K. Daukšys: „Černobylio katastrofa – vilties ir atsakomybės simbolis”

Antradienį, dalyvaudamas Černobylio katastrofos 30-ųjų metinių minėjime Šv. Roko (Sapiegos) ligoninės parke, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys pareiškė pagarbą Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius likvidavusiems Lietuvos gyventojams.

„Daugiau kaip 7000 Lietuvos vyrų aukojo savo sveikatą, o Černobylio katastrofa visame pasaulyje nusinešė tūkstančius gyvybių. Ši didžiulė žmonių auka mums yra ir turi būti vilties, atsakomybės už save, vienas kitą, už mūsų visų Žemę, simbolis. Černobylio katastrofa turi mus įpareigoti atsakingai priimti visus technologinius sprendimus, atsakingai elgtis su pasauliu, kuriame gyvename“, - kalbėjo K. Daukšys.

Seimo narys taip pat dėkojo Černobyliečių labdaros fondo „Mūsų krantas“ atstovams, kurie neleidžia visuomenei užmiršti šios atominės katastrofos padarinių bei kiekvienais metais primena, kad yra problemų, kurias būtina spręsti.

Černobyliečių labdaros fondas „Mūsų krantas“ šiemet organizuoja ne vieną renginį, skirtą paminėti Čermobylio atominės elektrinės avarijos 30-sias metines ir fondo 10-sias veiklos metines.

Fondo iniciatyva balandžio 26-ąją Šv. Roko (Sapiegos) ligoninės parke, Antakalnio g. 17, Vilniuje, prie paminklo „Černobylio motina“ buvo minimos Černobylio atominės elektrinės avarijos 30-osios metinės.

Minėjimo II-oji ir III-oji dalis vyks gegužės 6 d. 10.00-14.00 val. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje, kur organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija, skirta paminėti Čermobylio atominės elektrinės avarijos 30-sias metines ir černobyliečių labdaros fondo „Mūsų krantas“ 10-sias veiklos metines. Kartu bus apdovanoti Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likviduotojai, valstybės ir visuomenės veikėjai bei rėmėjai.

Černobylio avarija įvyko 1986 m. balandžio 26 d. ketvirtajame Černobylio atominės elektrinės bloke, esančiame netoli Ukrainos miesto Pripetės. Sprogus branduoliniam reaktoriui jis buvo visiškai sunaikintas, o į aplinką išmestas didelis kiekis radioaktyvių medžiagų. Tai didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje, tiek pagal spėjamą žuvusiųjų ir nukentėjusių nuo jos pasekmių žmonių skaičių, tiek pagal ekonominę žalą.

Įvykus avarijai Černobylyje, tūkstančiai vyrų iš Lietuvos vežti likviduoti jos padarinių. Šie žmonės dirbo netoli avarijos židinio, taip pat – Slavutičiaus miesto, esančio vos už 50 kilometrų nuo Černobylio atominės elektrinės, statybose.

Lietuvos piliečiams, dalyvavusiems likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, skiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Nuo 2002 m. joms skirta apie 9 mln. eurų. Pernai tokias pensijas gavo 1276 asmenys ir 155 tokių asmenų našlės, našliai ir našlaičiai. Gavėjų skaičius kasmet didėja.