Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės kontūrai jau yra. Kol Baltijos šalys nerimauja, rengia rezoliucijas ir visais būdais bando pasipriešinti Lietuvos pašonėje kylančiam atominiam milžinui, darbas kaimyninės valstybės statybvietėje tiesiog verda.
Tačiau piketų ir atskirų partijų pareiškimų, kad mūsų pašonėje kylančiam atominiam milžinui vietos po saule nėra - neužtenka. Šiuo atveju būtinas bendras Europos institucijų požiūris ir susitelkimas.
Visgi, stebina Europos Komisijos energetikos direktorato pozicija. Ir Lietuvoje, ir Hagoje įvykusiuose susitikimuose už energetikos sąjungą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius patarė švelninti savo nuostatas Astravo atominės elektrinės statybos klausimu ir į jį žvelgti kaip į komercinį, o ne politinį projektą.
M. Šefčovičiaus pranešimuose taip pat pažymėta, kad komunikacija su Astravo atominės elektrinės statytojais vyksta – į pateiktus klausimus jie atsako. Visgi, problema tame, kad Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) inspektoriai į statomą objektą neįleidžiami ir dėl to jie neturi galimybių kontroliuoti statybų proceso. O Europos institucijoms pateikiamas paprastas paaiškinimas – Baltarusijoje (Astrave) statomoje elektrinėje instaliuojami branduoliniai reaktoriai yra saugūs, o jų priežiūrai bei kontrolei pakanka Rusijos ir Baltarusijos specialistų priežiūros.
Deja, praktika rodo ką kita. Mažiau nei prieš mėnesį Astravo atominės elektrinės statybvietėje įvyko pavojingas incidentas. Kaip pranešė Baltarusijos žiniasklaida, tarp dviejų reaktorių statomų dirbtuvių sugriuvo atraminės konstrukcijos. Taigi, jei tokie incidentai įvyko atominės elektrinės statybos pradžioje ir nesugebėta saugiai atlikti elementarių užduočių, kas gali garantuoti, kad ateityje neišgirsime apie dar didesnes katastrofas? Privalome turėti omenyje, kad Baltarusijoje statomi reaktoriai – naujos kartos ir pasaulyje dar niekur neišbandyti.
Įvykus nelaimei, naivu tikėtis, kad katastrofos padariniai bus jaučiami tik Vilniaus priemiesčiuose. Priklausomai nuo vėjo krypties ir kitų aplinkybių – radioaktyvus debesis gali padengti pusę Europos.
Astravo atominės elektrinės statybos kelia ne tik susirūpinimą dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo, tačiau ir dėl galimos ekologinės katastrofos. Šio objekto statybos gali padaryti nepataisomą žalą Neriai, mat vos 50 km nuo Vilniaus statomos atominės elektrinės reaktoriai bus aušinami būtent šios upės vandeniu. Iš upės vanduo bus pakeliamas į 50 m aukštį, o atvėsinus reaktorių jis bus grąžinamas atgal į upę. Tad galime tik spėlioti, kokį poveikį šis procesas padarys upės augalijai ir kokiu lygmeniu gali būti užterštas vanduo. Kol kas atsakymo neturime, tačiau, jei klausimas nebus išspręstas, galime sulaukti ir ekologinės katastrofos.
O jį spręsti turime labai atsakingai ir kartu su Europos Komisija. Džiaugiuosi, kad siekdama užtikrinti žmonių saugumą, Lietuva deda daug pastangų. Šis klausimas nuolat keliamas aukščiausių šalies pareigūnų, per vietines ir tarptautines žiniasklaidos priemones diskutuojama susidariusi padėtis ir statomo objekto keliami pavojai, nuolat bendradarbiaujama su Europos Komisija.
Energetikos ministerija taip pat užsakė studiją, kurioje išnagrinėtos galimybės, kaip Lietuvai atsiriboti nuo ateityje Astravo gaminamos elektros patekimo į Lietuvą. Šis klausimas taip pat buvo svarstytas Seimo energetikos posėdyje, kurio metu mokslininkai ir energetikos specialistai pristatė galimus sprendimus. Taip Lietuva tarptautinei bendruomenei rodo, kad mūsų valstybė pasisako už saugią energetiką ir skaidrius sprendimus.
Beje, Lietuvai būtina skubiai išstoti iš BRELL žiedo ir kuo skubiau visą energetikos sistemą sinchronizuoti su kontinentinės Europos elektros tinklais.
Privalome kontroliuoti pašonėje kylančio atominio milžino procesą, nes kitaip nespėsime nei mirktelti, kaip virš Lietuvos pasklis radioaktyvus debesis. Iš viso planuojama pastatyti keturis Astravo atominės elektrinės blokus. Pirmasis reaktorius turėtų būti paleistas jau 2018 m., dar po poros metų ir antrasis. Įvykus nelaimei – Lietuvai ir kitoms valstybėms gresia milžiniškas pavojus. Tikėkimės, kas Astravo atominė jėgainė nebus antrasis Černobylis.
Partija