Didžiosios Britanijos gyventojams nusprendus, kad jie nebenori būti 28 valstybes vienijančio bloko nare, sunerimo ne tik visų Europos šalių vadovai bei patys britai, tačiau ir daugelis į šią šalį laimės ir geresnio gyvenimo ieškoti atvykusių emigrantų iš Lietuvos. Juos visus neramina klausimas – ar įvyks rimtų pokyčių, galinčių nulemti jų gyvenimo kokybę svečioje valstybėje? Tuo tarpu mes turime kelti sau klausimą – kokių priemonių turime imtis, kad užtikrintume savo piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, gerovę?
Taigi, britai tarė savo žodį – beveik 52 procentai gyventojų pasisakė, kad D. Britanijai metas palikti Europos Sąjungą. Šis pasirinkimas – nors ir sukėlęs nemažai panikos, politinių bei ekonominių pokyčių pačioje D. Britanijoje – yra britų laisvas ir teisėtas sprendimas, jų valia. Mes turime jį gerbti ir toliau palaikyti gerus santykius su šia šalimi.
Visgi, kad ir kaip besikeistų situacija Jungtinėje Karalystėje, pirmiausia turime galvoti apie ten gyvenančius savo piliečius. Svarbiausia užtikrinti, kad D. Britanijoje dirbančių ir gyvenančių lietuvių teisinė ir socialinė padėtis nesikeistų. Kol kas dar anksti spėlioti, kaip šaliai išstojus iš ES pasikeis laisvas darbo jėgos judėjimas. Ar pokyčiai paliestų tik naujus emigrantus, ar ir šalyje jau kurį laiką įsikūrusius atvykėlius? O gal baimintis nėra ko ir jokių pasekmių nebus?
Tad šiuo įtemptu ir nežinios kupinu laikotarpiu turime pasistengti, kad mūsų piliečiai jaustų savo valstybės paramą. Esu tikras, kad kaip galima greičiau turime spręsti ir dvigubos pilietybės įteisinimo klausimą.
Apie tai verta susimąstyti ir dėl negailestingos statistikos – kasmet Lietuvą palieka dešimtys tūkstančių žmonių. Gyvendami toli nuo savo gimtinės, jie moka mokesčius svetimai valstybei, tačiau neturi teisės dalyvauti jos politiniame gyvenime. Taip, deja, atsitiko ir šį kartą. Sprendžiant D. Britanijos išėjimo iš ES klausimą mūsų emigrantai neturėjo balso teisės. Nors tai tiesiogiai lietė jų gerovės svetimoje valstybėje užtikrinimą, jie negalėjo išreikšti savo politinės valios. Kol kas vienintelė perspektyva dalyvauti svetimos šalies demokratiniuose procesuose – atsižadėti lietuvybės, atsisakyti savo identiteto, atsisakyti savo pilietybės. Ar mes to norime?
Gyvename XXI amžiuje, tad metas susitaikyti su realybe ir nustoti gyventi svajonėse – emigracija jau tapo natūraliu ir nieko nebestebinančiu reiškiniu. Tad nustokime riboti žmonių laisvę ir suteikime jiems teisę į dvigubą pilietybę. Kitu atveju, tik trumpam užsidirbti svetur išvykę lietuviai gali ir nebegrįžti, o atsisakius savo šalies pilietybės noro parvykti tuo labiau nebus.
Pasaulis yra globalus, tad priešintis procesams, kurie yra neišvengiami – neprotinga ir kiek kvaila. Privalome sukurti tokias sąlygas, kad išvykę žmonės savo šalyje vis tiek jaustųsi laukiami. Darbo partija visada siekė, kad pirmiausia deramas dėmesys būtų skirtas žmogui ir nesvarbu, ar jis gyvena savo tėvynėje, ar siekia įsitvirtinti svetur. Esu tikras, kad mūsų valstybės vadovai privalo imtis visų įmanomų veiksmų ir pasirūpinti, kad užsienyje gyvenantys mūsų piliečiai nebūtų palikti likimo valiai.
Viliuosi, kad, galbūt, „Brexit“ bus tas įvykis, kuris pagaliau privers susimąstyti ir mūsų politikus. Nes tuomet, kai keli šimtai tūkstančių emigrantų iš Lietuvos ims masiškai atsisakyti lietuviško paso – parodyti, kad jie rūpi valstybei gali būti jau per vėlu.
Partija