Skandalas: Vyriausybei pateikta išvada, kad sostinės Gedimino pilies kalno nuošliauža nėra avarinis įvykis, todėl šlaito tvarkymui pinigų iš Vyriausybės fondų skirti nereikia. Nors viso labo tam tereikėtų 300 tūkst. eurų.
Ši žinia skandalinga mažiausiai dėl dviejų dalykų. Visų pirma, kažkodėl Kultūros ministerijai pavesta nustatyti - reikia Gedimino pilies kalno tvarkymui skirti pinigų ar nereikia. Nuo kada "kultūrininkai" privalo imti nagrinėti geologinius procesus, nustatyti, įvyko avarija ar ne? Kam tada reikalinga Geologijos tarnyba, pavaldi Aplinkos ministerijai?
Kažkoks funkcijų sudvejinimas. Ir čia iškart kyla mintis: ar nevertėtų mums sekti estų, ketinančių jungti ministerijas, pavyzdžiu? Pagrindinis jų argumentas - ministerijos dubliuoja viena kitą. Kaip, pasirodo, ir pas mus. Visų pirma, Energetikos ministeriją tikrai būtų galima išleisti "neribotų atostogų". Mat formaliai ji įkurta tam, kad vykdytų grandiozinius energetinius projektus, o jie jau praktiškai baigti (aišku, tikroji ministerijos atkūrimo priežastis buvo kita: praėjusią kadenciją konservatoriams su koalicijos partneriais besidalinant ministrų portfelius, vieno ėmė ir pritrūko).
Tačiau žinia apie Gedimino kalną skandalinga ir kitu aspektu. Jei jau šiam reikalui gaila pinigų, tai iš viso nebeaišku, kokie tada yra mūsų prioritetai. Juk Gedimino pilies kalnas - ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos simbolis. Ir kai ne specialistai verčiami daryti išvadas, ar jam gresia pavojus... Nieko čia nebepridursi. O kai gaila 300 tūkst. eurų, belieka prisiminti, kad, pavyzdžiui, turime šimtus niekam nereikalingų valdininkų etatų, kuriuos panaikinus galėtume sutvirtinti šimtų Gedimino pilies kalnų šlaitus.
Gal kas pasakys: kas čia tokio, kad kažkoks kalnas baigia suirti? Bet tai ne bet koks kalnas. Tai kalnas, primenantis garbingą Lietuvos praeitį. Deja, jos mūsų politikai nelinkę prisiminti, nelinkę tokiu būdu skatinti patriotizmą.
Kiek metų ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos politikai ieško vietos Jono Basanavičiaus paminklui? Buvo pasiūlymas jį pastatyti... automobilių stovėjimo aikštelėje, o tuo pat metu sukamos galvos, kaip užpildyti Lukiškių aikštės erdvę. Arba, prisimenu, kaip Joniškio rajone buvo pradėtas statyti Saulės mūšio įamžinimo memorialas, o vėliau Vyriausybė nusprendė, kad užbaigti nebeverta, nes jo niekas nelankys. Ir bėda ne tame, kad jau buvo išleisti 2 mln. litų (taip, tada dar buvo litai), o tame, kad ir šį šlovingą praeities įvykį nuvertinome. Beje, Seimas 2016-uosius paskelbė Saulės mūšio metais (nes minime 780-ąją sukaktį), tačiau šių metų biudžete memorialo statybai užbaigti nenumatė nė cento.
Kad tautiškumas, patriotizmas, tradicinės vertybės daugeliui mūsų politikų nė motais, atskleidžia daugybė pavyzdžių. Štai politikams jau nebeaišku, kas yra šeima, nors ištisus šimtmečius lietuviai tai žinojo. Sugalvojome į lietuvišką abėcėlę įsileisti nelietuviškus rašmenis, o partiečiams, drįstantiems Seimo plenarinių posėdžių salėje baigus neeilinę sesiją sugiedoti "Tautišką giesmę", konservatoriai skiria įspėjimus...
O po to politikai skėsčioja rankomis, spėliodami, kodėl Tauta baigia išsivaikščioti. Emigruojama ne vien dėl ekonominių, finansinių priežasčių. Emigruojama ir todėl, kad Lietuvoje nebeliko pagarbos dirbančiam žmogui, pagarbos Lietuvos praeičiai bei dabarčiai. Pagarbą Lietuvai pakeitė maldos Briuseliui, kosmopolitinės idėjos.
Partija