis, nes akivaizdu, kad daugiakultūrinė idėja paprasčiausiai neveikia.
Galų gale, jau seniai įrodyta, kad daugelis karo pabėgėliais save norinčių vadinti yra paprasčiausi ekonominiai migrantai, ieškantys didelių pašalpų ar geresnių atlyginimų. Ar jiems reikalinga mūsų istorija, kultūra, religija, pasaulėžiūra, tradicijos? Teroristiniai aktai aiškiai rodo, kad ne. Net ir po keliasdešimt metų čia gyvenimo daliai atvykėlių Europa tėra melžiama ekonominė karvė, kurią dar galima (ir netgi reikia) sunaikinti.
Šiandien radikalių musulmonų taikinys Belgija ir Prancūzija. Po kiek laiko juo taps ir Vokietija, Lenkija, Lietuva? Kas prisiims atsakomybę, kai bus priimta dar daugiau pabėgėlių su infiltruotais teroristais ir jų laimei, netoliaregiškų politikų sprendimais išmėtytais po visą ES? Kiek turėsime laukti daugiau nelaimių? Kas garantuos, kad po 10-20 ar dar daugiau metų su būsima imigrantų ir pabėgėlių karta irgi neturėsime rūpesčių? Niekas negali ir nenori to garantuoti, bet ignoruojamos ar „marinuojamos“ problemos savaime neišnyks.
Nustokime sau meluoti, nustokime „vynioti į vatą“, nustokime neigti dalykus, kurie akivaizdūs: paskutiniai teroristiniai išpuoliai yra nepavykusios integracijos politikos pasekmė, agresyvios islamo religijos rezultatas, trumparegiškos ES lyderių imigracijos politikos išdava.
Ar užteks drąsos Europos politikos elitui tai pripažinti ir pradėti kažką daryti iš esmės? Juk paskui juos klusniai nuseks ir didžioji dalis mūsų politikų.
Partija