Mieli kolegos,
Prieš 13 metų po Darbo partijos vėliava susibūrė žmonės, kurie tikėjo savimi, vienas kitu, savo šalimi. Juos vienijo drąsa keisti, noras dirbti, siekis padėti. Ir aš buvau tarpe jų. Ir visus tuos metus nesiblaškiau, kryptingai dirbau. Tokių žmonių yra ne vienas. Jie ir šiandien - Darbo partijoje.
Stoviu prieš Jus, tokia, kokia esu: atvira ir ryžtinga. Stoviu, nes Jūs išreiškėt pasitikėjimą. Žinojot ar jautėt, kad šiuo pasirinkimu pradėsite esminius pokyčius.
Taip, mes leidome kitoms politinėms jėgoms stiprėti mūsų sąskaita. Nes tuo metu, kai buvome labai stiprūs, kai daug kas buvo mūsų rankose, tik keli žmonės pasijuto svarbūs ir visu tuo menamu gėriu bandė pasinaudoti. Bet susimovė. Ir kai viso to netekome - jie ėmė bėgti. Ką gi, - jų ir neturi čia būti, nes juos į priekį vedė ne tie tikslai ir ne tos vertybės - todėl mums tikrai nebuvo pakeliui. Jie pamiršo, kad čia svarbiausia ne postai, ne mandatai Seime, o žmonės. JŪS. Ir Jūs - čia.
Didžiausia bet kurios valdžios bėda yra jos požiūris į žmogų. Nepagarba. Nesiklausymas ir negirdėjimas. Manipuliacijos, kai reikia gauti naudos sau. O kai tikslai pasiekiami - žmonės lieka tuščia vieta. Labai dažnas valdžios atstovas pamiršta, kad tikroji misija, svarbiausia užduotis ir apskritai žmogaus esminė paskirtis yra tarnauti Žmogui. Ir jei šios tiesos visuomet visiems atrodė savaime suprantamos, veiksmai to siekiant nėra savaime pasidarantys.
"Ką pasėsi, tą ir pjausi". Šitą patarlę žino Lietuvoj visi, net patys mažiausi. Tai – mūsų protėvių išmintis. Tai štai ir pjaunam. Ir dabar prasideda nauja sėja. Tik nuo mūsų pačių, mūsų visų, priklausys kas užaugs.
Kviečiu, - žvalgykimės ne atgal, ne vieni į kitus, o tik – į priekį. Ten, o ne praeityje yra naujų darbų horizontai. O darbo nebijome, gebėjimai ir idėjos niekur nedingo. Tad belieka viena – tik pirmyn, prie darbų, pakelta galva!
Viską turėjome – ir pergales, ir postus, ir visas galimybes įgyvendinti savo programą bei įsipareigojimus žmonėms. To žmonės nepamiršo. Netrypčiokim vietoje pasimetę. Ambicijų genami nekaišiokim vieni kitiems pagalių į ratus. Neturime tam nei teisės, nei laiko! O kad mokame ir galime dirbti – priminsime naujais savo darbais.
Šią dieną mes atsiminsime kaip dieną, kai partija ėmė vėl priklausyti jos žmonėms. Šiandien – pabrėžiu, būtent šią dieną, vasario 12-ąją – viską pradedame iš naujo. Po visko, kas atsitiko, nieko daug nepraradome, tebeturime gerą pagrindą po kojomis ir galime atsispirti skrydžiui.
Lietuvai vadinamosios „darnios Lietuvos“ tikrai neužteks. Jeigu dar kas nors to nesuprato, tai greitai supras. Jau šiandien aišku, kad visas problemas, apie kurias garsiai Lietuvos žmonėms kalbėjo rinkimų laimėtojai, užgožė visiškai paviršutiniškas politinis folkloras ir menkaverčių darbų pastangos. Skelbtas profesionalumas – tik deklaracija. Viskas prasidėjo mėgintuvėliais, sijonėliais, fortepijonais, interesų konfliktais... O tai kur tie garsūs rinkiminiai pažadai? Mokesčių, pensijų, švietimo, valstybės valdymo... Pensininkai apgauti, jaunimas kaip lekia užsienin, taip lekia, smulkieji verslininkai gąsdinami kaip tik įmanoma... Leiskite paklausti, kada gi žmonės galės pasijausti žmonėmis ir pradėti normaliai dirbti ir užsidirbti? Čia, Lietuvoje, o ne kažkur Europos Sąjungoje, Madagaskare ar Centrinėje Amerikoje...
