Su dideliu nerimu stebiu, kas vyksta Europoje. Teroro išpuoliai tampa kasdienybe – prekybos centruose, traukiniuose ir kitose viešose vietose šaudomi, sprogdinami ar peiliais badomi nekalti žmonės, bažnyčioje žudomi kunigai, gatvėse sunkvežimiu traiškomi taikūs gyventojai. Teroristiniai aktai jau pareikalavo mūsų kaimynų estų gyvybių. Akivaizdu, kad teroro grėsmė artinasi ir prie Lietuvos.
Europos valstybės šiandien atsidūrė akistatoje su nesuvokiamu žiaurumu. Ir, tenka apgailestaujant pripažinti, bejėgiškai stebi nevaldoma tampančia situaciją. Nors išpuolių motyvai ir aplinkybės skiriasi, tačiau juos vienija skaudūs padariniai ir terorizmo įsigalėjimas, kuris vienaip ar kitaip yra susijęs ne su kuo kitu, o su pabėgėliais. Nemanau, kad dar liko tokių, kurie šių skaudžių įvykių, kurių skaičius pastaruoju metu išaugo drastiškai, nesietų su pabėgėlių antplūdžiu. Jeigu liko – siūlau pasižiūrėti į iškalbingus skaičius: iki pabėgėlių krizės, 2013 m., Europoje per metus buvo įvykdyti 152 išpuoliai, tuo tarpu pernai jų buvo jau 211... Tik galiu įsivaizduoti, koks šokiruojantis skaičius bus šiais, 2016-aisiais, metais.
Ir tie, kurie neseniai purkštavo, kad mes tik įsivaizduojame, jog esame įdomūs pabėgėliams, nes jų mūsų šalyje yra vos kelios dešimtys, turėtų rimtai susimąstyti. Šiandien – kelios dešimtys. Rytoj gali būti keli šimtai. O kai jų bus tūkstančiai, imtis priemonių bus per vėlu. Tuomet ir mums teks jungtis į skaudžiai nukentėjusių Europos valstybių būrį ir bejėgiškai apraudoti netektis.
Seniai siekiame atkreipti dėmesį į pabėgėlių problemą - Darbo partija ne kartą siūlė atsisakyti ydingos pabėgėlių kvotų sistemos ir drauge su kitomis Europos Sąjungos šalimis kovoti, kad būtų sukurtas geresnis planas pabėgėlių krizei suvaldyti. Deja, išgirsti nebuvome. Dargi, likome apkaltinti populizmu ir tuščiu politikavimu. Bet gal mūsuose taip jau įprasta, kad kol nėra tragedijos, tol niekam dėl nieko neskauda galva.
Akivaizdu, kad šiandien apsimesti, jog nieko nevyksta, o tragedija čia pat – nebegalime. Todėl skubiai prašome Vyriausybės nedelsiant kreiptis į Europos Komisiją ir Tarybą, kad būtų sustabdytas pagal kvotas suplanuotas privalomas pabėgėlių priėmimas Lietuvoje. Esame įsipareigoję priimti 1105 pabėgėlius, bet Europoje vykstant chaosui, tvyrant nuolatiniai įtampai, niekaip nesuvaldant terorizmo grėsmės, privalome pripažinti, kad, siekdami kaip įmanoma labiau apsaugoti savo šalį ir jos žmones, pabėgėlių priimti mes negalime. Nors kartą būkime kategoriški ir griežtai ištarkime: „NE“. Kovoje prieš EK biurokratų diktatą nebūtume nei vieni, nei vieniši, nei kokios nors „baltos varnos“. Tereikia drąsos ir griežto bendro sprendimo. Darbo partija tokiam yra pasiruošusi.
Antras žingsnis, kuris turi būti tuojau pat padarytas – Europos valstybės turi susivienyti ir reikalauti Europos Komisijos bei Tarybos nedelsiant peržiūrėti pabėgėlių priėmimo reguliavimą, jį keisti ir kuo skubiau ieškoti būdų, kaip užkirsti kelią su pabėgėlių atvykimu į Europą susijusiems teroristiniams išpuoliams. Nieko nedaryti ir viską palikti likimo valiai – nusikaltimas, pareikalausiantis dar ne vienos gyvybės. Nebegalime sau leisti tylėti.
Partija