Sparčiausią atlyginimo augimą po krizės lėmė padidinta MMA

Pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis buvo 6,9 proc. didesnis nei prieš metus. Tai sparčiausias augimas per visą ekonomikos atsigavimo laikotarpį, prasidėjusį 2011 m. Spartų augimą lemia ne tik padidinta minimali mėnesinė alga (MMA), bet ir darbuotojams palanki darbo rinkos padėtis.

MMA pokyčiai – vieni didžiausių Europos Sąjungoje

Padidinta MMA pastebimai prisideda prie darbo užmokesčio kilimo. Ji per pastaruosius 12 mėnesių buvo kelta du kartus: 2015 m. viduryje ir šių metų pradžioje (abu kartus – po 25 Eur). Šiuo metu MMA sudaro 350 Eur ir yra 16,7 proc. didesnė nei prieš metus. Tai yra nemenkas padidėjimas, nes didesnis MMA pokytis per 12 mėnesių buvo tik 2008 ir 2013 m. Palyginti su ES šalimis, toks MMA padidėjimas taip pat yra vienas iš didžiausių.

Darbuotojų derybinė galia didėja

Kitas veiksnys, lemiantis spartų atlyginimų augimą, yra darbuotojams palanki darbo rinkos padėtis. Naujų darbuotojų poreikis yra gana didelis, o pasiūla – sumažėjusi.

Darbuotojų paklausą rodo praėjusiais metais gana sparčiai didėjęs darbo vietų skaičius. Nors transporto ir prekybos įmonės nukentėjo nuo padėties Rusijoje, o statybų sektorius susidūrė su mažėjančia statybos darbų paklausa, kitų veiklų įmonių padėtis buvo gana gera. Pernai darbo vietų jose daugėjo sparčiausiai per pastaruosius ketverius metus. Pagerėjusios įsidarbinimo galimybės leidžia darbuotojams drąsiau derėtis dėl darbo užmokesčio.

Nedarbo lygis mažėja

Sumažėjusi darbuotojų pasiūla irgi prisideda prie atlygio augimo. Lietuvos banko skaičiavimu, pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis sudarė 7,9 proc. (pašalinus sezono įtaką). Dar mažesnis (6,4 %) yra nedarbas, neįskaitant nekvalifikuotų asmenų, o aukštos kvalifikacijos specialistų nedarbas sumažėjęs iki vos 2,0 proc. Tai lemia, kad įmonėms sunkiau surasti tinkamos kvalifikacijos darbuotojų. Todėl, siekdamos išlaikyti esamus ir įdarbinti naujų darbuotojų, įmonės yra priverstos kelti darbo užmokestį. Kiek atlyginimai dar augs?

Tikėtis, kad darbo užmokestis kils tiek, kiek prieš krizę, nereikėtų, nes šiuo metu darbuotojų stoka yra daug mažesnė. Prieš krizę apie trečdalis įmonių teigė, kad darbuotojų trūkumas riboja jų veiklą, dabar tokių įmonių – tik maždaug 13 proc. Dabartinė padėtis kitokia ir tuo, kad trūksta būtent kvalifikuotų darbuotojų. Nekvalifikuotų darbuotojų pasiūla tebėra didelė (jų nedarbas sudaro 19,3 %), taigi, įmonėms jų pritrūkti neturėtų.

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniojo ekonomisto Tomo Šiaudvyčio komentaras