Lietuvoje tuoj bus kaip antai – „ant takelio pliko kelios pušelės apykreivės liko...“. Ar galima į tai abejingai žiūrėti? Mes turime rūpintis darbo vietų kūrimu, investicijų pritraukimu, regionų plėtra, verslui patrauklia aplinka, pažangiomis ir moderniomis technologijomis. Tai yra svarbiausia. O ne skęsti smulkmėse, rimtiems darbams nepaliekant laiko.
Pasakykite man, kokie tamsūs debesys užgulė naujųjų Lietuvos valdytojų galvas? Ko pasigendame, o kai kada ir visiškai nerandame? Atsakau paprastai ir trumpai – Lietuvos žmonėms pirmiausia reikia padoraus darbo ir atlygio už jį, reikia saugaus ir pilnaverčio gyvenimo. Pakanka transformacijų, integracijų, migracijų ir visų kitų „acijų“.
Lietuva netaps moralesne abejotinų moralizuotojų dėka. Netaps ji ir blaivesne, ir smurto nesumažės tol, kol absoliuti dauguma jos žmonių gyvens kasdieninėje įtampoje – dėl duonos kąsnio, vaikų ateities, pseudoreformų, karo grėsmių... Kolegos, padėkime visiems nusiraminti. Ir paraginkime dirbti.
Mūsų pirmoji užduotis – būtent tai pasakyti rinkėjams. Todėl turime užimti absoliučiai aiškią opozicinės partijos vietą. Neturime teisės smagiai trinti užpakalius patogiai apsėdę visus suolelius valdžioje ar šalia jos, negalime gražiai vartyti akis ir tylėti. Kodėl tai pabrėžiu? Todėl, kad šiandien Lietuvoje nėra nė vienos opozicinės partijos. Mes matome kuo šiandien pavirto buvę mūsų partneriai socialdemokratai? O konservatoriai? Seneliai ir anūkai... Liberalai? Kurie susipyko su sveiku protu. Jie visi – nei mėsa, nei žuvis... Tampa aišku, kad Darbo partija – vienintelė Lietuvos viltis.
Todėl ir turime susitvarkyti – turime stipriai pasitempti ir atnaujinti savo partinę organizaciją. Partijos programą. Kai aplinkybės keičiasi, turime keistis ir mes. Nauji iššūkiai reikalauja apgalvotų, bet drąsių veiksmų. Ir mes jų imsimės visi kartu.
Tikiu ir tvirtai sakau – mes esame puikiausia alternatyva mėgėjiškai dirbančioms valdančiosioms ir snaudžiančioms opozicinėms partijoms. Tikėjimas partijos ateitimi ir išmanančių žmonių darbas – štai mūsų koziriai.
Turime pora metų iki rinkimų. Laiko distancija trumpa; įsibėgėjimo takelio pakilimui, beveik nėra. Matau didžiulę prasmę Darbo partiją atnaujinti, sutelkti ir paruošti naujam skrydžiui. Pamatysite, būtent savivaldos rinkimuose mes prisiminsime pergalės skonį. Mes visada buvome stiprūs – Lietuvą matėme per regionus, savivaldybes, seniūnijas, bendruomenes. Per tikrų žmonių tikrus gyvenimus. Čia nėra daugiau ir mažiau svarbių. Visi esame svarbūs. Vienodai svarbūs.
Mums reikia elgtis drąsiai ir dar drąsiau tikėti. Ne tikėtis, o TIKĖTI. Dirbsime. Turime dirbti. Ir dirbti žmonėms. Nebijoti stiprių žmonių, turinčių savo nuomonę – būtent tokią komandą matau.
Šiandien, čia stovėdama, sakau – aš tikiu, kad visus mūsų privalumus galiu sulieti į vieningą, stiprią visumą – atsinaujinusią Darbo partiją. Taip ir bus. Su visų jūsų pagalba ir atsidavimu!
Su Darbo partija – už Lietuvą!
Partija