Gerai suprantu, jog tam, kad atsinaujinusi ir sutvirtėjusi Darbo partija su nauja jėga grįžtų prie pagrindinės savo misijos - žmogaus gynimo ir atstovavimo - reikės įdėti pastangų ir darbo (o kur įdėti jų nereikia?), tačiau mane nuoširdžiai liūdina kai kurių kolegų mintys, kad partija gyvuoti galės tik susijungusi su socialdemokratais (ar bet kuria kita partija).
Taip, tai tik niekuo nepagrįstos pavienių asmenų nuomonės ir natūralu, kad daugiau kaip 22 tūkstančius narių turinčioje partijoje tų nuomonių yra tikrai daug, ir tikrai skirtingų. Tačiau aš manau, kad kalbos apie jungimąsi su kitomis politinėmis jėgomis parodo asmens nepasitikėjimą. Nepasitikėjimą savimi, savo tikslais ir siekiais, savo bendražygiais, savo partija, kuri mus vienija bei įkvepia dirbti vardan savo šalies ir jos žmonių.
Aš pasitikiu Darbo partija ir tikiu, kad jai nereikia su niekuo jungtis, kad ji turi daug gerų, patyrusių savo sričių profesionalų, kurie gali ir nori netausodami savo jėgų dirbti kartu. Juk kas bet kurią partiją daro stiprią? Žmonės ir juos jungiančios idėjos. O jeigu žmonės abejoja, jie pasimeta, pameta svarbią žinią, kurią turi nešti, išbarsto įkvėpimą, neberanda prasmės. Tačiau mums tai negresia.
Darbo partija visada buvo yra ir bus ta politinė jėga, kuriai ne tas pats, ar minimalią mėnesinę algą gaunantis žmogus turi už ką sumokėti mokesčius, nusipirkti maisto, išleisti vaikus į mokyklą. Darbo partijai visada buvo ne tas pats, ar visą gyvenimą sąžiningai išdirbęs senjoras gali įsigyti jam reikalingų vaistų. Mums juk ne tas pats, kaip gyvena Lietuvos žmonės, kur ir kaip auga mūsų vaikai, ilsisi užtarnauto poilsio išėję tėvai ir seneliai.
Aš kaip Darbo partijos narys didžiuojuosi mūsų nuveiktais darbais, kurie žmonėms padarė gera. Aš didžiuojuosi savo partija, kuri nepaisydama nieko sugebėjo ne kartą padidinti mažiausiai uždirbančiųjų algas, iškovoti, kad brangiems vaistams būtų taikomas lengvatinis PVM tarifas, kad būtų atstatytos ir padidintos pensijos. Ir galite man prikišti idealizmą ir ką tik norite, tikiu, kad pradėtus darbus tęsti ir imtis naujų galėsime tik tada, jeigu tikėsime vieni kitais. Nesiblaškysime, neieškosime, kur "šilčiau", kur patogiau, su kuo jungtis, prie ko derintis.
Neišduokime savo tikėjimo, nemenkinkime partijos, jos vertybių ir idėjų, kurios tiek metų mus visus vienijo ir jungė, kuriomis tiki dešimtys tūkstančių žmonių visoje šalyje.
Kai drąsiai žengsime su žinia ir stipriu lyderiu priešakyje, tada rasis vis daugiau tokių, kurie norės jungtis prie mūsų. Kai suprasime, kiek mumyse yra jėgos, tai pamatys ir kiti. O šiandien svarbiausia, kad tai matytumėme ir suprastumėme mes patys. Privalome klausytis bei girdėti vieni kitus ir puoselėti didžiausią mūsų partijos vertybę - dėmesį, pagalbą ir meilę žmogui. Partija bus stipri, kol nenutols nuo žmonių. O mes būsime stiprūs, kol tikėsime tuo, ką darome.
Partija