Pavasario Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) sesijoje visi labiausiai laukė diskusijos apie pabėgėlius. Vokietės A. Groth ir olandės T. Strik paruošti rezoliucijos projektai susilaukė nevienareikšmiško ir pakankamai kritiško vertinimo. Didžiausia Europos problema – karo pabėgėlių, plūstančių į Europos šalis, vertinimas buvo toks: šalys, gerai sutinkančios pabėgėlius, yra geros, šalys, bandančios ieškoti kitų išeičių– blogos.
Rezoliucijoje buvo reikalaujama, kad pabėgėlius laisvai praleistų pasieniečiai, joje taip pat maišomos karo pabėgėlių ir ekonominių migrantų sąvokos, kurios labai aiškiai apibrėžtos Venecijos konvencijoje. Tai, kad ETPA požiūris per pusę metų pasikeitė, liudijo ir tai, kad viena didžiausių šios organizacijos frakcijų EPP pareiškė, kad už tokią rezoliuciją nesiruošia balsuoti. Buvo aišku, kad kovojama su pasekmėmis, priimami vienadieniai, laikini sprendimai, kurie problemos neišspręs, nes nesigilina į šio reiškinio priežastis. Diskusijoje nuskambėjo raginimas atsistatydinti vienai žymiausių Europos politikių A. Merkel, kuri pakvietė pabėgėlius į Vokietiją, o po to liepė jais pasidalyti visoms Europos valstybėms. Kažkas net ieškojo paralelių tarp A. Hitlerio, sukėlusio Europoje karą, ir A. Merkel, padovanojusios Europai pabėgėlių „dovanėlę“.
Vokietijos atstovai pareiškė, jog šalys, ginančios savo nacionalinius interesus, apskritai turėtų palikti Europos Tarybą. Ilgalaikių strateginių sprendimų nebuvimas, nes socialiai Europa šito neišlaikys, o dėl atsakomybės, kurią reikia prisiimti, kalti neapgalvoti politikų sprendimai. Šalys, reikalaujančios prisiimti atsakomybę už tai, ką padarė pačios.
Kaip bebūtų gaila, bet šios, mano manymu, ydingos rezoliucijos buvo priimtos 8 balsų persvara. Kuo daugiau paramos prašytojų priimsime, tuo daugiau jų atsiras visose valstybėse. Pabėgėliai čia ateina gauti išmokų, o ne dirbti ir perfrazuotas posakis, kad mes jiems duosime meškerę, o ne žuvį, šiems žmonėms netinka.
Labiausiai pabėgėlių srautui priešinasi buvusios socialistinio lagerio šalys – vengrai, čekai, lenkai, iš dalies mes, lietuviai, estai.
„Youtube“ galima rasti filmuką apie eksperimentą su pelėmis, kurioms buvo sudarytos idealios gyvenimo sąlygos ir šios labai greitai išmirė. Man atrodo, kad kažkas panašaus vyksta ilgą laiką gerai gyvenusių vakariečių sąmonėje. Arba jie nemato artėjančių problemų, arba nenori jų matyti.
Reikia paminėti, kad šioje sesijoje Strasbūre buvo kaip reta daug garsių svečių. Tai ir Europos Komisijos prezidentas J. K. Junkeris, ir Austrijos prezidentas H. Fišeris, kurie kaip ir Europos Tarybos prezidentas T. Jaglandas kvietė atsisakyti sankcijų ir eiti į kontaktą su Rusija. Buvo minima ir tai, kad NATO jau susigrąžino į savo būstinę stebėtojus iš Rusijos.
Neesu didelis nei Rusijos, nei rusų priešas, bet kai ši valstybė okupavo Krymą, pradėjo karo veiksmus Ukrainoje, ETPA atėmė jiems balso teisę. Tada Rusijos delegacija demonstratyviai pasitraukė iš šios organizacijos veiklos.
Visada, kai balsuoju Europos Taryboje, galvoju, kaip priimtas sprendimas atsilieps Lietuvai, šalia mūsų gyvenantiems kaimynams. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja buvo įkurta tam, kad saugotų ir gintų žmogaus teises. Ji vadinama žmogaus teisių, teisingumo ir demokratijos rūmais. Čia priimti sprendimai privalomi visoms į ETPA įeinančioms 48 valstybėms. Tik pamėgink jų nevykdyti, mano Lietuvėle, kaip mat susilauksi tikrintojų bei sankcijų. Tai, kad 2008 m. Rusija okupavo dalį Gruzijos teritorijos, jau niekas nebepamena. Tai, kad vyksta karas su Ukraina irgi stengiamasi pamiršti. Kas bus toliau? Pabaltijo šalys, Lietuva? Tiktai tada jau iki Berlyno... O galingieji ponai vakariečiai kviečia okupantą dialogui į organizaciją, skirtą ginti žmogaus teisėms. Jiems, didiesiems, matyt, galioja kitos pasaulio galingųjų taisyklės, nors niekur nėra parašyta, kad demokratinėmis sąlygomis maža valstybė turi mažiau teisių už didelę.
Tarpukario Lietuva buvo Tautų Sąjungos (JTO „prototipas“) narė. Po 1940 m. sovietų okupacijos, praėjus keliems mėnesiams, niekas to neprisiminė. Istorija niekada nesibaigia ir labai dažnai kartojasi vis baisesniais būdais. Ir čia jau man darosi nejuokinga.
Gediminas Jakavonis, Seimo Darbo partijos frakcijos narys
Partija